Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai buvo pakviesti į Druskininkus susipažinti su ten esamomis problemomis. Kadangi dalis komiteto narių jau turėjo suplanuotų darbų ar negalėjo, į Druskininkus nuvyko keturi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai.

„Prieš važiuojant, aš įsigilinau į tas problemas, kurios atsiųstame dokumente buvo išdėstytos, ir pamačiau, jog tos problemos gali būti aktualios ne tik Druskininkams, bet ir kitoms Lietuvos savivaldybėms. Todėl, susipažinus su tomis problemomis, būtų galima priimti sprendimus, kurie būtų aktualūs ne tik Druskininkams, bet ir kitoms savivaldybėms“, – „Karštam komentarui“ sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas.

Pirma problema – plyni kirtimai

„Druskininkus supa gražūs miškai, pušynai. Kas važiavote, matėte, jog, kai važiuoji į Druskininkus, dar neprivažiavus Druskininkų labai maloniai nuteikia iš abiejų pusių esantys pušynai, tyras oras, gražiai sutvarkyti keliai. Atsiranda malonus jausmas – kad, štai, turime gražų kurortą. Bet, pasirodo, su tais miškais, kurie supa Druskininkus, yra problemų“, – pastebėjo Juozas Imbrasas.

Dar neprivažiavus Druskininkų miesto ribos, tačiau visiškai netoli jos, beveik Druskininkų miesto teritorijoje staiga vietoje pušyno matosi plynas laukas. „Ir tai iš karto nuteikia labai nesmagiai. Kaip čia dabar yra? Kurorte – plynas kirtimas? Čia tas pats, kas, pavyzdžiui, žiūri į gražų žmogų, gražiu veidu, o jis pražioja ir matai – vieno danties nėra. Tokia vizualinė tarša. Taigi įvažiuojant į Druskininkus iš tikrųjų padaryta didžiulė vizualinė tarša,“ – plynais kirtimais kurorte stebėjosi J. Imbrasas.

Pradėjus nagrinėti tą temą, paaiškėjo, jog apie 40 proc. miškų, kurie supa Druskininkus, yra privati nuosavybė.

„Todėl išklausėme siūlymus ir pageidavimus, kaip galėtų ta problema būti sprendžiama, kad ateityje, įvažiuojant į Druskininkus, neatsirastų daugiau tų „išmuštų dantų“ ir tai nesugadintų visos nuotaikos“, – sakė J. Imbrasas.

Anot jo, vienas iš variantų – išplėsti Druskininkų miesto valdas. „Tie miškai, kurie įeitų į išplėstą žiedą aplink Druskininkus, būtų kaip parko buferinė zona, o tie savininkai, kurie turi 40 proc. savo nuosavybėje mišką, patirtų tam tikrų nepatogumų, nes negalėtų disponuoti pilnai, kaip savininkai, savo turtu. Todėl, sprendžiant šią problemą, reikėtų siūlyti Vyriausybei paieškoti lėšų, kad būtų kompensuotas savininkams miškas – jog kurorte miškai nebūtų iškirsti plynai. Plynų kirtimų ten negalima leisti“, – savo nuomonę išsakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J. Imbrasas.

Taigi, pasak jo, teks teikti Vyriausybei siūlymus. „Nesugadinkime vaizdo, įvažiuojant į mūsų kurortą“, – sakė J. Imbrasas.

Atliekų tvarkymą – kita vaga

Kita problema – atliekų tvarkymo sistema ir tvarkos, kurios galioja mūsų valstybėje.

„Tvarka yra nustatyta vienoda visoms savivaldybėms, tačiau savivaldybės yra skirtingos tiek savo dydžiu, tiek gyventojų tankumu: pavyzdžiui, Druskininkai negali prilygti Kaunui, o Lazdijai – Vilniui. Yra specifika. Todėl turėtų būti palikta galimybė kiekvienai savivaldybei pritaikyti kūrybiškiau bendrąją tvarką, o ne „nukirsti“ griežtai: darykite taip, kaip Vilniui reikia“, – mano J. Imbrasas.

Kadangi ši problema – gana aktuali savivaldybėms, Seimo Aplinkos apsaugos komitete bus ieškoma sprendimų, kad savivaldybėms būtų suteikta galimybė kūrybiškiau taikyti nustatytas tvarkas.

Į susitikimą Druskininkuose Seimo Aplinkos apsaugos komitetas buvo pakvietęs ir Alytaus regiono atliekų centro direktorių, kuris, anot J. Imbraso, yra vienas iš geriausiai besitvarkančių šalies atliekų tvarkymo sistemoje.

„Man labai patiko jo išsakyta mintis, apie ką aš jau ne vienerius metus kalbu: kad komunalinių paslaugų teikime, t. y. atliekų tvarkymas, daugiabučių administravimas, centralizuotas šilumos tiekimas, centralizuotas vandens tiekimas, visos problemos atsirado, kada buvo įsileisti privatūs subjektai“,- sakė J. Imbrasas.

Pasak jo, europinė praktika sako visai ką kita – net Anglijoje, tokioje konservatyvioje valstybėje, atliekas dažniausiai tvarko savivaldybės. „Labai atsargiai, labai ribotai, pagal atskiras atliekų rūšis įsileidžia tik vieną kitą privačią kompaniją. O Lietuvoje tie dalykai išsisiūbavo ir iš čia visos problemos, nes nedera pagrindinis principas: privatus subjektas siekia pelno, tai natūralu, o paslaugos gavėjams ta paslauga turi būti teikiama kuo pigiau “, – pažymėjo J. Imbrasas.

Tos tendencijos, anot jo, prasidėjo tuomet, kai Vilniuje buvo privatizuotos komunalinės įmonės.

„Ir koks rezultatas Vilniuje – savivaldybėje netgi Zuoko kolegos, kurie buvo vienoje partijoje ir frakcijoje, šiandien jau kalba, kad Vilniuje atliekų tvarkymą perėmė dvi su „rubikonu“ susijusios įmonės, kurios ir valdo visą monopolį. O kadangi jiems reikia pelno, tai dabar visi spėja, kad tos kainos pradės augti. Tačiau šitaip negalima.

Ir aš patenkintas, kad vis daugiau žmonių supranta, jog savo laiku buvo padaryta klaida. Šitą tendenciją reikia stabdyti ir atliekų tvarkymą pasukti visai kita vaga“, – sakė Juozas Imbrasas.

Jeigu nėra gyvenimo prie ežero, jis nyksta

Dar viena problema – vandens telkinių valymas: nepakanka pinigų, kad būtų tvarkomi apleisti ežerai ar užpelkėję tvenkiniai.

„Man patiko susitikime Druskininkuose dalyvavusių gamtosaugininkų pozicija: užtenka drausti. Nes kuo daugiau draudi, kad prie ežero negali būti nei sodybos, nei poilsiavietės, nei kokio kito statinuko, negali nei gyvulys prie ežero prieiti atsigerti, tai tuo labiau tas ežeras nyksta, užpelkėja, apauga augmenija – nendrėmis, lapuočiais, dumblėja, žuvų populiacija mažėja, lieka karpiai, karosai, kitos žuvys gyventi nebegali. Nes žinomi gamtininkai, kurie daug metų toje srityje yra dirbę, yra pasakę: jeigu prie ežero nėra sodybos, tai išnyksta 50 gyvybės rūšių – pradedant žalvarniu, įvairiais vabaliukais, paukščiukais ir t.t.

Ir jeigu tokių nuomonių atsiras daugiau, tai mes galbūt pakeisime šią situaciją valstybėje – saugokim, bet protingai saugokim, leiskim ir žmogui ten gyventi, ir gyvūnui veistis. Taigi ta prasme diskusija Druskininkuose buvo tikrai naudinga“, – „Karštam komentarui“ sakė Juozas Imbrasas.

Rudens sesijoje nusimato daug darbo

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto kelionėje į Druskininkus buvo atkreiptas dėmesys į dar vieną problemą – atsinaujinančios energijos išteklių, t. y. saulės energijos kolektorių panaudojimas elektros gamybai ant visuomeninės reikšmės pastatų.

„Kaip žinote, Druskininkuose veikia sniego arena – viena iš nedaugelio Europoje, kuri vasarą užpildyta Europos sportininkais – jie čia treniruojasi. Arenos viduje – minus penki laipsniai šalčio, o ant stogo – 35 laipsniai šilumos. Elektros energijos, norint išlaikyti temperatūrų skirtumą, reikia labai daug.

Bet šiandien galiojanti tvarka, įrengiant atsinaujinančios energijos išteklių įrangą gaminti elektrą ant visuomeninių pastatų, yra labai nelanksti – gauti valstybės paramą praktiškai nerealu. Taigi ir šitą temą reikėtų peržiūrėti iš esmės“, – po kelionės į Druskininkus sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J. Imbrasas.

Jis mano, kad išklausę tas problemas ir supratę, jog tai iš tikrųjų problemos, komitete Seimo rudens sesijoje turės darbo.

Pagal laikraštį “Karštas komentaras”