Prezidentė Dalia Grybauskaitė, prisimindama sovietmečiu Lukiškių aikštėje stovėjusį paminklą Leninui, sako jaučianti „alergiją paminklams“, nes bet kuris jų verčia galvoti ne apie ateitį, o apie praeitį. „Todėl kai kalbama apie paminklus būtinai čia, man truputį neramu, kad bet koks paminklas, kokį bestatytumėme, visi jie nukreipti kažkuo į praeitį. O norėtųsi galvoti apie šiandien, apie ateitį, nes matome, kad čia yra žmonės, vaikai“, – LRT televizijai Lukiškių aikštėje penktadienį sakė prezidentė.
Kalbėti apie dabartį ir ateitį neminint praeities, labai jau vartotojiška nuostata, juk visa dabartis atėjo iš praeities, o ant jos ir ateitis kuriama. Ir dabartis trunka tik akimirką, po jos lieka praeitis, o ateitį tik einame, jos vis dar nėra, dar nereali.
Pati Lukiškių aikštė turi savo praeitį, yra mūsų valstybės sostinės reikšmingas komponentas, todėl ji turi atlikti ir piliečių ugdomąją funkciją, valstybę reprezentuojančią priedermę, o ne tik plynę, kuriame žmonėms ir vaikams būtų gera būti. Iš vartotojiškų paskatų sostinė jau virto būčiai nepalankiu „skruzdėlynu“, todėl žmonėms ir vaikams nereikia brautis į centrą, o nesunkiai rasti kitą vietą, kur būtų gera būti.
„Turint galvoje mano labai asmeninę alergiją paminklams, aš palikčiau šią aikštę gyvą, kad žmonės galėtų džiaugtis, ja naudotis ir kad ji būtų visiems vilniečiams ir mūsų svečiams“, – pridūrė šalies vadovė. Tačiau…
Turint galvoje Lukiškių aikštės Seimo nutarimu įtvirtintą reprezentacinę funkciją, Prezidentės asmeninę alergiją paminklams pilietinė tauta turėtų ignoruoti.
Diskusijos dėl šios aikštės likimo vyksta nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Pernai Kultūros ministerijos skelbtą atranką neva laimėjo Andriaus Labašausko projektas „Laisvės kalva“, tačiau dalis politikų, visuomenininkų siekia, jog aikštėje atsirastų tarsi antrojoje vietoje likusi Vyčio skulptūra (ginčą nagrinėja teismas).
Visuomeninės organizacijos, nelaukdamos biurokratinių valstybinių institucijų apsisprendimo, jau įsteigė ir pašventino aikštėje „Per amžius kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę“ memorialo relikvijorių, išliejo pamatą paminklui. Juo turėtų tapti Vytis.
Vytis būtų paminklas ir drauge Valstybės simbolis (Lietuvos herbas), todėl Prezidentei, kaip Valstybės vadovei, reikėtų imtis paskatos greičiau jį pastatyti.
Algimantas Zolubas
Manau, kad dėl tos Lukiškių aikštės paminklo, aistros ilgai dar nenurims.
Kodėl?
Ogi todėl, kad ji, galimai, pagal politikų slaptų susitarimų protokolus rezervuota bronziniam paauksuotam paminklui, prieš kurį visi Vyčiai nublanksta. Tai Politinio Patriarcho, Visos Lietuvos Tatos, ištiesta dešine ranka, kaip Leninas rodančiam kryptį į Vakarų šviesią Lietuvos ateitį, visų ūgiu amžinai stovinčiam kartų kartoms pasigrožėti vieninteliu Lietuvos išvaduotoju ir gelbėtoju, kaip dėkingos liaudes dovana už Lietuvos išvadavimą nuo Rytų vergovės, ir padovanojimą vergauti Vakarams.
“žmonėms ir vaikams nereikia brautis į centrą” (D.Grybauskaitė).
Vaikai – ne žmonės, o žmonės ir vaikai – tai antrarūšiai padarai, kuriems nėra ko brautis į centrą, kad nesipainiotų po kojomis “pateptiesiems” (nežmonėms).
Rusai prieš pensijinio amžiaus ilginimą mitinguoja.. Lietuvoj dėl paminklų ginčijasi…
Krenta keturkampės tumbos mėlynu chalatu autoritetas,- apkalta už Snorą gresia, už Ukrainos žudynes-Hagos tribunolas, už aferas energetikoje-Sniego gatvės izoliatorius. Jo,… dasigyveno baltapūkė šliu-xa.
Kiek žinau, MAGNOLIJA Nepriklausomybės skelbimo dieną stovėjo ant BUROKEVIČIAUS platformos.
Gal todėl ji nori įamžinti PLATFORMĄ Lukiškių a.,kuri jai primintų jos VIDINIUS mažuosius KARUS?
užjaučiu dėl alergijos, betgi dar ne pačiai jis statomas. Kiekvienas galime pasirinkti, kas turi būti jo atminimui jo palaidojimo vietoje. O čia – tiems, kurie dar visai jauni būdami visu būsimu gyvenimu ir gyvybe rizikavo, tai mūsų tėveliams bei seneliams, tiems, kas tarpukariu kariavo, tiems, kas 19 a. sukilimuose, kas Žalgirio ir kituose gyvybiškai svarbiuose mūšiuose už Tautą, Laisvę, už Lietuvos Saulę, už jos Ateitį kariavo ir savo galvas sudėjo, kad Lietuva išliktų.
Kažin, jei Šimašiaus tėvelis, jei Labašausko senelis būtų buvęs Lietuvos Laisvės karys – ar vienam sūnus, o kitam anūkas pasakytų „Traukis šalin, praeities šešėli!”???
Kas nenori apie praeitį galvoti, turėtų prisiminti, jog tik jie, praeities Laisvės kariai savo kūnu ir krauju pasiekė, kad esame, kad turime savo tapatybę, kad mums šviečia Ateitis, kad kažkas tapo prezidentu, o kažkas meru!
KGB iste magnolija tikapie paminklus tegalvoja apie Lietuvos zmones neiseina.
Nuo ko susergama,- tuo ir pasigydoma.
Pastacius paminkla Grybauskaitei, jos alergija paminklams isgytu.
Ania ?!
Turtinga Lietuva. kad tik tokias problemas sprendžia. Štai Vengrijos vadovams svarbiausia -Vengrija. Kyla ekonomika ir žmonėm gyvenimai gerėja bei valstybės skolas mažina. Kad nuo nieko priklausomais neliktų. Tą patį Estija su Lenkija daro. Išsiviešinę su kgb -bendradarbiavusius gerina žmonėm gyvenimus. Lietuvoj iš paminklų lygio nepakylama. Vienok, kad nuomonę išsako gerai. Bet nuomonės ir siūlymų reikia ir rimtesniais valstybei klausimais. Kaip ministerijų pavadinimų keitimas ką šie valdžioje per pusę kadencijos savo gabumais sukūrę inicijuoja. Nekalbant apie draudimų gausą…Regis niekas daugiau ir nedomina šių valdžioje, apart draust, tirt…?
o kokia alternatyva, ar turim? Žmonėms pasirinkimas tarp “viską drausti, bausti” ir “kuo daugiau skolintis, kuo daugiau brangių energetinių projektų, nes rusai puola”. Viskas, trečio varianto nepateikiama.