„2021-2023 metų biudžetai kritiškai svarbūs siekiant užtikrinti šalies finansų tvarumą. Atsižvelgiant į vis dar vyraujantį neapibrėžtumą, prieš prisiimant naujus įsipareigojimus būtina įsivertinti realias finansines galimybes juos įgyvendinti. Kovai su COVID-19 sukeltomis ekonominėmis pasekmėmis buvo sukurtas beprecedentis priemonių paketas iš skolintų lėšų, todėl rengiant ateinančių metų biudžetus juose numatyti ilgalaikiai įsipareigojimai turėtų būti suderinti su valdžios sektoriaus skolos lygio stabilizavimu. Artėjant prie Mastrichto kriterijaus ribos, didėtų rizika skolos ir viešųjų finansų tvarumui. Rizika taptų grėsme, jei skolintos lėšos ateityje būtų investuojamos neefektyviai“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

2020 m. gegužės mėn. Finansų ministerija subūrė tarpinstitucinę makroekonominio stabilumo vertinimo grupę, kurios tikslas – vertinti ekonominę situaciją šalyje ir šalies makroekonominį stabilumą. Makroekonominio stabilumo vertinimo grupė parengė išvadą dėl valstybės skolos ir viešųjų finansų tvarumo.

Pasak makroekonominio stabilumo vertinimo grupės, svarbu numatyti valstybės skolos raidos perspektyvas ir kylančias rizikas vidutiniu laikotarpiu, kad būtų galima laiku parengti tinkamą atsaką galimoms rizikoms valdyti ir atkurti fiskalinę erdvę. Lietuvos ekonomikai pradedant atsigauti, turi būti siekiama vykdyti tokią fiskalinę politiką, kuri sudarytų prielaidas sparčiai atkurti stabilią valdžios sektoriaus finansų padėtį ir toliau stiprintų ekonomikos augimą.

Tarpinstitucinės grupės vertinimas rodo, kad Lietuvos valdžios sektoriaus skola 2025 m. gali siekti nuo 55,7 iki 68,4 proc. BVP.  Todėl tiek 2021-2023 metų biudžetų rengimo procese, tiek ir Lietuvos stabilumo 2021 m. programoje svarbu numatyti patikimą vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus finansų planą, o pildantis rizikos scenarijams išlaidas planuoti dar konservatyviau.