Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
turgelis.net
2021 Liepa 30 Penktadienis
 

Užsienio politikos keliai. Pragmatizmas ar svetimų interesų gynimas?

2010-09-12 16:51 | Komentarai | Komentarų (19)

Vitalijus Balkus

Politinis sezonas prasidėjo. Ir prasidėjo, jei ne sensacija, tai bent jau rimta užuominą į tai, kad artimiausiu metu Lietuvos galimai laukia nemaži pokyčiai. Tiesa, šie pokyčiai tiesiogiai nepalies daugelio piliečių, o ir galimai startuojantys procesai bus ilgalaikiai.

Užsienio politika apskritai yra toji šalies politikos dalis, kuri formuojasi įtakojama daugelio aplinkybių, kurių pakeisti neįmanoma, bet galima išnaudoti savo naudai arba atvirkščiai – leisti išorės procesams įsukti valstybę į nevaldomą sūkurį. Antrasis variantas, deja, Lietuvai žinomas kur kas geriau nei pirmasis. Objektyviai kalbant, tai mūsų šalies atveju beveik normalu, nes esame per maži įtakoti esminius geopolitinius procesus, tačiau mes ne visuomet padarome tai, ką galėtume padaryti siekiant bent jau išsaugoti sau manevro laisvę.

Istorija parodė, kad Lietuvai pernelyg pavojinga užimti vienam ar kitam „jėgos“ poliui vienareikšmiškai palankią ar nepalankią poziciją nors ir vien dėl to, kad didieji pasaulio politikos žaidėjai kartais mėgsta sudaryti sandorius, kurių metu buvę smulkieji sąjungininkai tampa prekybos objektu.

A.Merkel vizitas galėjo tapti vienu iš daugelio užsienio vadovų vizitu, kurio metu arba būtų patvirtinta tai, kas jau seniai žinoma, parodytas tradicinis teigiamas požiūris į kaimyną (tai labai būdinga Lenkijos vadovų vizitams į Lietuvą ir Lietuvos vadovų vizitams į Lenkiją), ar vizitas tiesiog sutapdavo su renginiais, kuomet vėlgi jokių esminių sprendimų nesiekiama. Šiuo atveju svarbu ir tai, kas buvo viešai pareikšta paties vizito metu, ir tai, kas vyko prieš pat vizitą, ir tai, kas vyko vizito metu, bet iš pirmo žvilgsnio nesietina su A.Merkel vizitu.

Galima būtų pradėti nuo A.Merkel pažado padėti integruoti Lietuvą į Europos energetikos rinką ar patvirtinimo, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra svarbios, nors, pasak A.Merkel, „jų dydis palyginti mažas“. Tačiau pradėsiu nuo D.Grybauskaitės pareiškimo, kuris nuskambėjo prieš pat A.Merkel vizitą viename duotame interviu. Tuomet nuskambėjo mintis kad Lietuva nuo šiol nevykdys JAV politikos besąlygiškai, o remsis savąją užsienio politika.

Pareiškimas keistas vien jau dėl to, kad iki šiol net ir aktyviausi JAV politikos šalininkai Lietuvoje niekuomet viešai neteikdavo, kad jie vykdo būtent JAV palankią užsienio politiką o stengdavosi pridengti savo veiksmus įvairiomis sutartimis, naryste NATO ar, kuomet neužtekdavo teisinių argumentų, kodėl buvo žengiamas vienas ar kitas užsienio politikos žingsnis, tiesiog nuolat primindavo vadinamąją „strateginę partnerystę“. Pasakymas, kad nuo šiol bus vykdoma nepriklausoma užsienio politika, šiuo atveju tolygus iki tol buvusios politikos nesavarankiškumo fakto konstatavimui.

Pareiškimas svarbus ir jau iššaukęs tam tikrą polemiką ir, jei po šio pareiškimo seks atitinkami veiksmai, galėsime drąsiai teigti, kad Lietuva keičia iš esmės užsienio politikos gaires.

Tiesa, reikia pripažinti, kad D.Grybauskaitės pareiškimai, kokie skambus ar aštrūs bebūtų, toli gražu ne visuomet (sakyčiau net dažniausia) neturi atitinkamos tąsos. Taip mes jau ganėtinai ilgą laiką girdime apie kovą su viską apimančia korupcija, bet ir toliau jokių aktyvesnių veiksmų nematome net ir ten, kur Prezidento vaidmuo yra svarbus, o kartais ir lemiamas, pvz., formuojant teisėjų korpusą. Ir belieka arba patikėti, kad Lietuvos teismuose viskas puiku, arba pripažinti, kad iš tiesų nieko nėra daroma, arba bent jau daroma nepakankamai.

Grįžtant prie pagrindinės temos, pirmiausia reikėtų įvertinti, kas įtakojo ir įtakoja Lietuvos užsienio politiką.

Prieš kelerius metus teko išgirsti įdomų JAV ir ES sankirtų Baltijos šalyse apibūdinimą – „mūšis dėl Baltijos“. Iš tiesų Baltijos šalys, kaip ir visos buvusios Varšuvos pakto šalys, pirmiausia yra įtakojamos būtent šių jėgos centrų. Maža to, ES – tai vis tik sąjunga, kurioje aiškiai matomi pagrindinių valstybių interesai. Taip mes galime drąsiai kalbėti apie vokiškąjį, prancūziškąjį ar britiškąjį pėdsaką tam tikruose bendruose ES sprendimuose, o kartais ir teigti, kad pagrindinių sąjungos valstybių politika labiau atitinka savo nacionalinės valstybės interesus, nepaisant partnerių interesų. Taip kalbant apie mums taip pat svarbų dujotiekio projektą „North Stream“ Vokietijos, tuomet vadovaujamos G. Schröder (vėliau, beje, jis tapo „Gazprom“ stebėtojų tarybos nariu), veiksmai buvo sulaukusios ne tik labai nervingos reakcijos tuometinių Baltijos šalių vadovų tarpe, bet ir klastingų klausimų iš senųjų ES valstybių link, kurių rusiškų dujų srautas eitų nauju dujotiekiu per Vokietiją arba senuoju keliu per tuomet politiškai labai nestabilią Ukrainą.

Kalbant apie „North Stream“ projektą taip pat esu priverstas priminti, kad dar ankščiau buvo bandoma studijuoti galimybes tiesti alternatyvų ukrainietiškam dujotiekį į Vakarų Europą ir buvo bandoma konsultuotis su tuometine Lietuvos valdžia, tačiau pastaroji nebuvo linkusi šia tema kalbėti. Pradėjus dabartinį projektą desperatiški bandymai išsiderėti, jei ne atšaką, tai bent jau dujų tiekimo garantijas buvo akivaizdžiai pavėluoti.

Aš ne veltui skiriu dėmesį būtent energetinio saugumo problematikai, nes būtent per energetiką esame surišti su trečiuoju mums svarbiu jėgos centru – Rusija. Tiesa, aš nesu linkęs sulyginti Rusijos įtaką Lietuvai su ES ar JAV daroma įtaka. Rusija iš tiesų turi nemažai svertų, pavadinčiau tai baudžiamojo pobūdžio priemonėmis, kurias ji jau yra panaudojus. Galima bandyti ieškoti esamos situacijos panašumų istorijoje, tradiciškai apeliuoti į Rusijos „nedemokratiškumą“ ar ieškoti įrodymų, kad Kremlius vis dar turi planų inkorporuoti Baltijos valstybes į Rusijos sudėtį , tačiau užtektų palyginti Rusijos elgesį NVS erdvėje ir už jos ribų, kad suprastume – dabartinė Rusiją aiškiai suvokia, kad jos turimų galimybių pakanka nebent išsaugoti įtaką slaviškuose NVS valstybėse (Baltarusijoje ir Ukrainoje) ir iš dalies priešiškų valstybių apsuptyje atsidūrusioje Armėnijoje. Kitose valstybėse Rusija nebesiekia politinės įtakos tiesmukiškai, o veikia panašiai kaip ES per ekonominius svertus jau nebenaudojant „baudžiamųjų“ priemonių.

Tiesa, Rusija yra pasiruošusi atsakui, jei jos interesų erdvėje atsiranda konkurentas, kurio veikla nukreipta prieš Rusiją. Gruzijos pavyzdys puikiai tai įrodo. Demonizuoti Rusiją ir pervertinti jos realias galimybes mus labiausiai pripratino tie Lietuvos politikai, kurie aiškiai atstovavo priešiškam Rusijai jėgos centrui, kai tuo tarpu nors ir Suomijos pavyzdys (jis ypač tinka, žinant, kad ši šalis ne tik turėjo karinį konfliktą su TSRS, bet ir per jį neteko dalies savo teritorijos) įrodo, kad, užėmus tinkamą poziciją, iš bendradarbiavimo su Rusija (ankščiau ne ką blogesnio bendradarbiavimo su TSRS) galim turėti nemenkos naudos. Ir tas bendradarbiavimas visiškai negresia nei šalies suverenitetui, nei kelia rusiško kapitalo dominavimo pavojaus. Tačiau kalbant apie Suomijos pavyzdį, pravartu prisiminti, kad demokratijos padėtis joje nepriekaištinga, o socialiai orientuota ekonomika pastato bet kokios kilmės kapitalą į labai griežtus rėmus, o tai skiriasi nuo to, ką mes turime šiandieninėje Lietuvoje. Tačiau dėl to galime kaltinti nebent tik patys save.

Kalbant apie įtakos mechanizmus, reikėtų pirmiausia panagrinėti du pagrindinius modelius, kurių vienas yra integravimas, naudojantis ekonominiais svertais, antrasis – tai parama valdančiajam elitui.

ES plėtros politika yra paremta principu „pinigai už pokyčius“. Šalys, pretenduojančios tapti ES narėmis, privalo ne tik atitikti sąjungoje galiojantiems demokratijos standartams (bent jau formaliai), bet ir priimti gausybę teisės aktų, suvienodinančių verslo aplinką, aplinkosaugos standartus ar net atskirus techninius reikalavimus.

Pagrindinės ES valstybės turi senas parlamentinės demokratijos tradicijas, nusistovėjusią daugiapartinę sistemą, skirtingų socialinių grupių tarpusavio bendradarbiavimo patirtį. Įpratusios, kad, net ir pasikeitus valdančiajai politinei jėgai, šalies vidaus ir užsienio politika keičiasi prognozuojamai, o atsvarų sistema neleidžia vienai politinei jėgai pakreipti šalies politikos vien tos politinės jėgos naudai. Be to, ES įkurta pirmiausia kaip ekonominė bendrija vis tik prioritetu laiko būtent bendros ekonominės erdvės suskurimą.

Tačiau, kaip ir minėjau, ankščiau sąjungoje yra pakankamai vidinės konkurencijos apraiškų. Jei kalbėtume apie vidines ES pagrindinių valstybių interesų zonas, tai Lietuva patenka į Vokietijos „sektorių“, kuriame šioji varžosi su skandinavais. Lietuvai Vokietija yra didžiausias prekybos partneris tarp ES valstybių. 2009 m. Lietuvos eksportas į Vokietiją sudarė 10 proc., o importas – 11 proc. Be to, Vokietija yra stabiliausias lietuviškų prekių pirkėjas. Jei 2009 m. prekybos apimtys su visais pagrindiniais partneriais smuko iki trečdalio, tai eksportas į Vokietiją sumenko tik 0,8 proc. Prisiminus, kad Statistikos Departamento duomenys atspindi labiau stambių sandorių statistiką, nes per Intrastat pateikiami duomenys realiai neapima smulkiosios prekybos ir sandorių tarp fizinių asmenų (kaip, pvz., autotransporto priemonių pirkimo atvejais), galima daryti prielaidą, kad ekonominiai ryšiai su Vokietija yra dar glaudesni nei tai parodo statistika. Pagal tiesioginių investicijų apimtį Vokietija irgi yra viena iš didžiausių investuotojų Lietuvoje (10 proc.).

Vertinant tai, kad didžiausias Lietuvos užsienio prekybos partneris yra Rusija, mūsų užsienio politikoje nuolatos teks atsižvelgti ir į Maskvos santykius su Berlynu.

Drįsiu net pasakyti, kad, pradėjus funkcionuoti „North Stream“ dujotiekiui, mums procesai, vykstantys tarp Maskvos ir Berlyno, taps svarbesni nei Maskvos ir Briuselio (t.y. pagrindinių ES valdymo institucijų) santykiai. Šiame kontekste A.Merkel duotas pažadas padėti integruoti Lietuvos energetikos sistemą į europinius tinklus yra ypač svarbus. Be abejo, naivu tikėtis dujotiekio atšakos, tačiau elektros jungtis su ES mūsų šaliai yra gyvybiškai svarbi. Tokios jungties svarba padidėja žinant, kad Rusijos ir Baltarusijos santykiai sparčiai blogėja ir „energetinė kuoka“ Lukašenkai yra ne tik paruošta, bet ir buvo profilaktikai panaudota.

Baltarusija neabejotinai priklauso šalims, kurios Kremliaus yra laikomos jų interesų zona. Žinant tai, svarbu aiškiai suprasti, kiek mes galime sau leisti bendraujant su artimiausia kaimyne. Tai, kad ES Lietuvą laiko galimu tiltu tarp bendrijos ir Rytų kaimynų, yra pareikšta vizito metu. Tačiau tampant tiltu, reikia nuolatos turėti omenyje tai, kad kartais tiltai virsta placdarmais.

Ir, va, dabar prisiminkime kitą įtakos modelį, kuomet šalis įtakojama remiant valdantį elitą. „Jis – kalės vaikas, bet tai mūsų kalės vaikas“, – šie JAV prezidento F.Rooswelt žodžiai pasakyti apie Nikaragvos diktatorių Somosą yra trumpiausias tokio įtakos modelio apibūdinimas.

Per daugiau nei pusę amžiaus, praėjusių nuo to laiko, kuomet šie žodžiai buvo ištarti, nedaug kas ir tepasikeitė. Kruvini Pietų Amerikos režimai nugrimzdo į praeitį kartu su JAV ekonominiais ir politiniais interesais šiame regione. Tačiau šiandien mes galime stebėti, kaip sklandžiai vyksta amerikiečių bendravimas su totalitarine islamistine Saudų Arabija, kaip yra remiama toli gražu demokratijos etalonu nelaikytina Pakistano vadovybė ar kiek pastangų buvo įdėta, kuriant Europos „juodąja skylę“ – Kosovo albanų respubliką. Tiesa, pastarosios kūrime prisidėjo ir pati ES, taip sukurdama ne tik kontrabandos (įskaitant ginklų) vartus į savo teritoriją, bet ir keliems dešimtmečiams į priekį pasidėjo po pačia savimi potencialaus etninio (o gal ir religinio, nes Kosovas linksta į religinį radikalizmą) konflikto „bombą“.

Priklausomai nuo aplinkybių galimų įrankių arsenalas ganėtinai platus, nuo tiesioginės finansinės ir karinės pagalbos iki vietinių politinių organizacijų kurmio ar jau esamų draugiškų jėgų palaikymo.

Nestabiliuose regionuose ar ten, kur demokratijos mechanizmai niekuomet neveikė tinkamai, pasirenkamas tiesmukiškas ir paprastas kelias – atvedus į valdžią sau palankų politiką, tučtuojau paremti jo jėgos struktūras ( pvz., Saakašvilio atveju). Tačiau ten, kur bent jau iš dalies veikia demokratija ar šalis yra demokratinės šalies, ar jų bendrijos įtakoje, pradeda veikti šešėlinės politikos mechanizmai. Ko gero, ryškiausias netiesioginės įtakos pavyzdys yra Soroso fondas. Jo veiklos suaktyvėjimas viename ar kitame regione visuomet nurodo, kur krypsta Baltųjų Rūmų žvilgsnis.

Naujausias netiesioginės politikos „atradimas“ – tai vadinamosios „žmogaus teisių gynimo organizacijos“. Gerai finansuojamos ir deklaruojančios neabejotinai kilnius tikslus, jos atsiranda visuomet ten, kur to reikia JAV administracijai. Maža to, šios naujai sukurtos organizacijos stengiasi perimti sritis, kuriose iki šiol sėkmingai veikdavo JTO organizacijos ar seniai veikiančios ir nepriekaištingos reputacijos, ir visuotinai pripažįstamos humanitarinės organizacijos („Gydytojai be sienų“ , „Raudonas kryžius“ ir t.t.).

Kai kalbėjau apie ES įtaką Lietuvai, aš pirmiausia kalbėjau apie ekonominius svertus, todėl visai logiška priminti apie mūsų šalies santykius su didžiausia pasaulio ekonomika. t.y. JAV.

Lietuvos eksportas į Jungtines Amerikos Valstijas tesudaro apie 2%, importas (nepamirškime, kad kalbame apie šalį su ypač stipria ir technologiškai pažangia pramone ) iš viso sparčiai artėja prie mirties taško.

Pabandysiu būti ciniškas ir įvertinsiu V.Adamkaus valdymo laikais vykdytą ypač palankią tuometinei JAV administracijai užsienio politiką kaip tam tikrą investiciją. Deja, aktyvios Irako ir Afganistano karo fazės metu (2004 m.) Lietuva dar galėjo pasidžiaugti 4% užsienio investicijų, atėjusių iš užjūrio „strateginiu partnerių“, tačiau amerikiečių tiesioginės investicijos yra tiek menkos, kad net nepatenka į Statistikos Departamento pagrindinę ataskaitą.

Susikertant didžiųjų jėgos centrų interesams, o Lietuva buvo yra ir bus tokių interesų susikirtimo vieta, mes negalime leisti sau pasirinkti vieną jų, kaip vienintelį mums tinkantį. Karčios istorijos pamokos ir pragmatiškai ramus požiūris į mus supantį pasaulį turėtų padėti mums kiekviename „didžiosios“ politikos pokytyje rasti savo vietą. Na, o jei kas abejoja, ar tai mažai valstybei įmanoma turėti savo interesais paremtą užsienio politiką, tuomet jums gal padės grynas Šveicarijos Alpių oras?

2010-09-12

Komentarai

 

 

 
  1. Kaip uzsidirbti pinigu namuose internetu

    Viename iš skelbimų perskaičiau apie šį darbą ir nusprendžiau pabandyti. Skelbimas sudomino galimybe per kelias savaites užsidirbti pakankamai pinigų, įdedant tik dvylika litų. Iš pradžių nepatikėjau, bet vistiek perskaičiau. Taigi, skelbimai.tv/tag/skelbimas.html”>skelbimas siūlė persiųsti po 2 litus į kiekvieno sąraše esančio asmens banko sąskaitą, paskui išbraukti pirmą sąskaitos numerį ir įrašyti savo sąskaitos numerį į paskutinę šeštą eilutę, ir patalpinti šį straipsnį kaip įmanoma daugiau forumų ir skelbimų (200 forumų, skelbimų, elektroninių laiškų – tai užtikrinantis skaičius).

    Supratau, kad apgaulės čia nėra. Be to, pervedęs šešiems žmonėms po 2 litus, pat nieko neprarasiu, galų gale pradžiuginsiu kitą. Ir ryžausi pabandyti. Ir man pavyko!!!!!!
    Po kelių dienų man į sąskaitą pradėjo kauptis taip reikalingi pinigai… Dar sykį sau pripažinau, kad tai veikia. Per porą savaičių susikaupė apie 2000 litų, po trijų savaičių prisidėjo dar apie 2000 litų. Dabar jau turiu uždirbęs 4000 litų, po pusantro menesio turėtų būti apie 16000 litų. Ir ši suma po truputį toliau didės. O prasidėjo tik nuo 12lt.

    Noriu su Jumis pasidalinti informacija, kaip tai veikia, nes tai naudinga mums abiem. Aš Jums pažadu, jeigu Jūs tiksliai seksite mano instrukcijas ir neturėsite vilčių gudrauti, jus pradėsite gauti daug daugiau pinigų, negu tikitės, per daug nesistengdami.

    Siūlau perskaityti šią informaciją porą kartų ir išsaugoti savo kompiuteryje, sekti instrukciją ir pinigai ateis. Juk tai paprasta!!! Patys suprantate, kad tai absoliučiai legalu, tai tik bankinė pinigų pavedimo operacija, ir Jūsų indėlis yra tik 12 litų ir pora valandų internete. Jūs niekuo nerizikuojate ir nieko neprarandate, tiesiog pasitikite kitais žmonėmis, ir taip pradžiugindami kitus, patys uždirbate. Tai tikrai veikia!!! Atkreipkite dėmesį: tiksliai sekdami šią paprastą instrukciją, Jūs uždirbsite daug – per kelis mėnesius 60000 litų ir dar daugiau bus Jūsų. Visa tai sekmingai veikia dėl dalyvių sąžiningumo.

    Tėra trys paprastos taisyklės:

    1. Jei dar neturite, Jums reikia atsidaryti sąskaitą bet kuriame Lietuvos banke.
    2. Pirmiausia Į žemiau esančią 6 banko sąskaitą perveskite 2 litus. Po to perveskite po 2 litus ir į sekančias banko sąskaitas. ( jei bankas praso nurodyti gaveja, iveskite pakartotinai ta pacia banko saskaita )Visa tai ivykdę, Jūs padarote paslaugą, gražų gestą, ir taip pat prašote teisėtos paslaugos, už kurią mokate.

    1. LT587300010128949066
    2. LT154010042300576369
    3. LT307300010113834351
    4. LT980075800064721767
    5. LT187300010109745823
    6. LT537044060007733730

    O dabar išbraukite iš sąrašo nr. 1 sąskaitos numerį, perneškite visas sąskaitas vienu eilės numeriu į viršų, o į atlaisvintą nr. 6 eilutę įrašykite savo banko sąskaitos numerį.

    3. šį mano laišką keiskite kaip norite, bet išlaikykite pagrindinę idėją, išplatinkite šitą straipsnį kaip įmanoma daugiau (aš jums siūlau bent dviejuose šimtuose, kad užsitikrintumėte didelį uždarbį, kuris Jums taip reikalingas) straipsnių ,forumų ir naujienų juostų, skelbimuose arba asmeniniais laiškais – kuo daugiau informacijos pasklis apie šį straipnį, tuo didesnes bus Jūsų pajamos! Jos tiesiogiai priklauso nuo Jūsų ir tai turbūt yra džiugiausia dalis. Tiesiog Jums nereikia prakaituoti, vargti, keikti blogo gyvenimo – pasidalindami dosnumu, jūs sulaukiate šimteriopo dosnumo.

    Šis internetinis verslas sėkmingai gyvuoja ir klesti del dalyvių sąžiningumo ir rimtumo. Todel viską atlikite kruopščiai ir nepagailėkite 12 litų, nes Jums tai atsipirks su kaupu. Žmonės tik tada bus sotūs, kai pamaitins vienas kitą.
    Nėra ko prarasti – tik 12 litų, ir kelios valandos nesunkaus darbo internete!!!
    Užsiimkite tuo dabar, tiesiog nėra ko atidėti rytdienai. Tai paprasta ir pelninga. Juk yra dėl ko, taip?

    O štai kaip Jūs uždirbate:

    Mokyklinė aritmetika: sakykim iš 200 laiškų ar straipsnių aš gausiu 5 atsakymus (menkas rezultatas), tai reiškia aš uždirbsiu 10 litų būdamas šeštoje sąrašo pozicijoje.
    Dabar šitie 5 žmones išplatina dar po 200 pranešimų su Jūsų sąskaitos numeriu jau 5 pozicijoje. Pastariesiems taip pat atsako tik po 5 žmonės – tai jau 500 litų į sąskaitą. Toliau šie 25 žmonės dar 200 kartų talpina šį pasiymą su Jūsų sąskaitos numeriu nr. 4 pozicijoje ir atsako vėl tik 5 žmonės – Jūsų pajamos jau 2500 lt. Toliau šitie 125 žmonės, patalpina po 200 pranešimų, į kuriuos taip pat atsako tik 5 žmnonės. Jums tai duoda 12500 litų pajamų (Jūs 3 pozicijoje).

    Toliau dar įdomiau: šitie 625 žmonės 200 kartų skirtinguose skelbimuose patalpina Jūsų sąskaitos numerį nr. 2 pozicijoje, atsako vėlgi po 5 žmones – tai 62500 litų. Paskaičiuokite, kiek daug galite uždirbti.Juk įspūdingas skaicius!!. Šiame versle svarbiausia būti sąžiningam, kitaip nieko nesigaus. Ar Jūs galite įsivaizduoti, kiek žmonių kasdien visame pasaulyje prisijungia prie interneto ir skaito šitą straipsnį, kaip ir Jūs?! Kiekvieną dieną internete pasirodo nuo 200 iki 500 naujų vartotojų, ir toliau jų skaičius nuolat auga!!! Iš tiesų tai didelė galimybė daug užsidirbti, nesugaištant daug laiko ir daug neišleidžiant. Bet kokiu atveju verta. Gyvenimas per trumpas, kad tokį sansa praleistumete.Man pasiseke,pasisiseks- ir Tau!

    Thumb up 0 Thumb down 0

  2. Labai šviežiai ir nedemagogiškai pateiktas visai ne pesimistiškas požiūris į galimus pokyčius

    Thumb up 0 Thumb down 0

  3. pasiekti bendrų tikslų. Kunigas Jonas Varkala teigė: „Kadaise sovietmečiu Alytuje atsitiko tokia istorija – milicijos kapitonas sulaikė girtą vairuotoją, pavarde Raguotis. Kitą dieną šis kapitonas buvo iškviestas pas savo vadovus, kurie jam pareiškė: ,,būsi pažemintas pareigose, nes nubaudei įtakingą kompartijos veikėją“.,,Stovime Drąsiaus kelyje, tiesos ir laisvės kelyje. Praėjo jau daugiau kaip dvidešimt metų nuo Baltijos kelio, ir galime konstatuoti, kad mūsų krašte didelę įtaką įgijo klanai, įsigali iškrypėliai ir aferistai. Tai jie vadina mus marginalais bei panašiais kitais žeminančiais vardais. Drąsiaus Kedžio žūtis nėra beprasmė, po šios žūties supratome, kokia tikroji padėtis Lietuvoje. Jei teisingumas nenugalės, mūsų šalis sužlugs“.

    Thumb up 0 Thumb down 0

    • karBalandis 1, 2011 17:30nenoriu b?ti blogu pranasu, bet ar tik nrspieisnek?sim ir nrspieirasysim juodai d?dami ant audito:n?ra jokios naudos, n?ra jokio poveikio, dirbsim kaip dirbe ir pan.Keleto neurotikiu s?kavimai gali priversti paieskoti b?du,koks audito poveikis.Tai gal norim dar daugiau tikrintoju? Patik?kit, tikrai atsiras.Esu audituota, tai galiu drasiai paantrinti cia kazkam rasiusiam ir prid?ti- bijo ir erzel? kelia tik silpni, savimi nepasitikintys arba suvokiantys, kad nemoka siuolaikiskai dirbti.Mano mokykloje po audito niekam antpeciai nenuimti- kas dirbo gerai, tas ir tebedirba, o tie, kuriu pamokos buvo nelabai kokios, iki siol triuksma kelia.Kaip sakoma geriausiausia gynyba- puolimas .

      Thumb up 0 Thumb down 0

  4. kaip studentų paskaitoje. Daug prišnekėta, mažai pasakyta. O gal eilinis Lietuvos "runkelis" nesupranta?

    Thumb up 0 Thumb down 0

  5. facebook.com/pages/Gnida-Voldemar-Adamkiewicz-Lietuvos-isgama-Valdas-Adamkus/157768084234533?v=wall&ref=sgm
    Adamkui skirtas tinklalapis.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  6. kaip pedofilai nepanikuos, jeigu visus ju planus KK nuolat atskleisdavo… O kai paviesinta, jau nera kaip tai daryti…

    Thumb up 0 Thumb down 0

  7. ne tik Adamkui nepatinka…..as jau gyvenau sovietijoj ir daugiau nenoriu….Grybauskaite laukia valandos ,,x,,

    Thumb up 0 Thumb down 0

  8. Kas rase sita straipsni, turi kazko uzslepto, kas zmogu nezinant, nejauciant, patrauks i viena (reikalinga) puse. Nes jo isgalvotas priklausomumas nuo kazkurio (sukurto adamkaus), ir grybauskaites sukimo (ir galbut pateisinamo) i rusus, lyg ir pateisina frybauskaite. Bet kodel neraso apie pvz. kurie yra aplinkui ir gyvuoja ne blogiau nei JAV ar RUS. Tai skandinavai, jie susijunge i bendra ekonomine sistema (socialine(socialistine)) ir daro didele itaka tiem 2 "gigantam". kodel LT negalejo eiti su kitomis baltijos salimis? Todel kad butu baigtos vagystes, EU pinigu plovimai ir dalybos "saviem". Estija "nuejo" i skandinavu puse (suomiai), todel nejaute nei krizes, nei JAV, nei RUS itakos. Paprasciausia vyksta ekonominis bendradarbiavimas, kaip lygus partneris, "nebuciuojant" subines nei vienam. Dar atsiklausia ju nuomones. O LT vyksta pinigu dalybos, visa valdzios sistema uzkista "buvusiais" KGB, kurie yra sukompromituoti. Buvusiais kabutese todel, kad pats putinas pasake: buvusiu nera, yra esami, ir atsargoje. Taigi pirma reik spresti sita problema, o tada (kai ateis nebijantys praeities) galima sneketi apie nepriklausomybe, nes autorius, pats to nenoredamas pasake jog esame priklausomi, tik skirtumas tas nuo TSRS, kad galime pasirinkti, kam priklausyti.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  9. nes Kauno dienoj pasipylė baisūs komentarai gerb. redaktorės atžvilgiu. Matyt tikrai pedofilai panikuoja

    Thumb up 0 Thumb down 0

  10. Kaip suprantu iš Adamkaus blaškymosi, jam dabartinė Lietuvos užsienio politika velniškai nepatinka.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  11. laukiam paaiškinimo. Kur dingo askutinis straipsnis su visais komentarais, nes mums ne visvien

    Thumb up 0 Thumb down 0



 
Video reportažas


Nerpigiau.lt

Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Ką dovanoti krikšto tėveliams?
Sportas tampa madingu
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Praktiškos dovanos žmonėms, besidomintiems konditerija 
Draugų rate turite žmogų, kuris kiekvieno susitikimo metu atsineša kažką saldaus? Jo šokoladiniai...

Vidurnaktį baigs galioti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių 
Po antradienį įvykusio neformalaus ministrų pasitarimo, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žiniasklaidą informavo,...

„Baltic Block“ plečia partnerių tinklą: pradeda bendradarbiauti su tarptautine padėklų ir konteinerių nuomos bendrove „Chep“ 
    Viena didžiausių medienos drožlių padėklų gamintojų Europoje, Latvijos kompanija „Baltic Block“,...

Lietuvos miestuose vyks piketų banga dėl Seimo darbo grupės netinkamai išnagrinėtos situacijos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (4)
Žurnalistas Liudas Dapkus rašo, kad „istorija yra svarbus kovos ginklas“. Šių dienų įvykiai...

„MOKI VEŽI“ atveria parduotuvių duris 
Nuo kovo 15 d., laikantis visų saugos reikalavimų, atidaromos visos šalyje veikiančios 24 „MOKI...

Grįžimas į biurą po pandemijos: ko prireiks? 
Spartėjant skiepijimo procesui ir keičiantis karantino sąlygoms, daugelis įmonių jau pradeda svarstyti apie...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
EP narys A. Kubilius: „Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu“ (1)
Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius,...
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui (2)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (6)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (5)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (5)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (2)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (2)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
Georgij Nikonorov jungiasi prie „Yukon Advanced Optics Worldwide“ vadovų komandos
Aukštųjų technologijų bendrovės „Yukon Advanced Optics Worldwide“, gaminančios civilinius termovizorinius...
R. Viršilas. Kiek įmonių socialinėje atsakomybėje yra atsakomybės?
Rolandas Viršilas  Jau metai, kaip gyvename naujos realybės – pandemijos...
„SME Finance“ steigia neobanką verslo klientams
Tikimasi, kad tik verslo klientams skirtas neobankas veiklą pradės 2021...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (9)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...