Nuo savaitės pradžios Rusijos Dūmos atstovai bei propagandinė šios šalies žiniasklaida tiesiogiai grasina Lietuvai karu dėl dalies tranzitinių krovinių į Kaliningrado sritį sustabdymo, tačiau Vyriausybė iki šiol Lietuvos žmonėms dorai nesugeba paaiškina, kas iš tikrųjų vyksta.

Ar Vyriausybė pasiruošė tokiai agresyviai Rusijos reakcijai ir retorikai? Ar tokia reakcija buvo numatyta, ar galimos grėsmės buvo derintos su Prezidentu, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetais? Ar buvo kreiptasi į sąjungininkus dėl itin jautraus Kaliningrado tranzito klausimo?

Dainius Gaižauskas, LVŽS frakcijos Seime narys plenarinio posėdžio metu kreipėsi į Ingridą Šimonytę prašydamas pakomentuoti situaciją. Tačiau ji neįžvelgė būtinybės atsakyti į Seimo nario klausimus: pasiūlė į ją kreiptis bendra Seimo statute numatyta tvarka – iškviesti ją į tribūną atsakyti į klausimus kito posėdžio metu.

„Premjerės atsainus tonas ir nesiskaitymas su visuomene karo akivaizdoje nekelia pasitikėjimo.  Rusija atvirai grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli ir visiškai nereaguoja. Akivaizdu, kad antrą parą nesugeba piliečiams paaiškinti Lietuvos pozicijos, kokių veiksmų ruošiasi imtis, nes turbūt nebežino, ką reikia daryti. Tiesiog absurdo teatras, kai net ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas šį klausimą svarstys ne iškart, o kitą dieną. Štai toks valdančiųjų reakcijos laikas į tiesioginę grėsmę nacionaliniam saugumui ir gynybai”, – sako D. Gaižauskas.

Anot Seimo nario, politikai turi veikti vieningai, turėti daugiau informacijos, o šiandien kyla daugiau klausimų nei atsakymų. Elgtis reikia maksimaliai atsargiai ir atsakingai, nes Lietuvos kaimynas yra neprognozuojamas.

Nežinoma ir kokių priemonių buvo imtasi koordinuojant komunikaciją, siekiant išvengti Rusijos propagandinių išpuolių, kai 2022 m. kovo 15-ąją buvo priimtas ES sankcijų paketas, kuriame numatyta įvesti ribojimai rusiškam plienui ir kitų juodųjų metalų produktams pagal sutartis, sudarytas iki birželio 17-osios, o nuo 2022 m. birželio 18 d. jie negali būti gabenami per bendrijos šalių teritorijas.

„Į grasinimus reikia žiūrėti labai rimtai. Negalime apsimesti, kad nieko neįvyko, manyti, kad čia tik provokacija ir būtų naivu viską nuvertinti. Nesuprantama man, kodėl I. Šimonytė nenori su mumis kalbėtis, paaiškinti. Lietuva turi susitelkti ir veikti. O dabar, vietoj bendrumo esame priversti kreiptis raštu ir laukti atsakymų. Susidaro įspūdis, kad galimų tokio sprendimo rizikų Vyriausybė  tiesiog neįvertino”, – sako D. Gaižauskas.

Opozicija ketvirtadienį tikisi Premjerės atsakymų į visai Lietuvai rūpinčius saugumo klausimus.