Anatolijus Lapinskas
Pažvelkime į naujai pateiktą Lietuvos tautinių mažumų įstatymo projektą, ar tikrai mums tokio reikia? Šalia jo užmeskime akį į Latvijos ir Estijos mažumų įstatymus, jų patirtis mums būtų pamokoma. Ir galų gale paskaitykime visos Europos šios srities įstatymą, o jei tiksliau – Europos tautinių mažumų konvenciją. Ji irgi mums būtų tikrai naudinga.
Ką įsipareigoja mažumoms Lietuvos valstybė? „Užtikrinti asmenims, priklausantiems tautinėms mažumoms teisę į savo tautinės kultūros, tradicijų, kalbos puoselėjimą, mokytis mažumos kalba ar mažumos kalbos mokyklose, viešai, žodžiu ir raštu vartoti mažumos kalbą, gauti ir skleisti informaciją mažumos kalba.
Burtis į tautines bendrijas, steigti juridinius asmenis ir dalyvauti sprendžiant su mažumomis susijusius klausimus, mažumos kultūros paveldo išsaugojimą, švęsti savo tautines šventes ir istorines datas, viešai naudoti tautinius simbolius, teisę į valstybės paramą tautinėms bendrijoms“.
„Draudžiama mažumų asimiliacija ir diskriminacija. Valstybė ir savivaldybės teikia paramą tautinei mažumai priklausančių asmenų integracijai, kultūros ir tapatumo puoselėjimui“. „Turi teisę kreiptis raštu arba žodžiu mažumos kalba į savivaldybės viešojo administravimo subjektus.
Savivaldybės teikiama vieša informacija ir pirminė teisinė pagalba gali būti greta valstybinės kalbos teikiama ir mažumos kalba. Gyvenamųjų vietovių, gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimai, topografiniai ženklai greta valstybinės gali būti užrašomi ir mažumos kalba“.
Čia nieko naujo nėra, išskyrus „kreiptis raštu ir žodžiu mažumos kalba į savivaldybes“ ir „vietovių, gatvių pavadinimai rašomi ir mažumos kalba“. Vis dėlto, įdomu būtų palyginti mūsų įstatymą su panašiu Latvijos „įstatymu dėl Latvijos tautinių ir etninių grupių nevaržomos plėtros ir teisės į kultūrinę autonomiją“. Tuo labiau, kad, pvz., Lenkijos aukščiausi politikai lenkų padėtį Latvijoje laiko tiesiog pavyzdine, suprask Lietuva turi sekti latvių pavyzdžiu.
„Latvijos Respublika garantuoja visiems šalies gyventojams, nepaisant jų tautybės, lygias ir tarptautines normas atitinkančias, žmogaus teisės… lygias teisės į darbą ir užmokestį… draudžiami tautybe pagrįsti veiksmai apribojantys galimybes pasirinkti profesijas.
Garantuojama teisė nuolatiniams gyventojams steigti savo tautines bendrijas, asociacijas, skatinti jų veiklą, laikytis tautinių tradicijų, skatinti tautinį švietimą, plėtoti kalbą, švęsti tautines šventes“.
„Latvijos Respublika turėtų skatinti savo nuolatinių gyventojų galimybes įgyti aukštąjį mokslą jų gimtąja kalba už Latvijos ribų“. „Tautinės diskriminacijos veiksmai arba tautinio pranašumo ar nacionalinės neapykantos skatinimas baudžiamas pagal galiojančius įstatymus“.
Kaip matome, viskas daugiau mažiau žinoma, bet Latvijos įstatyme skirtingai nuo Lietuvos neužsimenama apie teisę „kreiptis raštu arba žodžiu mažumos kalba į savivaldybės viešojo administravimo subjektus“, nieko nėra apie „savivaldybių informaciją ir pirminę teisinę pagalbą ir mažumos kalba“, taip pat „gyvenamųjų vietovių, gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimus, topografinius ženklus užrašus mažumos kalba“.
Kaip matome, Latvijos lenkai puikiausiai gyvena be minėtų postulatų, apie tai jie garsiai deklaruoja, o Lietuvos lenkai jau ne vieną dešimtmetį dar garsiau dėl jų pyksta ir skundžiasi visur kur tik įmanoma. Beje, dėl dvikalbių gatvių pavadinimų, Daugpilio meras, ten gyvena dauguma Latvijos lenkų, aiškino, kad Latvijos lenkams lenkiškų užrašų nereikia, nes jie yra labiau išsilavinę nei Lietuvoje ir latviškus užrašus lengvai perskaito. Lietuvoje, kol kas – ne.
Estijoje jei ir yra problemų tai tik su rusais. „Estijos tautinių mažumų kultūrinės autonomijos įstatymas“ mažumomis laiko piliečius: kurie gyvena Estijos teritorijoje, palaiko senus, tvirtus ir nuolatinius ryšius su Estija, skiriasi nuo estų savo tautiniais, kultūriniais, religiniais ar kalbiniais požymiais, nori išsaugoti kultūrines tradicijas, religiją, kalbą“. Kaip matome, skirtingai nuo Latvijos ir Estijos yra būtini „seni, tvirti ir nuolatiniai“ mažumų ryšiai su Estija.
„Tautinės mažumos turi teisę: kurti kultūros ir švietimo įstaigas, sudaryti tautines organizacijas, laikytis kultūrinių tradicijų, vartoti gimtąją kalbą, tvarkant reikalus pagal Kalbos įstatymą, leisti leidinius nacionaline kalba, skleisti informaciją gimtąja kalba“.
Kalbos įstatyme pažymėta, kad savivaldybėse, kur daugiau nei pusę gyventojų sudaro mažuma, galima kreiptis ir gauti atsakymą tautinės mažumos kalba, tačiau dauguma miestų, bet, pvz., Talinas į jų sąrašą nepatenka.
Esmė ta, kad, norėdami būti pripažinti mažuma, rusai turi būti Estijos piliečiai ir jeigu jie tokiais nėra, nesvarbu, kad jie toje vietovėje sudaro daugumą, jie nelaikomi mažuma ir neturi teisės kalbėtis su valdžios atstovais rusiškai. Iš 330 tūkst. Estijos rusų tik 1,7 proc. turi konstitucinę teisę kalbėtis rusiškai su valdžios atstovais. Geografiniai pavadinimai Estijoje (tarp jų ir gatvės) užrašomi tik estiškai. Taigi, mažumų problemos Estijoje tiesiog nėra.
O kaip siūlo tvarkyti mažumų reikalus Europos tautinių mažumų konvencija, pagrindinis Europos dokumentas?
10 str.„Šalys pripažįsta tautinėms mažumoms privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo mažumos kalbą“. „Viešai“ reiškia „viešojoje vietoje, lauke, arba kitų žmonių akivaizdoje… bet tai nesiejama su santykiais su viešąja valdžia“. Argi to Lietuvoje nėra?
Konvencijos oficialiame komentare aiškinama, kad „Šalys Teritorijose, kuriose tradiciškai gyvena mažumos, stengiasi sudaryti sąlygas mažumos kalbą vartoti bendraujant su administracinės valdžios institucijomis“. Rytų Lietuvoje yra tiesiog ideali padėtis, ir be jokių įstatymų visur lenkiškai galite kreiptis į valdžią, problemų čia greičiau yra ne su mažumų kalba, bet su valstybine…
11 str. „Šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, remdamosi savo teisinės sistemos reikalavimais, o prireikus ir sutartimis su kitomis valstybėmis, bei atsižvelgusios į konkrečias sąlygas, visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis“.
Deja, toks neva poreikis Lietuvoje rašyti lenkiškai ar rusiškai tik klaidina ir jo jau seniai atsisakyta. Pavyzdžiui, neva lenkiški pavadinimai, pvz. ul. Duksztu, Sw. Antano, Wilniaus. O jei iš versime, bus nei šis, nei tas, pvz., vietoje Birbynių gatvės vadinti ul. Piszczalkowa, galima ir Fujarkowa, Fujarczana, Fujarek, o gal net Birbiniarska…
O ieškant „tradicinio“ vardo, nusivažiuosime iki Vilniaus Gedimino prospekto „atvadinimo“ į: Lenino, Stalino, A.Mickevičiaus, Laisvės, A.Mickiewicza, Sw. Jerska, Кончевский, Георгиевский prospektų, taip pat 1 и 2 Кафедральная gatvių pavadinimų. Tokie jie tikrai buvo. Negi kurį nors iš jų reikės paimti vien dėl to, kad sugyventume su lenkais ir rusais?
Metas baigti visus paminėtus žaidimus su naujuoju Lietuvos Tautinių mažumų įstatymu. Europoje nuo Europos konvencijos priėmimo Mažumų įstatymai nekuriami, visiškai užtenka Konvencijos. Pagaliau jei labai norisi kurti, tai nusikopijuokime nuo latvių, gyvensime vienoje kultūrinėje erdvėje, o kaimynai lenkai tik pasidžiaugs, kad sugyvename su jais kaip ir latviai, be konfliktų, kaimyniškai, draugiškai.
…Parašykite, koks politrinis idiotas : Lietuvoje
– sukūrė šitokį, vien antivalstybinį **projektą** ?
Tegul pažiūri, kur dabar veda dabar – lietuvių
tautinę mažumą :
visą laiką galiojantis, projektas Lenkijoje ?…
…Jokių ten, net ir gatvių pavadinimų :
užrašų lietuviškai, arba ir jokių
– vad, “kreipimųsi tautinių mažumų
kalbomis”, visoje – toje dabartinėje,
Lenkijos valstybes administracijje !
..Ar sitaip valdininkai – visoje rytų Lietuvoje :
niori – ten gyvenantiems, lietuvimas sukūrti
naująjjį, bet vien – lenkakalbį “Osvięcimą”
XXI amžiuje ?
…Turbūt, kad lyg to Lenkijos – diktatoriaus
Pilsudskio, 1920 – 1939 metų, šovinistinės
okuoacijos – laikais rytų Lietuvoje :
dabartiniai lietuviai – vėl iš naujo bijotųsi,
viešose vietose – net ir kalbėti lieruviškai ?
Visoje dabartinėje, rytų Lietuvoje ?
Lietuvoje ?
…O kaip Jums atrodo, šitoks Lietuvos
valdininkų – nevykęs **išsišokimas**,
dabartnėje Valstybėje ?
Ką jie gali – suplanuoti, ir ateityjė – visiškai
jau **atritrūkę** Lietuvoje, būtent ir nuo tos
– viešosios, tarptautinės teisių mažumoms
eigos – taikoms Europoje, ir Pasaulyje ?
Lenkijos premjeras viešėdamas Lietuvoje paminėjo, kad Lietuva anksčiau buvo “tarybinė respublika” “wcześniej było republiką sowiecką”. Įdomu, ar Amerikoje jis irgi paminės, kad JAV anksčiau buvo Anglijos kolonija?
Seimo ir vyriausybės nariams, prieš teikiant įstatymų projektus, BŪTINA visų pirma ne mitų prisiklausyti, o susipažinti su visų iki vienos ES ir kt. Vakarų valstybių įstatymais šiuo klausimu. Prieš tai reiktų bent šiek tiek susipažinti su kiekvienos jų istorija. Pvz., kokios kilmės jų kitataučiai (ne imigrantai!), kur galioja, o jei galioja, kai kokiu mastu regioninės kalbos, kaip organizuotas lavinimas kitomis kalbomis. Tada MITAS IŠSISKLAIDYTŲ. Pamatytų, kad
a) NE VISOS valstybės priėmė įstatymus dėl TM;
b) tos, kurios priėmė TM įstatymą, toli gražu nebūtinai suteikia kokių nors privilegijų, net jei turi savo teritorijoje kaimyninės šalies tautiečių;.
c) tos, kurios suteikia privilegijų, savo sudėtyje turi ne kaimyninės tautos dalį, o iš tikrųjų nykstančios tautos ir jos kalbos likučius;
d) valstybių, turinčių daugiau kaip 1 valstybinę kalbą, to priežastis visai kitokia, negu mūsų „mažumų” – tai arba „kooperatinė” valstybė, sudaryta iš į vieną valstybę susijungusių keturių skirtingos etininė kilmės genčių (pvz., Šveicarija), arba valstybės, brėžusios tarpusavio sieną ne pagal tautybes, o „pragmatiškai”, kad būtų patogiau valdyti. Abipusiu sutarimu jos įsipareigoja nenutautinti į jų teritoriją įeinančių kaimynės tautiečių,
e) valstybėse, turinčiose tikrų TM (su jų etninėmis žemėmis) kitakalbės mokyklos neišlaikomos valstybės lėšomis. TMAPK rekomenduoja tik NEDRAUSTI jiems savo lėšomis steigti savaitgalines mokyklėles!
Tuo tarpu Lietuva savo kitakalbių bendruomenėse IŠLAIKO IŠ MŪSŲ VISŲ KIŠENIŲ valstybinius kitakalbius darželius bei kitakalbes mokyklas, o jei drįsta iš jų varyti lauk valstybinę kalbą! Parodykite, kur dar pasaulyje taip elgiamasi, o valstybė leidžiasi kaimyninės šalies taip šokdinama?!
Atrodo, bent kiek logiškai mąstančiam pati sąvoka „tautinė mažuma” sufleruoja, jog kalbama arba apie tautos likučius, arba nedidelę tautą (ar jos dalį), atsidūrusią kitos valstybės žinioje.
Nei apie (buvusio) okupanto kolonistus, nei apie nutautintus/nutautėjusius kolaborantus, okupanto paliktus svetimoje žemėje, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencija nekalba! Dargi priešingai – šiek tiek toliau tekste yra patikslinimas, jog ATVYKĖLIAMS TMAPK NETAIKOMA. Tikrosios TM atžvilgiu Konvencijoje parašyta, jog valstybė, kurios sudėtyje yra TM, NE PRIVALO, o jai tik REKOMENDUOJAMA pasirinkti ką nors iš pridedamo priemonių sąrašo. Ji įgyvendina ką nors iš ten PAGAL TURIMAS GALIMYBES (tik, jei turi tokią galimybę!), ir tik atsižvelgdama į istorinę santykių su ta tauta patirtį (tai švelni užuomina į okupantus ir jų palikuonis). Tačiau Kremlius to „nesupranta”, o Lenkija šiuo klausimu elgiasi, kaip tikra ir mylinti Kremliaus dvyna sesutė bei nuoširdi Kremliaus talkininkė. Nors iš esmės skatina „rodakų” ANTIVALSTYBINĘ veiklą, užuot ATSIPRAŠIUSI JŲ, kad ilgai skriaudė, ir pagaliau maloniai pakvietus juos apsigyventi jų „tėvynėje” į jau jų laukiančius jaukius namus, ir, kaip tikra motina, su meile viskuo juos gatavai aprūpinus – namais, darbu, puikiu uždarbiu…
Ačiū, Žemyna, už itin vertingas mintis ir tuo pačiu paramą man. Ne vien Skvernelio šypsena pasitiko Lenkijos premjerą, bet ir Lietuvos lenkų “problemos”, kuriomis jie “apdovanojo” atvykusį į susitikimą Lenkų institute Lenkijos premjerą: “Na spotkaniu premierowi RP zostały przedstawione wciąż nierozwiązane problemy polskiej społeczności na Litwie, w tym kwestie zwrotu ziemi jej prawowitym właścicielom, polskiego szkolnictwa, zachowania polonistyki, ustawy o mniejszościach narodowych. Žodžiu, pretenzijų kalnas Lietuvoje nemažėja, o jeigu atsiminsime dar tūkstančius lenkų skundų kasdien siunčiamų Lenkijai ir pasauliui dėl lenkų “pragaro” Lietuvoje, iš viso pasidarys baisu. Bet jeigu veiksime kartu – laimėsime. Dar kartą – ačiū. Įdomu, iš kur jūs būsite?
Malonu, kad pritariate. Aš iš to lenkų širdžiai taip mielo miesto, kurį iš jų litvinai pagrobė ir laiko įsitvėrę…
Puikus straipsnis. Autorius tiesiog sufleruoja:”pasimokykime iš brolių ir sesių latvių”.
Kiek kartų Lietuvoje patekusiems į valdžią buvusiems policininkams reikia aiškinti, koks yra skirtumas tarp tautinių mažumų ir tautinių bendrijų: mažumomis laikytini totoriai ir karaimai, nes nėra totorių ar karaimų valstybių. O rusai, lenkai, ukrainiečiai, gudai, latviai ir kitų tautybių Lietuvoje gyvenantys žmonės gali jungtis į bendrijas. Todėl kalbėkime aiškiai apie tautinių bendrijų įstatymą. Pavyzdžiui, nemažoje Lietuvos teritorijos dalyje gyventojų daugumą sudaro žemaičiai, kurie žino, jog jų protėviai kadaise buvo didžiulės kunigaikštystės šeimininkai. Bet jie nereikalauja ypatingų teisių (ir lėšų) nei įvairioms programoms, nei kalbos puoselėjimui.
Pasekime latvių pavyzdžiu ir turėsime puikų įstatymą.
Žemaitė
Manau,kad neliktų mažumų problemos,reikia Vilniaus kraštą atiduoti Lenkijai,tegu paspringsta pagaliau.Klaipėdos kraštas jokių problemų nekelia.Kiek čia tų lietuvių belikę.Padarykim sostine Kauną ,ir žiūrėkim,kad ir čia nepaliktumėm tautine mažuma.Prie to einam.Parsivežkim kokią porą arabų, afrikiečių ir patys paliksim savo žemėje mažuma.Jie dauginasi,kaip Australijos kiškiai.Pagaliau Lietuvoj,jeigu ji taip vadinsis, mažuma būsim patys.O pats sau nekelsi tokios problemos Ar ne taip?
PVZ- PREZIDENTAS
SEX ORIENTAVIJA-
PAREIGOS IR STAŽAS OKUPANTU KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOJE –
PAREIGOS IR STAŽAS OKUPANTU KOMUNISTU PARTIJOJE –
UŽTARNAUTAS KARINIS LAIPSNIS IR STAŽAS OKUPANTU ARMIJOJE –
DOTOS PRESAIKOS OKUPANTAMS –
GAUTI APDOVANOJIMAI , MEDALIAI , ORDINAI , GARBES RAŠTAI IŠ OKUPANTU VALDŽIOS
Štai kokių žmonių reikia Seime! O tai dabar nesuprasi, kas tokie susirinkę.
Na jau, na jau, taip ir nesuprantama… Seime susirinko tikrieji Lenkijos patriJotai, kurie pasirenge padieti tuos litvinus i vieta ir ivesti Lenkijos proncincijon Lietuvon tikra Kulьtura.
Matot – jiems net padoriu raidrziu truksta, tenka skolinti, kad kulьturingai kulьtura paraszytum. O savasias nosines susigrarzint, nes jie jas isz musu pavogie!