Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
turgelis.net
2021 Rugsėjis 27 Pirmadienis
 

Tėvyne Lietuva! Brangesnė už sveikatą…

2021-01-11 17:00 | Naujienos | Komentarų (3)

1991 m. sausį prie parlamento žmonės kabino tarybinius pasus ir kitą tarybinę atributiką. Aido Dolotovo nuotr.

Alma Mieliauskienė

Tik dabar (matyt, tikrai senstu) pradedu suvokti, jog esu kvailai sentimentali. Bet negaliu nepasidalinti tuo savo naivumu, atleiskit…

Kaip graudu, kad viskas per laiką „nusitrina“…

Negi tikrai toje globalizacijos makalynėj dar galiu mintyti, kad viso pasaulio Kristaus vaikai tikrai tampa vieninga Dievo tauta. Tauta, laukiančia stebuklų ir manančia, jog sulaukia tik naujų kančių, dvejojančia ant egzistencijos bangų lyg „silpnatikis“ Petras?

Po to, kai viešoje erdvėje perskaičiau lepterėjimą, jog sausio 13 – osios aukų „tik tiek“ tebuvę, supratau keleto dalykų, kuriuos geriausiai prisimenu apie savo a.a. tetę, prasmę. Kai supykdavo kažką įrodinėti, pradėdavo muštis į krūtinę beveik šaukdamas: „Mes esam dori žmonės – žemaičiai!“. Vaikystėj nežinojau, kad tėvas perprato gyvenimą Sibiro Gulage, tik gerai žinojau, kad „sienos turi ausis“. Jaunystėj vis girdėdavau: „Aš jau kažin ar bepamatysiu, o jūs dar tikrai sulauksite“. Tik, kai vėl tapo šauliu, savanoriu, vis pasakodavo, kaip jo motinėlė, parkritusi kelio dulkėse, matydama, kaip jį, dar vaiką, surakinę grandinėm išvežė į lagerius, grąžė rankas. Tėvas sielvartingai sakydavo, jog tai – dar ne viskas ir ,,Gaila man Lietuvos“… Kostas Skirka, kentėdamas nežmoniškus skausmus (o juk tada išskyrus morfijų nebuvo kito gydymo), vis atverdamas akis klausė: ,,Gal jau gavom šaulių uniformas? Va, mano ženkliukas, prisekit“.

Viskas per laiką „nusitrina“. Ir teliko graudus ,,Tai – dar ne viskas… Gaila man Lietuvos“ ir pora tekstų žurnale („Artuma“, 2001, Nr. 7/8):

Tėvyne Lietuva! Brangesnė už sveikatą…

„Tėvyne Lietuva, mielesnė už sveikatą!

Kaip reik tave branginti, vien tik tas pamato,

Kas jau tavęs neteko. Nūn tave vaizduoju

Aš, ilgesy grožiu sujaudintas tavuoju.

Šventoji motina…

Išgydė ir mane šventa globa tavoji…

Taip tu ir mus grąžinsi Tėvynę mielą.

Dabar tu neški mano ilgesingą sielą

Į tas kalvas miškingas, į lankas žaliąsias,

Kur Nemunas plačiai banguoja mėlynasis…”

(A. Mickevičius)

Mįslė: pasyvūs garbingi žmonės

Sako, lietuviai mėgsta paverkšlenti. Sako, jie lėti ir abejingi socialiniams virsmams. Sako, jų šviesiausi protai plaukia į ūkanotus londonų braškynus – kad tik toliau nuo gimtojo krašto. Vienos televizijos laidos atsiradimo būtinybė buvo „pagrįsta“ tokia fraze: „Lietuviai yra labai pasyvūs, taip pat negalima kalbėti ir apie jų pilietiškumą“. Rasi, tame išties yra dalis tiesos. Smurtu, paleistuvystėm, vulgariausiu azartu besitaškančiam laikmety dabarties žmogus (kurioje gi šaly ne?), regis, bunka. Bent jau prityla. Susigūžia. Paslepia Tėvynės meilę ir piliečio sąmonę taip giliai, kad kartais pats juos besuranda tik kritiškais grėsmės akimirksniais… Šiaip jau netgi kalbėti apie tai laikoma tarsi ne itin gero tono požymiu. Teisinamės: nuvalkiojom žodžius ir vertybes.

Gal taip, o gal ir ne. Vis prisimenu savo tėvą Kostą Skirką, kuris tikrai nuvalkiojo vieną (kvailą, kaip man tada atrodė) frazę: „Mes esam garbingi žmonės – lietuviai“. Buvo keista girdėti jį šitai tvirtinant savo vaikams, kai tame pat kieme paauglės lietuvaitės išdidžiai staipėsi įsispyrusios į „iš bazės“ parvilktas „basanoškes“ ar „vengerkas“, o kliošuoti, per pamokas riebaluotas garbanas už apykaklių slėpę bendraamžiai birbė motoroleriais (skalbinių segtukais prie ratų prisegioję popieriukų, kad „kaip reikiant“ tratėtų). Savo vaikišku proteliu aiškiai ,,suvokiau“: va kur garbė ir palaima!

Sako… Ne, niekas nieko nesako: tik sugniaužia kumščius, susikimba rankomis ir pakelia akis bei širdis į dangų. Kas? Pasyvūs, bet garbingi žmonės. Lietuvos piliečiai, ištirpstantys maldoje, giesmėje, raudoje. Retkarčiais. Tėvynės vaikai, paliekantys savo vaikams trumpą ir kartu visa apimančią pilietiškumo pamoką ant valstybės parlamento mūrų: „Dievulėliau, ačiū!“

Katakombos virš baimės požemių

Seniai, labai seniai – užpraėjusiam šimtmety – vienas lietuvių poetas, prasiblaškęs po Peterburgo dvasines akademijas, Miuncheno, Liuveno, Romos universitetus, apsistojo paatostogauti Insbruke. Geros buvo atostogos. Po jų amžiams išliko poilsiautojo eilėraštis „Ko gi skaudžia man širdelę“. Tai buvo 1863 – ieji. Susirūpinęs sūnus (kuris namolio siunčiamas eiles vadino obuoliais) rašė tėvams iš tolybių: „Tamstos ar da gyvi krutat? Būkit sveiki, tik kepkit visus obuolius, ba čėsas nesveikas“.

Tylūs anykštėnai suprato sūnaus nerimą ir prašymą „kepti obuolius“ t. y. sudeginti eilėraščius. Tačiau motina juos išsaugojo. Senoji Baranauskienė visą sukilimą prasinešiojo juos užantyje.

Ir nors Varniuose seminaristas sakė, jog draugo „tyki daina skamba tokiu taktu, kad nuostabi gaida, tyli ir virpanti, iš krūtinės išblaško pasaulio smūgius“, toli nuo Tėvynės išgirdęs apie du sukilime dalyvavusius ir dvylikai metų Sibirą ištremtus brolius, apie artimiausio bičiulio, kurio daina „ir mano sielą patraukia“, ištrėmimą į Sibirą ir tragišką mirtį, virš šilelio pušų plazdančios išlakios Tėvynės dvasios dainius irgi tik pasyviai padūsauja: „Ko gi skaudžia man širdelę“… Pasyviai ir garbingai. Pasyviai liko savo šalies – čia esančios, čia nesančios amžių rūstybėj valstybės – piliečiu ir asketiškasis Seinų vyskupas: paprasčiausiai vertė į lietuvių kalbą Bibliją.

Pasyvūs, lėti ir tylūs, perfrazavus poetę – budriai saugomi sovietinio milžino jėgos, mylimos, vienintelės, gimtos šalelės žmonės ilgai slėpė podėliuose „senos mados“ pasus ir Trispalves. Gal tik kartais po nakties rasdami lauktus išlauktus raštelius ant stulpų – graudžius meilės laiškus Tėvynei ir jos garbingiems žmonėms. Būdavo, net emgėbistų panosėje. Pasyvūs, lėti ir tylūs žmonės slinko panarinę galvas. Gal tik kartais, kaip provincijos keistuolis Kostas Skirka, dosniai pamokėdavo patikimiems geradariams, kad atšviestų ant vokų (juk kompų dar nebuvo) negrabų „paveikslėlį“: Borisevičiaus nuotrauką su šalia išvingiuotu prierašu „Vyskupe, kur Tavo kapas?!“

Tik kas, kaip dabar sakoma, gali paneigti, kad ne vienoje krūtinėje liepsnote liepsnojo salsvas keršto nuodėgulis: taip jiems ir reikėjo pasakyti, tiems – trėmusiems, kankinusiems, badu ir ilgesiu marinusiems. Tik kas gali paneigti, kad tūkstančiai širdžių plazdėjo gerklėje pasyviai užstringančiu ašarų gumulu: „Jėzau, apsaugok!“ Tik kas gali paneigti, kad Aukščiausiasis pastebėjo tūkstančius nuo kaimynų slepiamų akių, kai lietuviai, suklupę, lig žemės nulenkę galvas, dar ir dar kartą savo tylumu patvirtindavo kunigų žodžius, jog atnaujinamas Tėvynės paaukojimas Visagalio globai…

Pasyvūs, lėti ir tylūs lietuviai gali kartu su apaštalu didžiuotis teturį tik viena: Tėvynei skirtą Viešpaties kančių kryžių. Kai žvelgiu mūsų bažnyčių bokštus, dažnai save pagaunu mintijant, kad tie bokštai tarsi rankos išsineria iš šilto nuodėmingo žmonelių kūno ir įsiręžia taip aukštai, kad jaučiam sprūstant savo rankas į aukštybes nevilties ir laukimo akimirkom.

Kai žvelgiu į bažnyčių bokštus, save pagaunu mintijant, kad turbūt taip aukštai ant savo pašiūrės pasilipęs visai ne lietuvis Ciolkovskis šaukėsi Aukščiausiojo išgydyti jo auglius. Ir juk išgydė! Kai žvelgiu bažnyčių bokštus, save pagaunu mintijant, kad viso pasaulio Kristaus vaikai tikrai tampa vieninga Dievo tauta. Tauta, laukiančia stebuklų ir manančia, jog sulaukia tik naujų kančių, dvejojančia ant egzistencijos bangų lyg „silpnatikis“ Petras. Vėl patikliai tiesiančia rankas ir atsiduodančia Jo globai. Visgi kartais prareginčia.

Savo knygoje ,,Susitaikymas“ (yra žemaičių muziejuje ,,Alka“) rašiau: Klastingi sąžinės suokalbiai liūdesio širmo voratinkliuos… Išbandymų kraupios akimirkos tirtančiuos babelių bokštuos… Tik tiek, kiek gali pakelti. Tik tiek!..

Viliantis, kad skausmo ašaros Jam vienam žinomu būdu gali virsti džiaugsmo spindulėliais. Ir juk virsta!

Kai žvelgiu į bažnyčių bokštus, save pagaunu mintijant, kad jais lyg antenom dangų veržės buvusių politkalinių ir tremtinių maldos apdovanoti Tėvynę laisve. Ir juk apdovanojo!

Kai žvelgiu į bažnyčių bokštus, save pagaunu mintijant, kad klaikiausiais sovietinio marazmo siautėjimo laikais Lietuvos žmonės turėjo savo nesugriaunamas katakombas, kuriose visada buvo galima pasislėpti. Nuo svetimo smurto. Nuo totalinės neteisybės. Nuo savų baimių ir netikėjimo. Nes tose į dangų šaunančiose katakombose visada buvo, nepriklausomai nuo pasaulio grimasų, Lietuva.

Neištesėjom, Viešpatie…

Mes, mergaitės, barstydavom procesijose gėleles. Mokytojų priūdyti perbalę berniūkščiai visgi išdrįsdavo patarnauti Šv. Mišioms. Slėpėmės po tamsiom skarelėm ir kartojom: „Viešpatie, nesu vertas…“ Laukėm, kol šauliams vėl „išduos uniformas“, prie kurių bus galima prisisegti prieškarinį ženkliuką. Suaukojom savo auksinius papuošalus į Tėvynės laisvės fondus. Klykėm ir raudojom, matydami tankų traiškomas mylimiausias šypsenas. Susivežėm karstus su šventais tėvų dūlėsiais iš tolimiausių Siberijų. Viešpatie, kaip drebėjo mūsti širdys! Neištesėjom, Viešpatie…

Prisiekinėjom, kad padarytume viską viską! Kas gi tas mūsų „viskas“? Ar tai, kad šiandien gėda kalbėti apie Tėvynės meilę, pilietiškumą? Ar tai, kad per didelį raštą išeinam… mankurtų takais? Argi kiekvienas iš mūsų neturim keistų šventenybių bagažo, kuriuo mūsų tėvai ir senoliai pridengdavo sielvartą? Ar man vienai gėda prisipažinti, kad bemaž du dešimtmečius sovietiniuose lageriuose kalėjęs tėvas ėjo pas patį Telšių vyskupą P. Maželį klausti, ar gali vaikus mokyti žegnotis kitaip nei įprasta. Žinojo, kad kryžiaus ženklo žodžiai yra „šventi ir neliečiami“, bet nuėjo! Ir vyskupą, ganomųjų vadintą Tėveliu, paklausė, ar galįs mokyti savo vaikus taip žegnotis: „Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, ir Tėvynės?“ Vyskupas linktelėjo galva ir užbaigė: „Amen!“

Ar tikrai ateis tokie laikai, kai nebespjaudysim viens į kitą, kai mažiau pavydėsim, kai nevogsim? Ar ateis laikai, kai mūsų politkalinių ir tremtinių raudos suguls į vaikaičių sielas skaidria viltimi? Ar ateis laikai, kai kiekvienas piligrimas, norom ar nenorom nuklydęs nuo Tėvynės žemių, iš šapelių ir svetimų kraštų dulkių konstruos savas „Lituanikas“ arba sutaupytą duonos žiauberę moderniais laineriais skraidins alkanam tėvynainiui? Ar tikrai ateis laikai, kai būsim laimingi savoj Lietuvoj? Laimingi vien todėl, kad esam. Kad esam čia. Kad esam Jo pasiųsti ir globojami. Pasiųsti patys globoti šį žemės lopinėlį, pripildyti jį besąlyginės meilės, kurioje tirptų kančių debesys. Pasiųsti garbingai nugyventi Jo skirtą laiką. Taip, kad būtų garbė pasakyti: esu Lietuvos pilietis. Žinoma, šioje globalizacijos makalynėje, tai skamba minimum keistai. Deja…

 „Vardan tos…“ – „Dievulėliau, ačiū!“

Prireikė pragyventi dar trisdešimt metų po savo skaidrios naivios vaikystės, kad suvokčiau šią frazę: „Mes esam garbingi žmonės – lietuviai“. Kad patikėčiau, jog Pečioros lageriuose ne tremtinius, o Tėvynės meilės kalinius palaikė ne pasidalyta duonos kriaukšlė ir ne nubraukta speiguose besuledėjanti ašara. Palaikė vien pasyvumas. Atviri delnai, ištiesti į dangų. Išdidus pilietiškas susipratimas: „Mes esam garbingi žmonės – lietuviai“. Skambant Tėvynės himnui. Plyštant širdims iš skausmo. Provokuojant pasaulio liaupses. Spengiant galiūnų paniekai. Visada tas pats: savęs kaip ypatingo šios žemės keleivio apraiška. Siberijose, londonuose, kazachstanuose ir balbieriškiuose leisk, Viešpatie, „valkioti“ giliai širdy besiblaškanti įpareigojimą: galim būt kilnūs, darbštūs ir skaudžiai garbingi. Bent jau „vardan tos…“

Sako… Ne, niekas nieko nesako: tik sugniaužia kumščius, susikimba rankomis, pakelia akis ir širdis į dangų… Kas? Pasyvūs garbingi žmonės. Lietuvos piliečiai, ištirpstantys maldoje, giesmėje, raudoje. Retkarčiais. Tėvynės vaikai, paliekantys savo vaikams trumpą ir kartu visa apimančią pilietiškumo pamoką ant valstybės parlamento mūrų: „Dievulėliau, ačiū!“

Komentarai

 

 

 
  1. 1.Lietuvių Tauta…lietuviui egzistencijos pagrindas…kalba,papročiai…tradicijos ir garbinga praeitis…ir tik tada turtas…o sex…dar vėliau…kad garbingam būti rek garbingai elgtis…bet mus valdo klajoklių genties atstovai…neša laisvę,demokratiją ..ėda mūsų duoną….dainuoja mūsų dainelas…šoka TV….valdo ir bijo …kad nevartotum žodžio žydas….

    Thumb up 5 Thumb down 0

  2. Skaitydama si rasini,pajutau dideli sirdies sauksma,jog toliau eiti nebera kur.Skaitydamas akyse maciau visiskai panasia ir savo gimines,savo seimos tragedijas.Esu tikras ,kad neskaitys sio daug pasakancio rasinio tie,kurie pardave Tevyne Lietuva,sutrype Lietuvos Konstitucija,jau 30 metu skirdi seime,ir kaskart prisiekdami Konstitucijai,vos paeje keleta zingsniu prunkscia i sauja durnindami tauta,ir toliau trypdami Lietuvai Sventa Dokumenta.Tie ,suprantama, sio neskaitys.bet apeliuoju i jaunima,kuris jau 30 metu tapes svietimo bandomaisiais triusiais,kur kasmet nauji mokymo standartai,kur meile Tevynei pakeista i mazameciu masturbacijos mokinimus,ir kitus ne vaikiskus zaidimus.Dabar jau nesigedinama ne tik pardavineti Lietuvos vaikus uzsienio iskrypeliams,bet ir iteisinami ir narkotikai.ir cia patekusi neteisetai partija i seima,su savo atlaisvinta part “virsininke”,nemato nieko blogo.Labai tikiu,kad bent keletas ,bent vienas jaunas zmogus isiskaitys i si garbingo zmogaus rasini,ir padedamas garbingu tevu ir seneliu tes savo meile ir istikimybe Tevynei Lietuvai.

    Thumb up 3 Thumb down 1

  3. Visa oficiali žmonijos “istorija”-atviras žydaujos melas:

    sunaikinta-tiesa.jimdofree.com/blog

    Thumb up 4 Thumb down 0



 
Video reportažas



Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Rūpintis savo sveikata turėtų kiekvienas. Pataria medikas
3 patarimai, norintiems puikiai pasiruošti anglų kalbos valstybiniam brandos egzaminui
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Dilgėlių arbata – tiems, kurie turi mažakraujystę 
Dėl netinkamos mitybos anemija yra gana dažna šiuolaikinio žmogaus palydovė. Nors atrodo, kad...

Pasiruošimas jūsų tobulai kelionei: ką verta žinoti? 
Manote, kad pats laikas atitrūkti nuo kasdienybės ir bent trumpam leistis į nuotykius?...

Dovanos sužadėtuvių proga: kaip pasveikinti įsimylėjėlius? 
Neseniai susižadėję draugai pakvietė paminėti ypatingą įvykį? Nėra dvejonės, dalintis džiaugsmu – smagu,...

Tabu temos poroje – kaip jų atsikratyti? 
Jaučiate, kad mylimas žmogus su jumis nėra šimtu procentų atviras? Normalu, visiems pasitaiko...

Praktiškos dovanos žmonėms, besidomintiems konditerija 
Draugų rate turite žmogų, kuris kiekvieno susitikimo metu atsineša kažką saldaus? Jo šokoladiniai...

Vidurnaktį baigs galioti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių 
Po antradienį įvykusio neformalaus ministrų pasitarimo, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žiniasklaidą informavo,...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
EP narys A. Kubilius: „Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu“ (1)
Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius,...
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui (2)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (6)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (5)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (5)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (4)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (2)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
„Luminor“ bankas išplatino 300 mln. EUR vertės obligacijų emisiją
„Luminor“ bankas sėkmingai išplatino 300 mln. EUR vertės obligacijų emisiją....
Medicinos bankui – įspėjimas, bauda ir įpareigojimas
Lietuvos bankas praėjusių metų pabaigoje atliko tikslinį planinį UAB Medicinos...
Lietuvos bankas su rinkos dalyviais aptarė pinigų išgryninimo tinklo plėtros projekto pažangą
Lietuvos bankui šiemet birželį inicijavus memorandumo dėl grynųjų pinigų prieinamumo...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (10)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...