Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
turgelis.net
2021 Liepa 31 Šeštadienis
 

„Snoras“: vilkai prieš ėriukus

2016-09-29 14:27 | Nuomonių ringas | Komentarų (13)

Anatolijus Lapinskas. Asmeninė nuotr.

Anatolijus Lapinskas

Desperatiškos „Snoro“ obligacijų pirkėjų pastangos atgauti investuotus pinigus atsispindi vis dar vykstančiuose teismo procesuose, kurių aprašymai patenka ir į internetą. Galima sakyti, kad tai pakankamai įdomi lektūra, tiesiog kaip kriminalinis skaitalas. Su tuo tik skirtumu, kad veikėjai, nors ir neįvardinti, yra gyvi žmonės.

Jei trumpiau ir vaizdžiau, tai „Snoro“, dabar jau valstybinio banko gynėjai kaip vilkai nė per centimetrą neužleidžia savo pozicijų, gindami neva valstybės garbę. Jų pozicija nekintama: obligacijų pirkėjai – tai kvaili ėriukai, anot pasakėčios, kalti vien tuo, kad jie ėriukai, o „Snoro“ obligacijų pardavėjai – stiprūs, teisūs, šimtą kartų užsispyrę vilkai. Vis dėlto, pavartęs tą internetinę, aišku, nuasmenintų bylų medžiagą, drįsčiau suabejoti, ar tikrai tie vilkai teisūs.

Tuo labiau, kad „Snore“ atsiradę po jo subankrotinimo, velniaižin iš kur atsibastę neva specialistai, o iš tikro, kaip, pvz., Simon Freakley, buvo tikrų tikriausi aferistai. Lietuvos bankas šiam atėjūnui „paskyrė vykdyti AB bankas SNORAS stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovų funkcijas“. Vienas visoms funkcijoms! Po penkių dienų, susižėręs milijonus „Snoro“ eurų, jis dingo nežinoma kryptimi.

Sugrįžkime interneto pagalba į teismus, kas ten vyksta, ką sako obligacijų turėtojai ir ką jiems atsako „Snoro“ advokatai? Pakeliui dar pridėsiu, kaip sakoma, nuomonę iš šono.

Ieškovai teigia, kad banko teiktuose teisiniuose dokumentuose nebuvo nė žodžio apie obligacijų draudimą, reklaminėje banko medžiagoje taip pat, tik „Siūlome alternatyvą gyventojams, kurie siekia investuoti saugiai…“, o banko darbuotojai į klausimą „ar obligacijos apdraustos, sakydavo: „žinoma, taip parašyta įstatymuose”.

Ką į tai atsakė „Snoras”? „Ieškovas, sudarydamas ginčijamas sutartis, veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti šių sutarčių esmę ir jų sukeliamas pasekmes”. Be to, „ieškovas, pasirašant ginčijamus sandorius, patvirtino, kad visos ginčijamo sandorio są lygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos”.

Ne visai taip, buvo aptartos sutarties (o ne sandorio) sąlygos, kuriose apie draudimą nieko nepasakyta. Pridėsiu, kad net Aukščiausiasis Teismas irgi nesuvokė sutarčių esmės, todėl kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su klausimu, ar indėlių sertifikatų ir obligacijų turėtojai turėtų būti apsaugoti pagal Europos direktyvas? Europos Teismas atsakė, kad pagal vieną iš jų būtinai turi būti apsaugoti…

Labiausiai ieškovus klaidino Sutarties dalis „Kliento patvirtinimai ir įsipareigojimai“. Čia rašoma, kad „siekiant užtikrinti Kliento vertybinių popierių grąžinimą, Banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti LR įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas”.

Tai teikė obligacijų turėtojams vilčių. Tačiau „Snoro“ gynėjai į šipulius suskaldė šią viltį: „Ši nuostata negali būti laikoma pakankama susiformuoti galutinei ieškovo nuomonei dėl banko siūlomų investicinių produktų draudžiamumo, priešingai, ši blanketinė nuostata turėjo paskatinti ieškovą pasidomėti nurodytais Įstatymais, be kita ko, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo reglamentavimu“. Betgi tie įstatymai, išskyrus IĮIDĮ, nenurodyti! Toks siūlymas verstų domėtis visais LR draudimo įstatymais, tai jau absurdas.

O tame „Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme“ (13 str.) rašoma, kad “Draudėjas esamus ir būsimus investuotojus lietuvių kalba aiškiai ir lengvai suprantamai turi informuoti apie draudimo įmonę, kurioje apdrausti įsipareigojimai investuotojams, draudimo sąlygas, įskaitant draudimo sumą, draudimo objektą ir šio Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje išvardytus atvejus, kai indėliai ir įsipareigojimai investuotojams nėra draudžiami.” „Snoras“ pažeidė šį įstatymą.

Tai dar ne viskas! Tarp minėtų atvejų įstatyme pažymėta, kad „Draudimo objektas negali būti paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai (indėlio sertifikatai)“. Pagal oficialaus leidinio „Lietuvių kalbos skyryba ir rašyba“ aiškinimą: „Skliausteliuose rašomi atskirų teksto vietų ar neaiškių žodžių paaiškinimai, pasakyti ką patikslinant“.

Tuomet pagal kiekvienam žmogui suprantamą gramatinę logiką „indėlio sertifikatai“ būtų „skolos vertybinių popierių“ paaiškinimas, patikslinimas. O panašaus finansinio produkto – obligacijų nepaminėjimas tokio paaiškinimo nereikštų. Kad šie samprotavimai teisingi rodo ir tai, kad naujoje (2016 m.) įstatymo redakcijoje šios nesąmonės jau nėra. Deja, teismų, tame tarpe ir LAT nutartys remiasi senąja įstatymo redakcija. Nė vienas ieškovų gynėjas neatkreipė dėmesio į šią juridinę-gramatinę nesąmonę.

Ieškovai savo ieškiniuose primena ESTT nuostatą: galimybė investuotojams pasinaudoti Direktyvoje 97/9 numatyta kompensavimo sistema nepriklauso nuo to, ar kredito įstaiga vertybinius popierius perleido ar panaudojo be investuotojo valios.

Bet „Snoro“ gynėjai, matyt, neskaito Europos Teismo nutarimų, skirtų specialiai Lietuvai, nes tvirtina, kad obligacijos galėtų tapti draudimo objektu tik tuo atveju, kai draudėjas jas yra perleidęs ar panaudojęs be investuotojo valios.

Ieškovai ne iš karto kreipėsi į teismą, nes gana ilgą laiką tikėjosi, kad problema bus išspręsta, remiantis Lietuvos įstatymais ir Europos direktyvomis, to neatsitiko (Europos direktyvų atveju tik po ketverių metų!). Tačiau teismui ir šis momentas užkliuvo esą reikalavimai buvo pareikšti per vėlai, tik banko bankroto proceso metu, nors jokių įstatyminių normų, t.y. laiko terminų ieškovai nepažeidė.

Obligacijos, kaip finansinis produktas ieškovams mažai ką sakė, nebent priminė Stalino laikų obligacijas, matytas vaikystėje. Ieškovo prezumpcija, kad sutartyje minimos obligacijos yra apdraustos buvo pagrįstos sutartyje minimu punktu „Banko įsipareigojimai yra apdrausti…“‚ nesant kitokio paaiškinimo, nors jis pagal įstatymus buvo būtinas. Dėl obligacijų draudimo juk suabejojo ir Aukščiausiasis Teismas, dėl to kreipęsis ir į Europos teismą, todėl ieškovui suversti kaltę už suklydimą dėl obligacijų draudimo būtų mažiausiai neetiška.

Žemesnės instancijos teismų, nagrinėjusių daugumą „Snoro“ bylų, nuomonė dėl obligacijų draudimo buvo priešinga Aukščiausiajam, esą tai pakankamai žinomas produktas, jis nėra tapatus indėliui ir ieškovas negalėjo preziumuoti, kad obligacijos yra apdraustos visais atvejais, neatsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Bet ieškovas juk rėmėsi IĮIDĮ įtvirtintomis nuostatomis dėl draudimo.

Įstatyme apibrėžiamas draudžiamasis įvykis – bankroto bylos iškėlimas, kai bankas negali atsiskaityti su kreditoriais ar nepajėgus įvykdyti įsipareigojimų investuotojams. Įvardyta netgi konkreti draudimo suma: „Įsipareigojimų investuotojui draudimo suma yra lygi banko ar įmonės, taip pat banko filiale ar įmonės filiale prisiimtiems įsipareigojimams investuotojui draudžiamojo įvykio dieną, tačiau ji negali būti didesnė kaip 22 000 eurų“.

Taip pat pasauline praktika, pvz., civilizuotos šalies Danijos pavyzdžiu. „Lėšos, skirtos finansinių priemonių pirkimui yra apdraustos pagal Danijos Karalystės Indėlių ir investuotojų garantinio fondo įstatymą… Fondas kompensuoja nuostolius, investuotojo patiriamus dėl to, kad jam negrąžinami banko valdomi, administruojami ar banke esančioje investuotojo vertybinių popierių sąskaitoje apskaitomi investuotojo vertybiniai popieriai. Kompensacijos suma siekia 20 000 eurų vienam investuotojui…“

Ieškovų nuomone, aiškinimai dėl obligacijų draustumo yra apgaulingi. Jie priminė ir Aukščiausiojo Teismo nutartį: „Sutarties nuostatos, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti LR įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, yra klaidinančios ir dviprasmiškos, nes sukuria įspūdį, jog įsigyjamas banko produktas yra saugus ir apdraustas IĮIDĮ nustatyta tvarka“.

Tačiau žemesni teismai vėl trenkė atgal, esą obligacija nėra tokia sudėtinga finansinė priemonė, kurios pobūdžio ir įgijus obligaciją lydinčios emitento nemokumo rizikos nesuprastų vidutinis vartotojas… Įdomu tuomet, kokiam vartotojų lygiui priskirtinas AT…

Visi šie panagrinėjimai tai tik menka dalis „Snoro“ bylų medžiagos, matytos internete. Kas toliau? Toliau nežinia. „Snoro“ gynėjai „kepa“ standartinius atsakymus į obligacijų turėtojų pretenzijas. Galbūt atsiras drąsuolių, kurie nueis ir iki Europos Teismo, tačiau sprendimų sulauksime negreitai. Lietuvoje kol kas vilčių nėra, bet kas čia žino, gal, pvz., po kokių trejų metų atsiras ir kitokios teismų nutartys.

Komentarai

 

 

 
  1. Konservatorius, Kauno klinikų prof.J.Pundzius deklaravavo, neva, iš a.a. tėvo gautus 1,5 milijono EUR. Deklaravo, bet kažkaip “kreivai”. Bet, atrodo, istorija daug paprastesnė. J.Pundzius paprasčiausiai norėjo įteisinti iš banko Snoras pavogtus kreditorių pinigus, kuriuos “sukombinavo” jo dukra. J.Pundziaus dukra yra liūdnai pagarsėjusio B.Burgio marti – Dovilė Burgienė. D.Burgienė yra Snoro banko Kreditorių komiteto narė! Kartu D.Burgienė dirba advokate R.Valiūno ir parneriai advokatų kontoroje “Ellex”. Šioje advokatų kontoroje 5-erius metus, iki jo paskyrimo LB vadovu, dirbo D.Grybauskaitės statytinis V.Vasiliauskas. Visas šis nusikalstamas susivienijimas kartu su bankroto administratoriais S.Frikliu, N.Kuperiu, G.Adomoniu jau 5-eri metai kaip vagia Snoro banko kreditorių pinigus bei, pusvelčiui pardavinėdami banko turtą, dalinasi “otkatais”. Banko Kreditorių komitetas, vadovaujamas Indėlių draudimo fondo vadovės A.Mažintienės ir kurio narė yra D.Burtgienė, tvirtina visas bankroto administratorių išlaidų sąmatas ir visus turto pardavimo sandorius! Taip ir “išplaunami” banko akcininkų ir indėlininkų pinigai, tik į savas kišenes! O tokiems konservatoriams pundziams belieka juos įteisinti, t.y. deklaruoti.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  2. Pagrindinis susidorojimo su banku Snoras motyvas buvo jo sprendimas
    2009-aisiais pirkti 34 procentų „Lietuvos ryto“ leidybinės grupės
    akcijų paketą. Tiek Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek nuo
    2008-ųjų šalį valdžiusi konservatorių koalicinė centro-dešinės
    vyriausybė negalėjo atleisti „Snoro“ savininkams už objektyviai
    kritiškus „Lietuvos ryto“ straipsnius, todėl tuometė valdžia ir
    ėmėsi neteisėtų, nepamatuotų bei tokių drastiškų veiksmų -tiesiog
    sunaikinti banką Snoras.

    Thumb up 3 Thumb down 0

    • Pasakėlė. Ateina anūkas pas senelį ir prašo pinigėlių. Šeima didelė, kainos kyla. Senelis turi savo fondą, bet gaila iš rankų pinigėlį paleist. – Aš tau pinigėlio neduosiu, bet liepsiu tave padaryti Euro parlamentaru. Kaip tarė taip ir padarė. Įtaisė anūką į Eurosajūzo pinigų melžyklą. Argi ne auksinę širdį diedukas turi? O jūs vis puolat vargšą pensininką. Gerai kad apsaugą turi, o tai jūs, begėdžiai, sudraskytumėt į gabalus gerąjį seneliuką.

      Thumb up 2 Thumb down 0

  3. Pagere arbatele prezidenturoj V.Landsbergis su Grybauskaite, pyst ir Snoro
    neliko……kas tie saukstai, jei buves Grybauskaites patarejes teisininkas
    Rimselis nuejo dirbti i Sutkienes advokatu kontora, kuri su Snoro
    kreditoriu komisijos pirmininke Mazintiene ir administratoriais buvusiu
    Kuperiu, dabartiniu Adamoniu pusvelciui ispardave Snora.Voratinklis –
    prezidentura, jos patarejas Rimselis, advokate Sutkiene, Mazintiene,
    Adamonis, Kuperis.

    Thumb up 5 Thumb down 0

    • lapkricio 16 d. dvidesimt anngliskai kalbanciu vyruku su Frykliu priesaky
      uzeina i banka, isvaro darbuotojus is ju vietu, uzima kabinetus, is kar po
      poros valandu pradeda naikinti dokumentus, VB darbuotojas Leika , nustume
      banko apsaugos darbuotoja, isjungia banka is swift sistemos, t, y
      negrazinamai sustabdo banko veikla ir tai pavadina nacionalizacija,
      skaidrieji konservatoriai zmoniu neskriaudzia

      Thumb up 7 Thumb down 0

  4. Korumpuota Šimonytė pardavė švedų bankams Lietuvą. Ko dar norėt? O
    ką jau čia kalbėt apie Snorą? Ir dar, dėkokite tai kumelei, kad
    būdama ministre leido skandinavų bankams nemokėti mokesčių.

    Thumb up 7 Thumb down 0

    • Simonyte musu pensijas ateme, o kai mes atejome prie Seimo, tai dar
      ministru pirmininkas Kubilius su Krasto ministre mus guminemis kulkomis
      pavaisino.

      Thumb up 4 Thumb down 0

      • Šitos kutvelos Šimonytės, kaip ir brudo vasiliausko vieta LUKIŠKĖSE IR
        NEKITUR.Brudų kubiloidu gauja su juos remiancia ponia “Mushroom”
        Lietuvoje daro savo betvarkę. Nori vagia , nori per saviskius – tokius
        valiunus ar norkus “plauna” struktūrinių fondų pinigus , nori bankus grobia kartu sunaikindami paprastu žmonių pinigus!

        Thumb up 3 Thumb down 0

  5. Jei Baltijos kelyje šiandien stovėtų Grybauskaitė, Kubilius, Lietuvos
    banko valdytojai Vasiliauskas, Šimonytė ir Kuodis – tai mes su šūdais
    išteptume tas rankas už sužlugdytus bankus ir sugriautus žmonių
    likimus.

    Thumb up 2 Thumb down 0

  6. “Šiame banke pasigesta maždaug 3,4 mlrd. Lt vertės turto iš maždaug 8 mlrd. Lt.” Nėra įrodymų, jog turto trūkumas AB banke SNORAS aplamai buvo.

    Thumb up 3 Thumb down 0

  7. Seimo komisijos paaiškėjo, kad 19 metų Lietuvos banke dirbusio K. Ramono dukra bei sesuo dirbo „Snoro“ banke. Jis pats praėjusiais metais dalyvavo vieno iš „Snoro“ akcininkų Raimondo Baranausko sūnaus Edgaro vestuvėse. Šiame banke pasigesta maždaug 3,4 mlrd. Lt vertės turto iš maždaug 8 mlrd. Lt.
    Kodėl K.Ramonas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už aplaidumą?
    Jei K.Ramonas už nieką neatsako, tai kam toks “piršlio” etatas iš viso buvo reikalingas?

    Thumb up 0 Thumb down 3

    • Pirmadienis- banke truksta 4 milijardu, antradienis banke truksta 3
      milijardu, treciadienis banke truksta 3, 4 milijardu, ketvirtadienis banke
      truksta 2,6 milijardu…..Seimo komisija Snoro reikalams tirti – trukumo
      ataskaitos LB nepateike, nacionalizacija skubota.Konservatoriai tokios
      ataskaitos priimti negalejo, tai Razma, Dagys, Bogusis, Anusauskas,
      Sedbaras, Austrevicius demonstratyviai isejo is balsavimo.Konservatoriai
      sunaikino Snora.

      Thumb up 2 Thumb down 0

  8. „Snoras“: vilkai prieš ėriukus
    2016-09-29 14:27 | Nuomonių ringas | Komentarų

    Anatolijus Lapinskas. Asmeninė nuotr.
    Anatolijus Lapinskas

    Desperatiškos „Snoro“ obligacijų pirkėjų pastangos atgauti investuotus pinigus atsispindi vis dar vykstančiuose teismo procesuose, kurių aprašymai patenka ir į internetą. Galima sakyti, kad tai pakankamai įdomi lektūra, tiesiog kaip kriminalinis skaitalas. Su tuo tik skirtumu, kad veikėjai, nors ir neįvardinti, yra gyvi žmonės.

    Jei trumpiau ir vaizdžiau, tai „Snoro“, dabar jau valstybinio banko gynėjai kaip vilkai nė per centimetrą neužleidžia savo pozicijų, gindami neva valstybės garbę. Jų pozicija nekintama: obligacijų pirkėjai – tai kvaili ėriukai, anot pasakėčios, kalti vien tuo, kad jie ėriukai, o „Snoro“ obligacijų pardavėjai – stiprūs, teisūs, šimtą kartų užsispyrę vilkai. Vis dėlto, pavartęs tą internetinę, aišku, nuasmenintų bylų medžiagą, drįsčiau suabejoti, ar tikrai tie vilkai teisūs.

    Tuo labiau, kad „Snore“ atsiradę po jo subankrotinimo, velniaižin iš kur atsibastę neva specialistai, o iš tikro, kaip, pvz., Simon Freakley, buvo tikrų tikriausi aferistai. Lietuvos bankas šiam atėjūnui „paskyrė vykdyti AB bankas SNORAS stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos vadovų funkcijas“. Vienas visoms funkcijoms! Po penkių dienų, susižėręs milijonus „Snoro“ eurų, jis dingo nežinoma kryptimi.

    Sugrįžkime interneto pagalba į teismus, kas ten vyksta, ką sako obligacijų turėtojai ir ką jiems atsako „Snoro“ advokatai? Pakeliui dar pridėsiu, kaip sakoma, nuomonę iš šono.

    Ieškovai teigia, kad banko teiktuose teisiniuose dokumentuose nebuvo nė žodžio apie obligacijų draudimą, reklaminėje banko medžiagoje taip pat, tik „Siūlome alternatyvą gyventojams, kurie siekia investuoti saugiai…“, o banko darbuotojai į klausimą „ar obligacijos apdraustos, sakydavo: „žinoma, taip parašyta įstatymuose”.

    Ką į tai atsakė „Snoras”? „Ieškovas, sudarydamas ginčijamas sutartis, veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti šių sutarčių esmę ir jų sukeliamas pasekmes”. Be to, „ieškovas, pasirašant ginčijamus sandorius, patvirtino, kad visos ginčijamo sandorio są lygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos”.

    Ne visai taip, buvo aptartos sutarties (o ne sandorio) sąlygos, kuriose apie draudimą nieko nepasakyta. Pridėsiu, kad net Aukščiausiasis Teismas irgi nesuvokė sutarčių esmės, todėl kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su klausimu, ar indėlių sertifikatų ir obligacijų turėtojai turėtų būti apsaugoti pagal Europos direktyvas? Europos Teismas atsakė, kad pagal vieną iš jų būtinai turi būti apsaugoti…

    Labiausiai ieškovus klaidino Sutarties dalis „Kliento patvirtinimai ir įsipareigojimai“. Čia rašoma, kad „siekiant užtikrinti Kliento vertybinių popierių grąžinimą, Banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti LR įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas”.

    Tai teikė obligacijų turėtojams vilčių. Tačiau „Snoro“ gynėjai į šipulius suskaldė šią viltį: „Ši nuostata negali būti laikoma pakankama susiformuoti galutinei ieškovo nuomonei dėl banko siūlomų investicinių produktų draudžiamumo, priešingai, ši blanketinė nuostata turėjo paskatinti ieškovą pasidomėti nurodytais Įstatymais, be kita ko, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo reglamentavimu“. Betgi tie įstatymai, išskyrus IĮIDĮ, nenurodyti! Toks siūlymas verstų domėtis visais LR draudimo įstatymais, tai jau absurdas.

    O tame „Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme“ (13 str.) rašoma, kad “Draudėjas esamus ir būsimus investuotojus lietuvių kalba aiškiai ir lengvai suprantamai turi informuoti apie draudimo įmonę, kurioje apdrausti įsipareigojimai investuotojams, draudimo sąlygas, įskaitant draudimo sumą, draudimo objektą ir šio Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje išvardytus atvejus, kai indėliai ir įsipareigojimai investuotojams nėra draudžiami.” „Snoras“ pažeidė šį įstatymą.

    Tai dar ne viskas! Tarp minėtų atvejų įstatyme pažymėta, kad „Draudimo objektas negali būti paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai (indėlio sertifikatai)“. Pagal oficialaus leidinio „Lietuvių kalbos skyryba ir rašyba“ aiškinimą: „Skliausteliuose rašomi atskirų teksto vietų ar neaiškių žodžių paaiškinimai, pasakyti ką patikslinant“.

    Tuomet pagal kiekvienam žmogui suprantamą gramatinę logiką „indėlio sertifikatai“ būtų „skolos vertybinių popierių“ paaiškinimas, patikslinimas. O panašaus finansinio produkto – obligacijų nepaminėjimas tokio paaiškinimo nereikštų. Kad šie samprotavimai teisingi rodo ir tai, kad naujoje (2016 m.) įstatymo redakcijoje šios nesąmonės jau nėra. Deja, teismų, tame tarpe ir LAT nutartys remiasi senąja įstatymo redakcija. Nė vienas ieškovų gynėjas neatkreipė dėmesio į šią juridinę-gramatinę nesąmonę.

    Ieškovai savo ieškiniuose primena ESTT nuostatą: galimybė investuotojams pasinaudoti Direktyvoje 97/9 numatyta kompensavimo sistema nepriklauso nuo to, ar kredito įstaiga vertybinius popierius perleido ar panaudojo be investuotojo valios.

    Bet „Snoro“ gynėjai, matyt, neskaito Europos Teismo nutarimų, skirtų specialiai Lietuvai, nes tvirtina, kad obligacijos galėtų tapti draudimo objektu tik tuo atveju, kai draudėjas jas yra perleidęs ar panaudojęs be investuotojo valios.

    Ieškovai ne iš karto kreipėsi į teismą, nes gana ilgą laiką tikėjosi, kad problema bus išspręsta, remiantis Lietuvos įstatymais ir Europos direktyvomis, to neatsitiko (Europos direktyvų atveju tik po ketverių metų!). Tačiau teismui ir šis momentas užkliuvo esą reikalavimai buvo pareikšti per vėlai, tik banko bankroto proceso metu, nors jokių įstatyminių normų, t.y. laiko terminų ieškovai nepažeidė.

    Obligacijos, kaip finansinis produktas ieškovams mažai ką sakė, nebent priminė Stalino laikų obligacijas, matytas vaikystėje. Ieškovo prezumpcija, kad sutartyje minimos obligacijos yra apdraustos buvo pagrįstos sutartyje minimu punktu „Banko įsipareigojimai yra apdrausti…“‚ nesant kitokio paaiškinimo, nors jis pagal įstatymus buvo būtinas. Dėl obligacijų draudimo juk suabejojo ir Aukščiausiasis Teismas, dėl to kreipęsis ir į Europos teismą, todėl ieškovui suversti kaltę už suklydimą dėl obligacijų draudimo būtų mažiausiai neetiška.

    Žemesnės instancijos teismų, nagrinėjusių daugumą „Snoro“ bylų, nuomonė dėl obligacijų draudimo buvo priešinga Aukščiausiajam, esą tai pakankamai žinomas produktas, jis nėra tapatus indėliui ir ieškovas negalėjo preziumuoti, kad obligacijos yra apdraustos visais atvejais, neatsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Bet ieškovas juk rėmėsi IĮIDĮ įtvirtintomis nuostatomis dėl draudimo.

    Įstatyme apibrėžiamas draudžiamasis įvykis – bankroto bylos iškėlimas, kai bankas negali atsiskaityti su kreditoriais ar nepajėgus įvykdyti įsipareigojimų investuotojams. Įvardyta netgi konkreti draudimo suma: „Įsipareigojimų investuotojui draudimo suma yra lygi banko ar įmonės, taip pat banko filiale ar įmonės filiale prisiimtiems įsipareigojimams investuotojui draudžiamojo įvykio dieną, tačiau ji negali būti didesnė kaip 22 000 eurų“.

    Taip pat pasauline praktika, pvz., civilizuotos šalies Danijos pavyzdžiu. „Lėšos, skirtos finansinių priemonių pirkimui yra apdraustos pagal Danijos Karalystės Indėlių ir investuotojų garantinio fondo įstatymą… Fondas kompensuoja nuostolius, investuotojo patiriamus dėl to, kad jam negrąžinami banko valdomi, administruojami ar banke esančioje investuotojo vertybinių popierių sąskaitoje apskaitomi investuotojo vertybiniai popieriai. Kompensacijos suma siekia 20 000 eurų vienam investuotojui…“

    Ieškovų nuomone, aiškinimai dėl obligacijų draustumo yra apgaulingi. Jie priminė ir Aukščiausiojo Teismo nutartį: „Sutarties nuostatos, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti LR įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, yra klaidinančios ir dviprasmiškos, nes sukuria įspūdį, jog įsigyjamas banko produktas yra saugus ir apdraustas IĮIDĮ nustatyta tvarka“.

    Tačiau žemesni teismai vėl trenkė atgal, esą obligacija nėra tokia sudėtinga finansinė priemonė, kurios pobūdžio ir įgijus obligaciją lydinčios emitento nemokumo rizikos nesuprastų vidutinis vartotojas… Įdomu tuomet, kokiam vartotojų lygiui priskirtinas AT…

    Visi šie panagrinėjimai tai tik menka dalis „Snoro“ bylų medžiagos, matytos internete. Kas toliau? Toliau nežinia. „Snoro“ gynėjai „kepa“ standartinius atsakymus į obligacijų turėtojų pretenzijas. Galbūt atsiras drąsuolių, kurie nueis ir iki Europos Teismo, tačiau sprendimų sulauksime negreitai. Lietuvoje kol kas vilčių nėra, bet kas čia žino, gal, pvz., po kokių trejų metų atsiras ir kitokios teismų nutartys.

    Thumb up 0 Thumb down 0



 
Video reportažas


Nerpigiau.lt

Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Ką dovanoti krikšto tėveliams?
Sportas tampa madingu
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Praktiškos dovanos žmonėms, besidomintiems konditerija 
Draugų rate turite žmogų, kuris kiekvieno susitikimo metu atsineša kažką saldaus? Jo šokoladiniai...

Vidurnaktį baigs galioti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių 
Po antradienį įvykusio neformalaus ministrų pasitarimo, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žiniasklaidą informavo,...

„Baltic Block“ plečia partnerių tinklą: pradeda bendradarbiauti su tarptautine padėklų ir konteinerių nuomos bendrove „Chep“ 
    Viena didžiausių medienos drožlių padėklų gamintojų Europoje, Latvijos kompanija „Baltic Block“,...

Lietuvos miestuose vyks piketų banga dėl Seimo darbo grupės netinkamai išnagrinėtos situacijos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (4)
Žurnalistas Liudas Dapkus rašo, kad „istorija yra svarbus kovos ginklas“. Šių dienų įvykiai...

„MOKI VEŽI“ atveria parduotuvių duris 
Nuo kovo 15 d., laikantis visų saugos reikalavimų, atidaromos visos šalyje veikiančios 24 „MOKI...

Grįžimas į biurą po pandemijos: ko prireiks? 
Spartėjant skiepijimo procesui ir keičiantis karantino sąlygoms, daugelis įmonių jau pradeda svarstyti apie...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
EP narys A. Kubilius: „Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu“ (1)
Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius,...
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui (2)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (6)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (5)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (5)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (2)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (2)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
Georgij Nikonorov jungiasi prie „Yukon Advanced Optics Worldwide“ vadovų komandos
Aukštųjų technologijų bendrovės „Yukon Advanced Optics Worldwide“, gaminančios civilinius termovizorinius...
R. Viršilas. Kiek įmonių socialinėje atsakomybėje yra atsakomybės?
Rolandas Viršilas  Jau metai, kaip gyvename naujos realybės – pandemijos...
„SME Finance“ steigia neobanką verslo klientams
Tikimasi, kad tik verslo klientams skirtas neobankas veiklą pradės 2021...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (9)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...