Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
2020 Vasaris 27 Ketvirtadienis
 

Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados dėl D.Kedžio bylos tyrimo

2009-11-19 08:37 | Bylos, sukrėtusios Lietuvą | Komentarų (66)

D.Kedžio dukters byla generaliniam prokurorui A.Valantinui ir jo pavaduotojams gali baigtis postų netekimu

 Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto atliko aplinkybių, susijusių su D.Kedžio skundų tyrimu, parlamentinio tyrimo išvada

Įžanga

2009 m. spalio 5 d. Kaune šaunamuoju ginklu buvo nužudyti J.F., Kauno apygardos teismo teisėjas, ir V.N.

Tos pačios dienos elektroninėse visuomenės informavimo priemonėse buvo paskelbta informacija, kad vienas iš įtariamųjų gali būti Drąsius Kedys, kuris nuo 2008 m. lapkričio mėn. nuolat kreipdavosi į įvairias teisėsaugos institucijas dėl galimo savo mažametės dukters seksualinio išnaudojimo, tarp šio nusikaltimo įtariamųjų įvardydamas ir asmenis, kurie buvo nužudyti.

Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (toliau – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, komitetas), vadovaudamasis Seimo statuto 56 straipsnio 1 dalimi, 2009 m. spalio 7 d. nutarė atlikti D. Kedžio skundų dėl galimo jo dukters seksualinio išnaudojimo tyrimo teisėsaugos institucijose parlamentinį tyrimą, sudarė ir pateikė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui (toliau – generalinis prokuroras) atitinkamą klausimyną.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2009 m. spalio 14 d. posėdyje buvo svarstomi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra) atsakymai į minėtą klausimyną, generalinis prokuroras Algimantas Valantinas atsakė į Komiteto narių klausimus.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2009 m. spalio 16 d. posėdyje buvo suformuluoti papildomi klausimai Generalinei prokuratūrai. Atsakymai į juos buvo svarstomi Komiteto 2009 m. spalio 21 d. posėdyje, jo metu į Komiteto narių klausimus taip pat atsakė generalinis prokuroras. Kadangi iki šio posėdžio Generalinėje prokuratūroje nebuvo baigtas vidinis tarnybinis patikrinimas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstyme padarė pertrauką iki kito posėdžio.

Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas), vadovaudamasis Seimo statuto 49 straipsnio 9 punktu ir 56 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 2009 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. XI-452 „Dėl pavedimo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl aplinkybių, susijusių su Drąsiaus Kedžio skundais, tyrimo“ Teisės ir teisėtvarkos komitetui pavedė atlikti parlamentinį tyrimą.

Šiuo nutarimu Teisės ir teisėtvarkos komitetui buvo pavesta ištirti ir įvertinti:

1) ar Drąsiaus Kedžio skundų tyrimas buvo atliekamas laikantis įstatymų reikalavimų;

2) ar šio straipsnio 1 punkte nurodytas tyrimas buvo nepagrįstai vilkinamas;

3) kokių veiksmų turėtų imtis valstybės institucijos, kad ikiteisminiai tyrimai vyktų operatyviau ir ekonomiškiau, kokios yra su tuo susijusios teisinio reglamentavimo spragos.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2009 m. spalio 28 d. posėdyje tęsė parlamentinį tyrimą.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas tarnybinio patikrinimo medžiagą iš Generalinės prokuratūros gavo 2009 m. spalio 29 d.

Komitetas, priimdamas šią išvadą, rėmėsi:

1) Generalinės prokuratūros 2009 spalio 12 d. atsakymu Nr. SD-57 RN;

2) Generalinės prokuratūros 2009 spalio 19 d. atsakymu Nr. SD-63 RN;

3) generalinio prokuroro atsakymais į Komiteto narių klausimus 2009 m. spalio 14 d., 21 d. ir 28 d. posėdžiuose;

4) Generalinės prokuratūros atlikto tarnybinio patikrinimo išvada ,,Dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08 organizavimo ir atlikimo ir skundų, prašymų nagrinėjimo dalyje dėl Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos prokuratūrų prokurorų veiksmų“;

5) Generalinės prokuratūros atlikto tarnybinio patikrinimo išvada ,,Dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08 organizavimo ir atlikimo bei prašymų, skundų nagrinėjimo dalyje dėl Generalinės prokuratūros prokurorų veiksmų“;

6) Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2009 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 103-S-3 ,,Dėl vaiko teisių apsaugos įstaigų veiksmų, apsaugant vaiko teises ir teisėtus interesus, atlikto tyrimo ataskaitos“;

7) Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamento 2009 m. spalio 19 d. pažyma ,,Tam tikri ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese aspektai kai kuriose Europos valstybėse“;

 

8) Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamento 2009 m. spalio 13 d. pažyma ,,Prokuratūros statuso kai kuriose ES šalyse bruožai“.

9) Lietuvos Respublikos prokuratūros 2008 metų veiklos ataskaita ir Seimo 2009 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. XI-245 ,,Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros 2008 m. veiklos ataskaitos.“

Teisės aktai, aktualūs atliekant šį parlamentinį tyrimą

1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje (2003 m. kovo 20 d. įstatymo, įsigaliojusio 2003 m. balandžio 21 d., redakcija) nustatyta:

,,Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras.

Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.

Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo.

Lietuvos Respublikos prokuratūra yra Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros.

Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.

Prokurorų skyrimo ir atleidimo tvarką, jų statusą nustato įstatymas.”[1]

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 2 straipsnyje (Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas) nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

BPK 35 straipsnyje Prokuroras nustatyta: ,,Prokuroras yra Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai, dalyvaujantys baudžiamajame procese pagal savo kompetenciją“.

BPK kodekso 84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis specialių žinių ir įrašytas į Lietuvos ekspertų sąrašą, o 89 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad specialistas yra reikiamų žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais.

BPK 164 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta:

,,Ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokuroras gali nuspręsti pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar jo dalį.“

BPK 170 straipsnio Prokuroro įgaliojimai atliekant ikiteisminį tyrimą 1 – 3 dalyse nustatyta:

,,1. Prokuroras turi teisę pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

2. Kai ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas.

3. Prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus.“

BPK 176 straipsnio Ikiteisminio tyrimo terminai 1 ir 2 dalyse įtvirtinta:

,,1. Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus.

2. Generalinio prokuroro nustatyta tvarka prokurorai privalo kontroliuoti, kaip laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo.“

BPK 186 straipsnyje Nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa nustatyta:

,,1. Jaunesnius kaip aštuoniolikos metų liudytoją ar nukentėjusįjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas šio Kodekso 184 straipsnio 3, 4, 5 dalyse[2] nustatyta tvarka, kai vaiko interesais to prašo jo atstovas, prokuroras ar gynėjas (…).

2. Jaunesni kaip aštuoniolikos metų liudytojas ar nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami ne daugiau kaip vieną kartą. Jų apklausos metu gali būti daromas vaizdo ir garso įrašas. Jeigu jaunesnių kaip aštuoniolikos metų liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje dalyvauja įtariamasis ar jo gynėjas, ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo užtikrinti, kad tokiam liudytojui ar nukentėjusiajam nebūtų daromas neleistinas poveikis. Jaunesni kaip aštuoniolikos metų liudytojas ir nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį kviečiami tik išimtiniais atvejais.

3. Jaunesnio kaip aštuoniolikos metų liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas. Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į jaunesnių kaip aštuoniolikos metų liudytojo arba nukentėjusiojo apklausą gali būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą.“

3. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 4 straipsnio Prokuratūros veiklos kontrolė

1 ir 3 dalyse nustatyta:

,,1. Prokuratūrai vadovauja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (…). Už prokuratūros veiklą jis atsiskaito Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Seimui.

3. Prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus.“

To paties įstatymo 17 straipsnio Ikiteisminio tyrimo veiksmų koordinavimas 1 dalyje nustatyta, kad generalinis prokuroras (jo pavaduotojai) ir teritorinių prokuratūrų vyriausieji prokurorai pagal kompetenciją koordinuoja nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Aplinkybės, nustatytos atliekant parlamentinį tyrimą

1. Tyrimas Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate

D. Kedžio pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos seksualinės prievartos jo mažametės dukters (tuo metu – 4 m. amžiaus) atžvilgiu Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate (VPK) gautas 2008 m. lapkričio 30 d. Tą pačią dieną ikiteisminį tyrimą pradėjo Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato (PK) Petrašiūnų policijos nuovados tyrėjas. Tyrimas Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK buvo atliekamas iki 2009 m. sausio 30 d., tai yra du mėnesius.

(Neskelbtini duomenys)

Generalinė prokuratūra nurodė, kad buvo atlikti ir kiti veiksmai inter alia surašyti tarnybinis pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, pranešimas prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, tarnybinis pranešimas, kad nuvykus į (neskelbtini duomenys) butą niekas neatidarė durų, todėl nebuvo atlikta įvykio vietos apžiūra[3], išsiųsti paklausimai ir gauti atsakymai ir pan.

Kaip matyti iš Generalinės prokuratūros pateiktos informacijos, operatyviniai veiksmai, numatyti Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 10 – 13 straipsniuose, buvo negalimi, nes buvo tiriamas nesunkus nusikaltimas, o operatyvinės veiklos priemonės galimos tik tiriant labai sunkius, sunkius ir apysunkius, taip pat kai kuriuos korupcinius nusikaltimus. Taip pat nebuvo galima taikyti ir BPK 154 straipsnyje nustatytų veiksmų – klausytis pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti įrašus, juos kontroliuoti, nes, kaip minėta, buvo pareikštas įtarimas tik dėl nusikalstamos veikos, priskirtos nesunkiems nusikaltimams.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone, pakako duomenų ikiteisminį tyrimą atlikti ne tik dėl galimo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 153 straipsnyje, bet ir dėl nusikaltimo, numatyto 150 straipsnio 4 dalyje (Seksualinis mažamečio prievartavimas)[4]. Pagal BK 11 straipsnio 6 dalį pastarasis nusikaltimas priskiriamas labai sunkiems ir jį tiriant būtų buvę galima atlikti reikalingus operatyvinius veiksmus. Tačiau tik (neskelbtini duomenys) tyrimą perdavus Vilniaus apygardos prokuratūrai, (neskelbtini duomenys) buvo įteiktas naujas pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimus, numatytus ne tik BK 153 straipsnyje, bet ir 150 straipsnio 4 dalyje.

Komiteto nuomone, operatyvinės priemonės tokio pobūdžio bylose inter alia tiriant D. Kedžio pareiškimą dėl seksualinės prievartos prieš jo mažametę dukrą, buvo būtinos sėkmingam visų aplinkybių atskleidimui.

Kita vertus, Komitetas yra tos nuomonės, kad D. Kedžio dukrai (neskelbtini duomenys) davus (neskelbtini duomenys) parodymus buvo būtina nedelsiant atlikti mergaitės suvokimo psichologinį ir jos kūno tyrimus, atlikti įtariamojo atpažinimą, apžiūrėti galimą įvykio vietą (vietas), atlikti kitus procesinius ir operatyvinius veiksmus, nustatyti D. Kedžio nurodytų asmenų tarpusavio santykius, bendravimo pobūdį ir intensyvumą, ieškoti galimų kitų mergaitės ir įtariamojo kontakto pėdsakų.

Beje, generaliniam prokurorui atsakant į Komiteto narių klausimus buvo teigiama, kad procesinio veiksmo – asmens (asmenų) atpažinimo – esą nebuvo galima atlikti dėl to, kad pats D. Kedys rodė dukrai įtariamojo (vėliau – ir kito, jo manymu, įtariamojo) nuotraukas ir atpažinimas būtų buvęs netikslingas.

Komiteto nuomone, toks teiginys neturi jokio pagrindo. Atlikus atpažinimą pagal visas baudžiamojo proceso ir kriminalistikos taisykles, buvo galima gauti vertingos informacijos tiek patvirtinti, tiek paneigti įtarimus.

Nė vienas iš paminėtų (ir nepaminėtų) būtinų veiksmų per dviejų mėnesių terminą, kol byla buvo tiriama Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nebuvo atliktas. Komitetas mano, kad tokio pobūdžio bylose, kai kyla įtarimų dėl mažamečio vaiko seksualinio išnaudojimo, teisėsaugos institucijų ir pareigūnų reakcija turi būti adekvačiai operatyvi ir kvalifikuota. Todėl Komitetas mano, kad ikiteisminis tyrimas Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo atliekamas neoperatyviai ir nekvalifikuotai.

Ikiteisminio tyrimo medžiaga (neskelbtini duomenys) buvo tikrinama Kauno apygardos prokuratūroje ir dėl nustatytų trūkumų 2009 m. sausio 28 d. Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras pavedė tyrimą atlikti Kauno m. apylinkės prokuratūrai.

Generalinės prokuratūros atsakymuose į Teisės ir teisėtvarkos komiteto paklausimą nėra jokios informacijos, kokių priemonių ėmėsi ikiteisminį tyrimą kontroliuojantys prokurorai, taip pat, ar ėmėsi kokių priemonių, informuodami ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovus ir Kriminalinės policijos valdybą (biurą), kad Kauno apskrities Vyriausiajame policijos komisariate pašalintų prielaidas netinkamai atlikti ikiteisminį tyrimą.

Generalinės prokuratūros atlikto tarnybinio patikrinimo ,,Dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08 organizavimo ir atlikimo ir skundų, prašymų nagrinėjimo dalyje dėl Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos prokuratūrų prokurorų veiksmų“ išvadoje taip pat konstatuoti esminiai ikiteisminio tyrimo trūkumai, nepakankama prokurorinė kontrolė. Kaltais dėl šio neveikimo tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija įvardijo tiesiogiai tyrimą kontroliavusią, o vėliau ir tyrimą perėmusią Kauno m. apylinkės prokuratūros prokurorę ir apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotoją.

Komitetas taip pat mano, kad per šį laikotarpį buvo galima užbaigti ikiteisminį tyrimą ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą: pareikšti kaltinimą ir bylą perduoti teismui arba, įtarimams nepasitvirtinus, ikiteisminį tyrimą nutraukti.

2. Tyrimas Kauno miesto apylinkės prokuratūroje

2009 m. sausio 30 d. tyrimas buvo perimtas Kauno miesto apylinkės prokuratūros ir čia buvo atliekamas iki 2009 m. birželio 11 d., tai yra beveik keturis su puse mėnesio, o nuo tyrimo pradžios – iš viso šešis su puse mėnesio.

(Neskelbtini duomenys)

Kaip matyti iš Generalinės prokuratūros pateiktos informacijos, Kauno apygardos prokuratūroje 2009 m. kovo mėn. pabaigoje (tai yra praėjus dviem mėnesiams po to, kai tyrimą perėmė apylinkės prokuratūra) buvo atliktas papildomas patikrinimas ir jo metu nustatyta tyrimo trūkumai. Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras 2009 m. kovo 20 d. raštu įpareigojo Kauno m. apylinkės prokuratūrą užtikrinti Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų vykdymą, atlikti konkrečius veiksmus ir apie tyrimo eigą bei rezultatus nuolat informuoti apygardos prokuratūrą.

Tačiau generalinio prokuroro pasirašytoje informacijoje nėra jokių duomenų apie tai, kas blogai atliko tyrimą ir koks buvo tarnybinis nustatytų apylinkės prokuratūros darbo trūkumų vertinimas.

(Neskelbtini duomenys)

2009 m. birželio 11 d. Kauno apygardos prokuratūroje patikrinus bylą vėl buvo konstatuota daug tyrimo trūkumų. Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro nurodymu birželio 11 d. tyrimą perėmė Kauno apygardos prokuratūra.

Iš Generalinės prokuratūros gautoje informacijoje nėra jokių duomenų, ar buvo tiriama, kas kaltas dėl ikiteisminio tyrimo trūkumų Kauno miesto apylinkės prokuratūroje, kokios drausminės priemonės taikytos kaltiems pareigūnams, kokių organizacinio pobūdžio priemonių imtasi, kad ikiteisminiai tyrimai Kauno miesto apylinkės prokuratūroje būtų kontroliuojami ir (arba) atliekami operatyviai ir kvalifikuotai.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas mano, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūra akivaizdžiai vilkino ikiteisminį tyrimą, kadangi beveik jokių naujų procesinių veiksmų nebuvo atlikta, o buvo kartojami tik seniau atliktieji ir jų metu iš esmės nebuvo gauta jokios naujos įrodomosios informacijos. Šiuo laikotarpiu šiek tiek keitėsi[5] D. Kedžio dukters parodymai, liudijantys apie galimai labai sunkų nusikaltimą, padarytą jos atžvilgiu, tačiau ikiteisminis tyrimas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį taip ir nebuvo pradėtas (neskelbtini duomenys). Nepradėjus tyrimo pagal kitą BK straipsnį nebuvo galima duoti pavedimų gauti papildomų įrodymų pasitelkiant operatyvinės veiklos priemones.

Kita vertus, nebuvo skirtas reikiamas dėmesys ir gautai informacijai apie kitos mergaitės galimą tvirkinimą. Minėta, kad informacija apie tai buvo gauta 2009 m. kovo 6 d., o jos motina apklausta tik balandžio 16 d., pati mergaitė – balandžio 22 d. Tačiau nei mergaitės suvokimo psichologinis tyrimas, nei jos kūno tyrimas apylinkės prokuratūroje iš viso nebuvo paskirtas.

Tuo pat metu Generalinės prokuratūros ir generalinio prokuroro atsakymuose į klausimus ne kartą pažymėta, kad D. Kedys itin priešinosi jo dukros tyrimui Vaiko raidos centre Vilniuje. Esą be to nebuvo galima tinkamai tęsti ikiteisminio tyrimo, nes šios mergaitės psichiatrinis-psichologinis tyrimas, kurį atliko ekspertai, trukęs tik kelias valandas.

Tokie teiginiai neįtikinami. 2009 m. balandžio 23 d. – gegužės 25 d. ekspertizės akto išvados formuluojamos aiškiai, vienareikšmiškai. Rimtų argumentų, dėl kurių ikiteisminio tyrimo pareigūnams kilo abejonių minėtos ekspertizės išvadomis, Komitetui nebuvo pateikta.

Pažymėtina, kad Vaiko raidos centras nėra ekspertinė įstaiga, turinti teisę teisėsaugos institucijoms atlikti atitinkamas ekspertizes. Be to, jis yra Vilniuje, ir tėvo prieštaravimas, kad ketverių penkerių metų amžiaus vaikas, kuris iki tol buvo ganėtinai psichologiškai (taip pat ir paties tėvo) traumuojamas, būtų išvežtas papildomam tyrimui toli nuo namų, gali būti suprantamas.

Komitetas mano, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūroje šis ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nekompetentingai ir nesilaikant BPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo ikiteisminį tyrimą atlikti per kuo trumpiausius terminus, o Kauno apygardos prokuratūra netinkamai vykdė to paties straipsnio 2 dalyje numatyto imperatyvo generalinio prokuroro nustatyta tvarka kontroliuoti, kaip laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo.

2009 m. liepos 29 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Seimo Žmogaus teisių komitetas gavo Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro Zenono Buroko atsakymą Nr. 17.d-13267 į minėtų komitetų pirmininkų pasirašytą paklausimą dėl šios baudžiamosios bylos tyrimo. Jame inter alia nurodyta, kad ,,nenustačius, kad ikiteisminis tyrimas (…) yra atliekamas netinkamai ar pažeidžiant įstatymų reikalavimus, taip pat įvertinus ikiteisminio tyrimo eigą ir tyrimo veiksmų planą, Generalinėje prokuratūroje nuspręsta, kad nuo 2009 m. birželio 17 d. (…) ikiteisminis tyrimas bus atliekamas (Kauno) apygardos prokuratūroje.“

Iš minėto prokuroro atsakymo matyti, kad jis nenustatė šio ikiteisminio tyrimo atlikimo trūkumų, nors nuo jo pradžios buvo praėję jau aštuoni mėnesiai ir tyrimas du kartus (iš policijos ir Kauno m. apylinkės prokuratūros) jau buvo perimtas, remiantis Generalinės prokuratūros atsakymais į Komiteto klausimyną, būtent dėl nustatytų trūkumų. Tai rodo, kad Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyrius ir jo vadovas, atsakingi už ikiteisminio tyrimo kontrolę visoje šalies teritorijoje, netinkamai vykdė savo pareigas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro atsakyme dviejų Seimo komitetų pirmininkams nurodoma skundus, prašymus ir pareiškimus ikiteisminio tyrimo klausimais teikti ikiteisminį tyrimą atliekančiam prokurorui, o jo proceso veiksmus ir nutarimus skųsti aukštesniajam prokurorui.

Minėta, kad Generalinės prokuratūros atlikto tarnybinio patikrinimo ,,Dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08 organizavimo ir atlikimo ir skundų, prašymų nagrinėjimo dalyje dėl Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos prokuratūrų prokurorų veiksmų“ išvadoje taip pat konstatuoti esminiai ikiteisminio tyrimo trūkumai, taip pat netinkamas D. Kedžio skundų ir prašymų nagrinėjimas. Kaltais dėl šio neveikimo tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija įvardijo ikiteisminį tyrimą atlikusią Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorę ir apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotoją.

3. Tyrimas Kauno apygardos prokuratūroje

Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro nurodymu 2009 m. birželio 11 d. tyrimą perėmė Kauno apygardos prokuratūra ir jį atliko iki rugpjūčio 18 d., tai yra daugiau kaip du mėnesius, o nuo tyrimo pradžios – beveik devynis mėnesius.

(Neskelbtini duomenys)

Nuo liepos 15 d. iki liepos 29 d. byla buvo tikrinama Generalinėje prokuratūroje, duoti žodiniai nurodymai Kauno apygardos prokurorams duoti žodiniai nurodymai sudaryti tyrimo planą ir tyrimo grupę, liepos 29 d. raštu pavesta įvykdyti tyrimo planą ir iki rugsėjo 1 d. pateikti išsamią ataskaitą apie tyrimo eigą.

Generalinė prokuratūra 2009 m. rugpjūčio 5 d. gavo D. Kedžio prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą ir prieš teisėją J.F.

(Neskelbtini duomenys)

Nuo rugpjūčio 12 d. iki rugpjūčio 18 d. byla dar kartą patikrinta Generalinėje prokuratūroje ir tą pačią dieną tyrimą pavesta atlikti Vilniaus apygardos prokuratūrai, kur jis atliekamas iki šiol.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2009 m. rugpjūčio 5 d. D. Kedžiui oficialiai pranešus Generalinei prokuratūrai apie savo įtarimus, susijusius su Kauno apygardos teismo teisėju J.F, jokių veiksmų dėl to nei Generalinėje prokuratūroje, nei Kauno apygardos prokuratūroje nebuvo imtasi. Tik ikiteisminį tyrimą perdavus Vilniaus apygardos prokuratūrai 2009 m. rugsėjo 4 d., tai yra praėjus visam mėnesiui, dėl to apklaustas (neskelbtini duomenys), o (neskelbtini duomenys) apklaustas rugsėjo 14 d.

Taigi Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ir Kauno apygardos prokuratūroje nuo 2009 m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 12 d., tai yra daugiau kaip du mėnesius, jokių esminių tyrimo veiksmų, kurie būtų sudarę galimybę sėkmingai baigti ikiteisminį tyrimą, atlikta nebuvo. Tai rodo Kauno apygardos prokuratūros prokurorų, kuriems buvo pavesta tęsti tyrimą, neveikimą ir (arba) nepakankamą kompetenciją.

Generalinės prokuratūros atlikto tarnybinio patikrinimo ,,Dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08 organizavimo ir atlikimo ir skundų, prašymų nagrinėjimo dalyje dėl Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos prokuratūrų prokurorų veiksmų“ išvadoje taip pat nurodyta, kad Kauno apygardos prokuratūroje buvo netinkamai planuojami tyrimo veiksmai, nesiimta priemonių, kad nedelsiant būtų atlikti būtini tyrimo veiksmai, neduoti rašytiniai pavedimai ikiteisminio tyrimo įstaigoms dėl tyrimui reikšmingų aplinkybių tikrinimo ir panašiai. Tarnybinio patikrinimo komisija kaltu dėl šio neveikimo pripažino ikiteisminį tyrimą atlikusį Kauno apygardos prokurorą ir tyrimą kontroliavusį Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotoją. Tuo pat metu ši komisija konstatavo, kad ir Kauno apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorė aplaidžiai tyrė D. Kedžio skundus, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pranešimus , taip pat nepakankamą dėmesį skyrė vaiko teisių apsaugai.

Taip pat nustatytas akivaizdus Generalinės prokuratūros prokurorų – tiek tiesiogiai atsakingų už ikiteisminio tyrimo kontrolę, tiek ir atsakingų už Generalinės prokuratūros ir visos prokuratūros sistemos tinkamą funkcionavimą – neveikimas.

Prie tokios pat išvados priėjo ir Generalinės prokuratūros tarnybinio patikrinimo ,,Dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00834-08 organizavimo ir atlikimo bei prašymų, skundų nagrinėjimo dalyje dėl Generalinės prokuratūros prokurorų veiksmų“ komisija. Kaltais buvo pripažinti Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiasis prokuroras ir šio skyriaus prokuroras.

4. Dėl galimybės apsaugoti D. Kedžio įtariamus asmenis nuo susidorojimo

Iš Generalinės prokuratūros pateiktų atsakymų matyti, kad 2009 m. rugsėjo 7 d. Generalinė prokuratūra gavo V.N. prašymą apginti ją ir jos vaiką nuo galimų smurtinių D. Kedžio veiksmų. Tuo pat metu buvo gautas ir analogiškas L.S. prašymas, tokį patį prašymą ji pateikė ir Vilniaus apygardos prokuratūrai.

Atkreiptinas dėmesys, kad visą savaitę – nuo rugsėjo 7 d. iki rugsėjo 14 d. – prašymai buvo nagrinėjami Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriuje.

2009 m. rugsėjo 15 d. šie prašymai buvo perduoti Vilniaus apygardos prokuratūrai.

Vilniaus apygardos prokuratūra 2009 m. rugsėjo 24 d., tai yra praėjus devynioms dienoms nuo prašymų jai perdavimo ir daugiau kaip dviem savaitėms nuo pareiškėjų kreipimosi apsaugos dėl gresiančio susidorojimo dienos, prašymus persiuntė Kauno apygardos prokuratūrai.

Kauno apygardos prokuratūra V.N. prašymą dėl galimo susidorojimo 2009 m. rugsėjo 29 d. perdavė Kauno apskrities VPK. V.N. aplinkybėms patikslinti į policiją buvo iškviesta 2009 m. spalio 5 d., tačiau tą pačią dieną ji buvo nušauta.

Taigi akivaizdu, kad beveik mėnesį nieko daugiau, išskyrus prašymo siuntinėjimą iš vienos institucijos į kitą, nebuvo padaryta siekiant apsaugoti pareiškėjas nuo galimo susidorojimo. Komiteto nuomone, reaguoti į galimas grėsmes tiek pareiškėjų, tiek teisėjo J.F. sveikatai ir gyvybei buvo pakankamas pagrindas, tačiau jokių veiksmingų priemonių apsaugoti žmones nuo susidorojimo nebuvo imtasi. Dėl teisėsaugos pareigūnų neveikimo nebuvo užkirstas kelias dviejų žmonių gyvybei atimti, nors tokia galimybė akivaizdžiai buvo.

5. Dėl vaiko teisių apsaugos, atliekant šį ikiteisminį tyrimą

Generalinė prokuratūra informavo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kad Kauno apygardos prokuratūra ne kartą kreipėsi į vaiko teisių apsaugos institucijas dėl galimo mažamečių mergaičių teisių pažeidimo ir gynimo, tačiau Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius apsiribojo buities ir gyvenimo sąlygų D. Kedžio namuose patikrinimu (2009 m. rugpjūčio 20 d.) ir konstatavo, kad namų aplinka saugi, buities ir gyvenimo sąlygos tinkamos mažamečiam vaikui gyventi, o Kauno apygardos prokuratūros prašė kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų apribotas jo D. Kedžio dukros bendravimas su abiem tėvais, bei ,,imtis visų galimų poveikio priemonių, siekiant apginti (..) teises, teisėtus interesus ir apsaugoti vaiko garbę ir orumą.“. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išreiškė nuomonę, kad vertinti T. ir S. S. dėl tinkamumo būti laikinaisiais D. Kedžio dukros globėjais netikslinga, o jeigu prokuratūra kreipsis dėl jos paėmimo iš tėvo, skyrius parinks globėją, kuris rūpinsis jos priežiūra, atstovaus jos teisėms ir teisėtiems interesams.

Generalinė prokuratūra nurodė, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius, persiųsdamas prokuratūrai nagrinėti prašymus dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, taip pat atitinkami Kauno miesto ir rajono vaiko teisių apsaugos skyriai, nurodydami, kad nenustatė veiksnių, dėl kurių D. Kedžio dukra turėtų būti paimta iš tėvo, o tik prašydami prokuroro kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevykdė savo tiesioginės pareigos ginti vaiko teises. Vaiko teisių apsaugos institucijos, nenustačiusios pagrindo kreiptis į teismą,[6] siūlė tai daryti prokurorui, nors kiekvienu atveju vaiko teisių apsaugos institucija privalo dalyvauti nagrinėjant ginčą dėl tėvų valdžios apribojimo ir pateikti išvadą dėl ginčo (Civilinio kodekso 3.184 str., Civilinio proceso kodekso 404 str. 1 d. ir Bendrųjų vaiko teisių apsaugos tarnybų nuostatų 15.5 p.).

Generalinė prokuratūra padarė išvadą, kad vaiko teisių apsaugos institucijos tokiais veiksmais siekė perkelti atsakomybę už vaiko teisių gynimą prokuratūrai, nors įstatymais jos pačios įpareigotos ginti vaiko teises.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2009 m. spalio 27 d. sprendime Nr. 103-S-3 ,,Dėl vaiko teisių apsaugos įstaigų veiksmų, apsaugant vaiko teises ir teisėtus interesus, atlikto tyrimo ataskaitos“ konstatuota, kad atsakingos institucijos (vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių administracijos bei šių savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, prokuratūra) neužtikrino tinkamos vaiko teisių apsaugos, dažnai buvo apsiribojama formaliu susirašinėjimu, akivaizdžiai trūko veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo tarp institucijų, funkcijų pasidalijimo.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas konstatavo, kad dabartinis vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) pavaldumas savivaldybės administracijai ir atskaitomybės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, atsakingai už valstybės politikos įgyvendinimą vaiko teisių apsaugos srityje, nebuvimas sudaro kliūčių tinkamai įgyvendinti vaiko teises savivaldybių lygmeniu. Manytina, kad efektyviam vaiko teisių, teisėtų interesų apsaugos ir jų įgyvendinimo užtikrinimui Lietuvoje reikalinga vieninga institucija, kuri koordinuotų savivaldybėse dirbančių specialistų darbą. Todėl svarstytina galimybė patvirtinti koordinuojančią instituciją – Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją – kuri aiškiai apibrėžtų institucijų uždavinius, funkcijas ir jų vietą valstybės institucijų sistemoje. Tai leistų išvengti funkcijų dubliavimo ir nustatyti konkrečias atsakomybės ribas.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas atkreipė dėmesį, kad institucijų, atsakingų už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo įgyvendinimą, kompetencijos ir įgaliojimų reglamentavimas yra nekonkretus ir sudaro prielaidų skirtingam įstatymo nuostatų aiškinimui bei interpretavimui, dėl ko kyla praktinių minėto įstatymo nuostatų įgyvendinimo problemų. Todėl svarstytina galimybė tobulinti šį įstatymą ir aiškiai bei išsamiai apibrėžti institucijų, atsakingų už šio įstatymo nuostatų įgyvendinimą, kompetenciją.

Dėl ikiteisminio tyrimo sistemos tobulinimo

Seimas 2009 m. gegužės 5 d. priėmė Teisės ir teisėtvarkos komiteto parengtą nutarimą Nr. XI-245 ,,Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros 2008 m. veiklos ataskaitos.“ Šiuo nutarimu prokuratūrai buvo pasiūlyta inter alia ieškoti būdų, kaip mažinti ikiteisminio tyrimo biurokratizmą (2 str. 1 p.), atlikti Baudžiamojo proceso kodekso ikiteisminio tyrimo dalies taikymo po naujojo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo (2003 m. gegužės 1 d.) analizę ir prireikus siūlyti Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymų projektus.

Iki šiol esminių pasiūlymų šiais klausimais iš Generalinės prokuratūros negauta.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas savo iniciatyva ir bendradarbiaudamas su Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijomis, taip pat Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos dar 2009 m. vasarą parengė paketą BPK ikiteisminio tyrimo dalies pataisų, kurias šiuo metu baigė derinti su suinteresuotomis institucijomis ir mokslo įstaigomis. Jų priėmimas Komiteto iniciatyva įtrauktas ir į Seimo rudens sesijos darbų programą. Šios pataisos įregistruotos Seimo sekretoriate 2009 m. lapkričio 9 d.

Šių pataisų projekte numatytas ikiteisminio tyrimo tam tikrais atvejais sustabdymas, eksperto ir specialisto baudžiamajame procese funkcijų sukonkretinimas, ikiteisminio tyrimo pareigūnų teisių išplėtimas, taip pat ir skiriant kai kurias kardomąsias priemones, kurios nesusijusios su esminiu žmogaus teisių ribojimu.

Šiomis pataisomis būtų pasiekti šie rezultatai:

1) sumažintas statistinis vienam tyrėjui tenkančių baudžiamųjų bylų, kuriose nenustatytas įtariamasis, skaičius. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą tokios bylos traktuojamos kaip tiriamos, tyrėjai ir prokurorai vis laikas nuo laiko formaliai turi atlikti visiškai nereikalingus procesinius veiksmus, kurie užima daug tarnybos laiko ir didina tyrimo išlaidas. Tokios bylos būtų sustabdomos ir atnaujinamos paaiškėjus bet kokiai naujai informacijai. Tuo pat metu iš esmės pasikeistų tiek apskritai, tiek tenkantis vienam tyrėjui ikiteisminių tyrimų skaičius;

2) išplėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų teises sumažėtų laiko sąnaudos vien tik formaliai kai kuriuos klausimus derinant su prokurorais. Taip būtų taupomas ir tyrėjų, ir prokurorų tarnybos laikas ir ikiteisminis procesas taptų pigesnis;

3) sukonkretinus specialisto ir eksperto teisinę padėtį turėtų pagerėti įvykio vietos apžiūros atlikimas, ekspertizių skyrimas, atsisakant nereikšmingų klausimų arba kai kurių ekspertizių, į kurių metu teikiamus klausimus galima gauti atsakymus kitomis priemonėmis. Taip būtų sutaupomos didelės sąnaudos ekspertizėms, taip pat pagreitėtų pats ikiteisminis tyrimas, kuris neretai užsitęsia dėl ilgai atliekamų ekspertizių.

Tačiau vien šiomis pataisomis visų ikiteisminio tyrimo problemų nepavyks išspręsti. Paminėtinos šios:

1) policijos tyrėjų skaičiaus ir kvalifikacijos problema. Prokuroras kontroliuoja ikiteisminį tyrimą, tačiau absoliučią daugumą procesinių veiksmų atlieka tyrėjai. Šiuo metu pasitaiko atvejų, kai prokuratūros priverstos perimti ikiteisminį tyrimą vien dėl to, kad atitinkamoje teritorijoje nėra ar yra per mažai policijos tyrėjų. Šios problemos sprendimas yra bendresnio pobūdžio ir priklauso nuo šalies ekonominės padėties;

2) teisinis ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautos pirminės informacijos pakankamumo ir patikimumo patikrinimo reglamentavimas. Neretai pasitaiko atvejų, kai gautame pranešime nėra pakankamai informacijos (vados ikiteisminiam tyrimui pradėti), iš kurios būtų galima daryti preliminarią išvadą, kad yra pagrindas atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Pagrindas ikiteisminiam tyrimui yra pakankamas kiekis informacijos, kad galbūt padaryta veika, turinti BK nustatytų požymių.

Šiuo metu galiojančio BPK 168 straipsnio (Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą) 1 dalyje nustatyta: ,,Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje[7] nurodytos aplinkybės.“

Be to, jokie procesiniai veiksmai šiuo metu negalimi oficialiai nepradėjus ikiteisminio tyrimo. Tai visiškai nepriimtina operatyvumo, išsamumo ir kitų principų požiūriu. Dažniausiai įvykio vietos apžiūrą, pateikti specialisto išvadą, galbūt ir kitus veiksmus būtina atlikti nedelsiant, nelaukiant jokios rezoliucijos ar kito nurodymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Išsiaiškinti, ar yra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, dažnai ir neįmanoma, kol nesurinkta pirminė informacija.

Taigi susidaro tokia padėtis, kai beveik visais atvejais, kai į ikiteisminio tyrimo įstaigai paduodamas atitinkamas pareiškimas ar skundas, yra pradedamas ikiteisminis tyrimas, pritaikomos kardomosios priemonės, ypač ribojančios nuosavybės teisę, o galutinis tokio tyrimo rezultatas neretai būna labai menkas ar niekinis. Pavyzdžiui, Generalinės prokuratūros ataskaitoje Seimui nurodyta, kad per metus pradedama apie 85 tūkst. ikiteisminių tyrimų, tačiau tik apie 15 tūkst. iš jų pasiekia teismą (tai yra tik 17,6 proc.); 3) ikiteisminio tyrimo terminų ir jų pratęsimo tvarkos įtvirtinimas baudžiamojo proceso įstatymuose. Dabar galiojančiame BPK tokių terminų nėra nustatyta, nurodyta tik bendro pobūdžio formuluotė ,,per trumpiausią laiką“.

Europos Sąjungos šalyse įvairiai nustatomi ikiteisminio tyrimo terminai.

Pavyzdžiui, Austrijos Baudžiamojo proceso kodekse[8] nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą atlieka kriminalinė policija ir ji turi raštiškai arba elektroninėmis ryšio priemonėmis pranešti prokuratūrai, kai inter alia atliekant tyrimą tam tikro asmens atžvilgiu nuo tyrimo pradžios praeina trys mėnesiai arba kai sueina trys mėnesiai nuo paskutinio pranešimo apie tyrimo eigą.

Prancūzijoje preliminarus tyrimas laiko požiūriu nėra ribojamas. Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai privalo stengtis, kad tyrimas būtų atliktas kuo greičiau, taip užtikrinant asmenų, kurių teisės arba teisėti interesai gali būti suvaržomi tyrimo metu, teises ir pateisinant šių asmenų lūkesčius. Siekiant nustatyti tinkamą preliminaraus tyrimo trukmę Prancūzijoje įvesta privaloma Respublikos prokuroro kontrolė:

– tuo atveju, kai preliminarus tyrimas buvo pradėtas teismo policijos pareigūno iniciatyva ir jei tyrimas tęsiasi daugiau nei 6 mėnesius, teismo policijos pareigūnai privalo informuoti apygardos prokurorą apie bylos tyrimo eigą (pasistūmėjimą);

– tuo atveju, kai nusikalstamos veikos požymiai buvo nustatyti prokuroro iniciatyva, jis teismo policijos pareigūnams nustato konkretų terminą, per kurį turi būti atliktas preliminarus tyrimas ir priimtas vienoks arba kitoks procesinis sprendimas. Apygardos prokurorui suteikiama teisė pratęsti nustatytą terminą, reikalingą preliminariam tyrimui atlikti, jeigu pratęsimo prašantys teismo policijos pareigūnai motyvuotai pagrindžia tyrimo pratęsimo būtinumą .

Teisėjo atliekamas tyrimas kaip ir preliminarus tyrimas laiko požiūriu nėra ribojamas, tai yra ikiteisminio tyrimo teisėjas pats sprendžia, kada baigti tyrimą. Siekiant, kad teisėjo tyrimas nebūtų vilkinamas, Prancūzijos BPK[9] buvo papildytas nuostatomis, kurios leidžia užkirsti kelią pernelyg ilgam teisėjo atliekamam tyrimui: jeigu per keturis mėnesius tyrimo veiksmai nebuvo atliekami įtariamojo arba civilinio ieškovo atžvilgiu arba jeigu teisėjo tyrimas baudžiamojo nusižengimo atveju nebaigiamas per vienus metus nuo tyrimo pradžios, o nusikaltimo atveju – per aštuoniolika mėnesių, tai įtariamasis arba civilinis ieškovas turi teisę prašyti ikiteisminio tyrimo teisėją baigti tyrimą. Be to, nepaisant to, ar buvo paduoti prašymai baigti tyrimą ar ne, teisėjas privalo surašyti motyvuotą nutartį, kurioje nurodomos priežastys, trukdžiusios užbaigti tyrimą, jei tyrimas tęsėsi dvejus metus nuo tada, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir aptartos tolesnės tyrimo perspektyvos. Surašius tokią nutartį, vėliau tokio pobūdžio nutartys privalomai surašomos kas šeši mėnesiai[10].

Akivaizdaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo atveju tyrimas, atliekamas apygardos prokurorui prižiūrint, be pertraukos gali trukti ne ilgiau nei 8 dienas. Jei tyrimas atliekamas dėl nusikalstamos veikos, už kurią baudžiama ne mažiau nei 5 metų laisvės atėmimo bausme, jis negali būti atidėtas. Apygardos prokuroras gali nuspręsti pratęsti tyrimo laiką ne ilgiau nei 8 dienoms. Jei per įstatymo nustatytą terminą akivaizdi nusikalstama veika nėra ištiriama, ši veika toliau gali būti tiriama preliminaraus arba teisėjo tyrimo forma[11].

Latvijos Baudžiamojo proceso įstatyme[12] ikiteisminio tyrimo terminams skiriama gerokai daugiau reikšmės, negu Lietuvos BPK. Ikiteisminio tyrimo metu nustoja galioti visi asmeniui iki tol taikyti suvaržymai ir jo turtinių teisių apribojimai, kai nuo:

– baudžiamojo nusižengimo praėjo 6 mėnesiai;

– apysunkio nusikaltimo praėjo 9 mėnesiai;

– sunkaus nusikaltimo praėjo 12 mėnesių;

– labai sunkaus nusikaltimo praėjo 18 mėnesių.

Sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo atveju teisėjas gali terminą pratęsti 6 mėnesiams, tačiau ne ilgiau, nei 3 mėnesiams vienu sprendimu.

Jeigu per 2 mėnesius nuo tyrimų pradžios asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba mažesnį nusikaltimą, nėra nustatomas, tyrėjas, prižiūrinčiajam prokurorui pritarus, apsisprendžia dėl tyrimo sustabdymo.

Išanagrinėjus Lietuvoje susiklosčiusią ikiteisminio tyrimo praktiką po naujojo BPK įsigaliojimo darytina prielaida, kad toks ikiteisminio tyrimo trukmės[13] reglamentavimas šiame kodekse nepasiteisino. Neretai ikiteisminis tyrimas atliekamas labai ilgai, o prokurorinė kontrolė nėra pakankamai veiksminga. Tai akivaizdžiai matyti ir iš minėtų Generalinės prokuratūros komisijos atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų.

Vadinasi, reikalinga sudaryti darbo grupę, kuri per artimiausius mėnesius išnagrinėtų šias ir kitas, išvadoje nepaminėtas, ikiteisminio tyrimo problemas ir prireikus pateiktų teisės aktų pataisų projektus, galinčius ikiteisminį tyrimą padaryti efektyvesnį ir greitesnį.

Dėl prokuratūros teisinės padėties ir vietos valstybės valdžios institucijų sistemoje

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvarko krašto reikalus, saugo teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką.

Taigi būtent šalies Vyriausybė politiškai atsako už vidaus ir išorės saugumą, viešosios tvarkos užtikrinimą.

Į teisės aktų pažeidimus visų pirma reaguoja policija, taip pat kitos teisėsaugos institucijos pagal savo kompetenciją. Policijai, kitoms įstaigoms tenka pareiga prireikus atlikti ikiteisminį tyrimą ir, kontroliuojant prokuratūrai, parengti medžiagą teismui atitinkamoms poveikio priemonėms taikyti. Iš esmės visos ikiteisminio tyrimo įstaigos yra arba turėtų priklausyti vykdomosios valdžios įtakos sričiai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtinta, kad prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, įstatymo nustatytais atvejai gina asmens, visuomenės ir valstybės teises ir teisėtus interesus.

Taigi prokuroras yra glaudžiai susijęs su baudžiamojo (ir ne tik) persekiojimo funkcija, už kurią politiškai atsako vykdomoji valdžia. Vadinasi, darytina išvada, kad prokurorai, prokuratūra turi turėti atitinkamą funkcinį ryšį su vykdomosios valdžios sistema. Tačiau šiuo metu tiek konstitucinis, tiek įstatyminis prokuratūros teisinio statuso reglamentavimas suponuoja situaciją, kad prokuratūra iš esmės yra nepriklausoma institucija, kuri pati save ir kontroliuoja.

Apibendrinant Europos Sąjungos (ES) valstybių praktiką reglamentuojant prokuratūros statusą, konstatuotina, kad prokuratūros veikia kaip valstybės institucijos, atliekančios baudžiamąjį persekiojimą ir padedančios teismams vykdyti teisingumą. Kai kurių šalių teisės aktuose tiesiogiai nurodyta, kad prokurorai, kaip ir teisėjai, vykdydami savo pareigas yra nepriklausomi. Pažymėtina ir tai, kad prokuratūros statusui skirti ES valstybių konstitucijų straipsniai paprastai įtraukiami į skyrius, reglamentuojančius teismų darbą (kita vertus, kai kurių ES valstybių konstitucijose prokuratūros statusas iš viso neaptariamas). Dažniausiai prokuratūros, kaip ir teismų, darbą kuruoja tos valstybės Teisingumo ministerija. Be minėto glaudaus teismų ir prokuratūros ryšio, atkreiptinas dėmesys ir į prokuratūros ir vykdomosios valdžios sąsajas – daugelyje ES valstybių aukščiausius prokuratūros pareigūnus skiria vykdomosios valdžios institucijos, prokuratūros yra saistomos vykdomosios valdžios baudžiamosios politikos[14].

Remiantis ES valstybių, kurių visuomenė pasitiki teisėsaugos institucijomis ir kuriose efektyviai veikia ikiteisminio tyrimo ir teisminės institucijos, praktika, svarstytina, ar nebūtų tikslinga ir Lietuvos Respublikos prokuratūros sistemą subordinuoti vykdomajai valdžiai ir politinę atsakomybę už efektyvią prokuratūros veiklą pavesti teisingumo ministrui. Generalinis prokuroras galėtų būti skiriamas valstybės vadovo Vyriausybei pasiūlius. Tai užtikrintų įvairių politinių jėgų, atstovaujamų parlamente ir lemiančių daugumą sudarant Vyriausybę, bendrą sutarimą, o galutinį sprendimą priimtų Respublikos Prezidentas.

Kita vertus, visų lygių prokuratūros vadovai (taip pat ir struktūrinių padalinių) turėtų būti skiriami konkurso tvarka tam tikrai kadencijai, kartu užtikrinant jų rotaciją.

Dar vienas klausimas, kurį būtina išsamiai apsvarstyti, – žemiausios grandies teritorinių prokuratūrų (miestų ir rajonų) panaikinimas. Tai nereikštų, kad kai kuriuose regionuose šalia apygardų prokuratūrų negalėtų likti keletas tarprajoninių prokuratūrų, tačiau jų būtinumas turėtų būti pagrįstas objektyviais skaičiavimais.

Šiuos pasiūlymus kuo greičiau turėtų svarstyti specialiai sudaryta darbo grupė, kurioje dominuotų praktinį darbą prokuratūros sistemoje dirbę asmenys, kurie nėra suinteresuoti dabartinės būklės išsaugojimu. Šiai darbo grupei taip pat tektų užduotis pasiūlyti, kaip keisti Konstitucijos 118 straipsnį, arba jį visiškai išbraukti iš mūsų šalies pagrindinio įstatymo.

Išvados

1. Ikiteisminis tyrimas pagal D. Kedžio skundą ir paskesnius skundus (prašymus, pareiškimus) Kauno apskrities Vyriausiajame policijos komisariate buvo atliekamas aplaidžiai, neoperatyviai ir nekvalifikuotai.

2. Šį ikiteisminį tyrimą kontroliavusi Kauno miesto apylinkės prokuratūra nesiėmė priemonių tyrimui paspartinti, visų procesinių ir operatyvinių veiksmų įrodymams surasti ir įtvirtinti, taip pat daryti atitinkamą įtaką Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kad būtų pašalintos kliūtys tinkamai atlikti ikiteisminį tyrimą.

3. Kauno miesto apylinkės prokuratūroje šis ikiteisminis tyrimas taip pat buvo atliekamas nekompetentingai ir nesilaikant BPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo ikiteisminį tyrimą atlikti per kuo trumpiausius terminus, o Kauno apygardos prokuratūra netinkamai vykdė to paties straipsnio 2 dalyje numatytą imperatyvą generalinio prokuroro nustatyta tvarka kontroliuoti, kaip laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo. Perėmusi tyrimą Kauno miesto apylinkės prokuratūra akivaizdžiai vilkino šį ikiteisminį tyrimą, nes iš esmės jokių naujų, tačiau tuo metu būtinų procesinių veiksmų neatliko. Nebuvo skirtas reikiamas dėmesys ir gautai naujai informacijai apie kitos mergaitės galimą tvirkinimą.

4. Nei Kauno apygardos prokuratūra, perėmusi šį ikiteisminį tyrimą, nei Generalinė prokuratūra netyrė, kas kaltas dėl Kauno miesto apylinkės prokuratūroje atlikto ikiteisminio tyrimo trūkumų, nesprendė, kokios drausminės priemonės taikytinos kaltiems pareigūnams, kokių organizacinių priemonių reikia imtis, kad ikiteisminiai tyrimai Kauno miesto apylinkės prokuratūroje būtų kontroliuojami ir (arba) atliekami operatyviai ir kvalifikuotai.

5. D. Kedžiui oficialiai pranešus Generalinei prokuratūrai apie savo įtarimus, susijusius su Kauno apygardos teismo teisėju J.F., jokių veiksmų dėl to nei Generalinėje prokuratūroje, nei Kauno apygardos prokuratūroje nebuvo imtasi.

6. Kauno apygardos prokuratūrai perėmus ikiteisminį tyrimą, daugiau kaip du mėnesius jokių esminių tyrimo veiksmų, kurie būtų sudarę galimybę sėkmingai baigti ikiteisminį tyrimą, atlikta nebuvo. Tai rodo Kauno apygardos prokuratūros prokurorų, kuriems buvo pavesta tęsti tyrimą, neveikimą ir (arba) nepakankamą kompetenciją.

7. Komiteto nuomone, policijos tyrėjai ir prokuratūros pareigūnai, aplaidžiai ir nekompetentingai atlikdami D. Kedžio skundų dėl galimos seksualinės prievartos jo dukros atžvilgiu tyrimą ir šio tyrimo kontrolę, pakenkė tyrimui ir sukomplikavo galimybę sėkmingai jį baigti. Užsitęsęs šios bylos tyrimas rodo, kad teisingumo įgyvendinimui gali būti padaryta žala, kurios nebus galima pašalinti.

8. V.N. ir L.S. pateikus prašymus Generalinei prokuratūrai ir Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl D. Kedžio grasinimų susidoroti, nebuvo imtasi jokių priemonių, siekiant apsaugoti pareiškėjas nuo galimo smurto. Reaguoti į galimas grėsmes tiek pareiškėjų, tiek teisėjo J.F. sveikatai ir gyvybei buvo pakankamas pagrindas, tačiau jokių veiksmingų priemonių apsaugoti žmones nuo susidorojimo nebuvo imtasi. Dėl teisėsaugos pareigūnų neveikimo nebuvo užkirstas kelias dviejų žmonių gyvybės atėmimui, nors tokia galimybė akivaizdžiai buvo.

9. Generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai, kiti Generalinės prokuratūros pareigūnai, atsakingi už ikiteisminio tyrimo, pradėto pagal D. Kedžio skundą (skundus), kontrolę, neužtikrino Baudžiamojo proceso kodekso 2, 164, 176 straipsniuose ir Prokuratūros įstatymo 4, 17 straipsniuose nustatytų prerogatyvų koordinuoti nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo veiksmus, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, nustatyti prokurorų padaryti proceso įstatymų pažeidimai. To priežastimi inter alia galima laikyti ir tai, kad Baudžiamojo proceso kodekse nėra įtvirtinti ikiteisminio tyrimo atlikimo terminai ir pakankama jų laikymosi kontrolė.

10. Ikiteisminio tyrimo sistema yra perdėm biurokratinė, reikalaujanti nepagrįstai didelių tarnybos laiko ir finansinių išteklių, todėl neatidėliotinai tobulintina.

11. Prokuratūra yra glaudžiai susijusi su baudžiamojo (ir ne tik) persekiojimo funkcija, už kurią politiškai atsako vykdomoji valdžia. Vadinasi, prokurorai ir prokuratūra turi turėti atitinkamą funkcinį ryšį su vykdomosios valdžios sistema. Tačiau šiuo metu tiek konstitucinis, tiek įstatyminis prokuratūros teisinio statuso reglamentavimas suponuoja situaciją, kad prokuratūra visais aspektais iš esmės yra nepriklausoma institucija, kuri pati save ir kontroliuoja.

12. Prokuratūra pagal savo kompetenciją skyrė nepakankamai dėmesio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai užtikrinti baudžiamojo proceso eigoje, nebuvo imtasi skubių priemonių visuomenės informavimo priemonėse pasirodžiusiai informacijai, galinčiai pakenkti vaikui, pašalinti.

13. Atsakingos už vaiko teisių apsaugą institucijos (vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių administracijos bei šių savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, prokuratūra) neužtikrino tinkamos vaiko teisių apsaugos, dažnai buvo apsiribojama formaliu susirašinėjimu, akivaizdžiai trūko veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo tarp institucijų, funkcijų pasidalijimo.*

14. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymu vaiko teisų apsaugos kontrolieriui suteikti įgaliojimai koordinuoti (t.y. derinti valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmus) ir skatinti žinybų bendradarbiavimą, buvo vykdomi nepakankamai, paviršutiniškai, kai kuriais atvejais – pavėluotai.*

15. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, matydama vaiko teisių apsaugos sistemos trūkumus, nesiėmė iniciatyvos parengti atitinkamas teisės aktų pataisas, pasyviai stebėjo esamą padėtį.*

16. Dabartinis vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) pavaldumas savivaldybės administracijai ir atskaitomybės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, atsakingai už valstybės politikos įgyvendinimą vaiko teisių apsaugos srityje, nebuvimas kliudo tinkamai įgyvendinti vaiko teises savivaldybių lygmeniu.*

17. Institucijų, atsakingų už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo įgyvendinimą, kompetencijos ir įgaliojimų reglamentavimas yra nekonkretus ir sudaro prielaidas skirtingai aiškinti ir interpretuoti įstatymo nuostatas, dėl to kyla praktinių minėto įstatymo nuostatų įgyvendinimo problemų.*

Pasiūlymai

1. Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui nedelsiant įdiegti organizacinių priemonių sistemą, kuri leistų efektyviai kontroliuoti ikiteisminių tyrimų atlikimo terminus ir kokybę, tai yra užtikrinti Baudžiamojo proceso kodekso 2, 164, 176 straipsniuose ir Prokuratūros įstatymo 4, 17 straipsniuose nustatytas pareigas koordinuoti nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo veiksmus, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, nustatyti prokurorų ir tyrėjų padaryti proceso įstatymų pažeidimai, ir per du mėnesius nuo šių išvadų patvirtinimo informuoti Seimą apie priimtas priemones.

2. Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui principingai įvertinti visų ikiteisminį tyrimą vykdžiusių, kontroliavusių ir prokurorams vadovavusių pareigūnų veiksmus.

3. Teikti Seimui svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto kartu su Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijomis parengtą Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 31 straipsniu ir 18, 21, 38, 55, 64, 78, 81, 82, 89, 102, 112, 121, 125, 134, 135, 136, 137, 142, 151, 157, 178, 181, 208, 209, 210, 211, 212, 342, 348, 389, 418, 440 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

4. Seimo valdybai, Teisės ir teisėtvarkos komitetui pasiūlius, sudaryti darbo grupę, įtraukiant į ją ikiteisminio tyrimo patirties turinčius specialistus, kuri per tris mėnesius atliktų kitų Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių, susijusių su ikiteisminio tyrimo pradėjimu, ikiteisminio tyrimo terminais ir panašiai analizę ir parengtų pasiūlymus Baudžiamojo proceso kodeksui tobulinti.

5. Seimo valdybai, Teisės ir teisėtvarkos komitetui pasiūlius, sudaryti darbo grupę, kuri per keturis mėnesius išanagrinėtų Lietuvos prokuratūros teisinės padėties ir vietos valstybės valdžios institucijų sistemoje kaitos, taip pat prokuratūros sistemos ir vadovaujančių pareigūnų tarnybos eigos pakeitimo galimybes ir parengtų atitinkamus teisės aktų, tarp jų ir Konstitucijos, pakeitimo ir papildymo projektus.

6. Pasiūlyti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki 2009 m. gruodžio 15 d. užtikrinti įstaigų ir institucijų, dirbančių vaiko gerovės srityje, veiklos koordinavimą, valdymą, konsultavimą ir metodinės pagalbos teikimą.*

7. Pasiūlyti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki 2010 m. liepos 1 d. pertvarkyti vaiko teisių apsaugos administravimo savivaldybėse sistemą – atskirti savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vaiko teisių apsaugos atstovavimo funkciją nuo socialinių paslaugų teikimo, jos koordinavimą perduoti Socialinių reikalų ir darbo ministerijai, o socialinių paslaugų šeimai ir vaikams teikimą priskirti savivaldybėms kaip savarankišką funkciją; parengti naujus šių tarnybų nuostatus.*

8. Pasiūlyti Vyriausybei iki 2010 m. liepos 1 d. parengti Vyriausybės įstatymo pataisas ir įtvirtinti nuostatą derinti su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų projektus, taip sustiprinant jos vaidmenį vaiko teisių apsaugos srityje.*

9. Pasiūlyti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki 2009 m. gruodžio 31 d. nustatyti specialiuosius įgaliojimus vaiko teisių apsaugos tarnyboms ir pareigūnams imtis adekvačių priemonių tais atvejais, kai nepilnamečių interesus savo veiksmais pažeidžia jų įstatyminiai atstovai.*

10. Pasiūlyti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki 2010 m. sausio 1 d. parengti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas – nustatyti, kad už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pažeidimus visuomenės informavimo priemonėse administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys ir nustatyti atitinkamai diferencijuotas sankcijas.*

11. Pasiūlyti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki 2010 m. sausio 1 d. parengti Visuomenės informavimo įstatymo pataisas – įtvirtinti nuostatą, įpareigojančią žurnalistų etikos inspektorių pradėti tyrimą savo iniciatyva dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeisto vaiko garbės ir orumo, taip pat dėl vaiko teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo.*

12. Pasiūlyti valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, rengiančioms viešuosius konkursus dėl informacijos apie šių įstaigų veiklą skleidimo per visuomenės informavimo priemones, konkurso sąlygose nustatyti apribojimus konkurse dalyvauti tiems viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, kurie kompetentingų institucijų pripažinti nesilaikančiais profesinės etikos arba per praėjusius metus pažeidė Visuomenės informavimo arba Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymų nuostatas.*

Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto atlikto aplinkybių, susijusių su Drąsiaus Kedžio skundų tyrimu,parlamentinio tyrimo išvados priedas

PROKURATŪROS VIETA IR PAVALDUMAS KAI KURIŲ ES VALSTYBIŲ TEISINĖSE SISTEMOSE

Suomijoje 1997 m. gruodžio 1 d. prokuratūra buvo iš esmės reformuota – iki tol aukščiausiojo prokuroro funkcijas atliko Vyriausybės teisingumo kancleris (angl. Chancellor of Justice of the Government).[15]

Naujosios Suomijos Konstitucijos (galioja nuo 2000 01 01) 9-jame skyriuje ,,Teisingumo vykdymas” greta teismų sistemą apibrėžiančių normų yra ir specialiai prokuratūrai skirtas straipsnis – ,,prokurorai” (104). Jame nurodoma, kad prokuratūrai vadovauja aukščiausiasis prokuroras – generalinis prokuroras. Konstitucijoje taip pat nurodoma, kad generalinis prokuroras negali būti parlamento narys. Jis pagal palaiko kaltinimą Aukščiausiajame apkaltos teisme, kai svarstoma apkalta Prezidentui, taip pat kai kaltinami Vyriausybės nariai. Generalinis prokuroras taip pat atstovauja prokuratūrai Aukščiausiajme teisme.

Pagal Prokuratūros įstatymą (angl. Act on Public Prosecutors) generalinį prokurorą Vyriausybės teikimu skiria Prezidentas. Prokuratūra yra nepriklausoma įstaiga, tačiau struktūriškai veikia prie Teisingumo ministerijos, per kurią prokuratūrai skiriamas valstybės biudžeto finansavimas. Suomijos prokuratūrą sudaro Generalinė prokuratūra ir jos regioniniai padaliniai (iš viso 15). Generalinės prokuratūros prokurorus skiria Vyriausybė generalinio prokuroro teikimu, o vietos prokurorus skiria generalinis prokuroras. Tirdami bylas prokurorai veikia visiškai nepriklausomai nuo vykdomosios valdžios ir atsiskaito tiesiogiai generaliniam prokurorui, todėl teisingumo sistemoje prokuratūra nepriskiriama prie vykdomosios valdžios.

Vieno iš Švedijos konstitucinių aktų skyriuje ,,Teisingumo vykdymas ir bendrasis administravimas” nurodoma, kad generalinis prokuroras yra atskaitingas Vyriausybei (6 str.). Taip pat nurodoma, kad esant ypatingoms priežastims Vyriausybė gali nutraukti tolesnį nusikalstamos veikos tyrimą (13 str.). Tačiau 7 straipsnyje teigiama, kad jokia valdžios įstaiga, įskaitant parlamentą, negali nurodyti, kaip turi būti sprendžiama konkreti byla.

Generalinį prokurorą ir jo pavaduotoją skiria Vyriausybė, o regioninių prokuratūrų direktorius – Vyriausybė generaliniam prokurorui pasiūlius. Iš viso yra 38 prokuratūros padaliniai.

Struktūriškai prokuratūra veikia prie Teisingumo ministerijos, kuri dalyvauja nustatant prokuratūros veiklos tikslus, užtikrina šiems tikslams įvykdyti būtinas veiklos sąlygas, dalyvauja sudarant prokuratūros biudžetą ir prižiūrint jo vykdymą. Parlamente teisingumo ministrui gali būti užduodami klausimai apie prokuratūros veiklą apskritai, tačiau ne apie konkrečią bylą.

Prokuratūros statusas Danijos Konstitucijoje neaptariamas. Prokuratūros darbo organizavimas ir uždaviniai yra nustatyti Teisingumo administravimo įstatymo 10 skyriuje (angl. Administration of Justice Act).

Prokuratūros sistemą sudaro Generalinė prokuratūra, 6 regioninės apygardų prokuratūros ir 12 vietinių policijos komisarų (konsteblių), kurie kartu atlieka ir vietinių prokurorų funkcijas. Prokuratūrai vadovauja generalinis prokuroras, kuris faktiškai yra nepriklausomas, tačiau formaliai prokuratūra teisiškai pavaldi teisingumo ministrui, kuris skiria generalinį prokurorą, regioninių ir specializuotų prokuratūrų vadovus ir policijos komisarus (formaliai skiria Danijos karalienė teisingumo ministro siūlymu, kuris kontrasignuoja paskyrimą). Teisingumo ministras pagal Teisingumo administravimo įstatymo 98 straipsnį taip pat nustato prokuratūros veiklos tvarką, ją prižiūri ir gali duotii nurodymus prokurorams dėl bylų tyrimo, įskaitant nurodymus pradėti ar nutraukti tyrimą. Prokuratūros veikla finansuojama iš Teisingumo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Pagal Konstituciją teisingumo ir teisėtvarkos reikalai Vokietijoje daugiausia priklauso žemių kompetencijai. Vienintelė federalinė prokuratūros institucija yra Federalinė generalinė prokuratūra prie Aukščiausiojo Teismo (vok. Der Generalbundesanwaltschaft beim Bundesgerichtshof), kurios būstinė yra Karlsrūjėje. Ji pavaldi Federalinei teisingumo ministerijai.

Generalinį prokurorą ir prokurorus skiria Federalinis Prezidentas teisingumo ministro siūlymu, kuriam dar turi pritarti Bundesratas. Prokurorai yra karjeros valdininkai (vok. auf Lebenszeit berufene Beamte). Generalinio prokuroro statusas yra teisiškai ypatingas. Pagal Federalinių valdininkų įstatymo (vok. Bundesbeamtengesetz, BBG) 36 straipsnį ir Valdininkų teisinių pagrindų įstatymo (vok. Bundesrechtsrahmengesetz, BRRG) 31 straipsnį jis yra ,,politinis valdininkas“ ir ,,vykdydamas savo pareigas privalo nuolat atsižvelgti į vyriausybės kriminalinės politikos esmines nuostatas ir tikslus“. Dėl tokio statuso jis gali būti bet kuriuo metu Federalinio Prezidento ,,laikinai išleistas į atsargą“.

Generalinė prokuratūra nėra vadinamosios ,,trečiosios (teisminės) valdžios“ dalis ir organizaciniu požiūriu priklauso vykdomajai valdžiai. Atlikdama savo pareigas ji, kaip ir bet kuri kita prokuratūra, veikia nepriklausomai nuo teismo. Tuo tarpu funkciškai ši institucija veikia kaip su teismu glaudžiai procesiškai susijęs organas.

Generalinė prokuratūra negali nei duoti nurodymų žemių prokuratūroms, nei jų kontroliuoti. Pastarosios yra pavaldžios žemių generalinėms prokuratūroms ir jų teisingumo ministerijoms. Generalinis prokuroras yra tiesiogiai prižiūrimas federalinio teisingumo ministro, kuris yra politiškai atsakingas Vyriausybei ir parlamentui už Generalinės prokuratūros įstaigų veiklą.

Nyderlandų prokuratūros sistema yra glaudžiai susieta su šalies teismų sistema. Teisinėje sistemoje tai yra institucija, „kartu su teismais administruojanti teisingumą“. Aukščiausia Nyderlandų prokuratūros valdymo institucija – Generalinių prokurorų (veikiančių apeliaciniuose teismuose) taryba, kurios narius ir pirmininką skiria Nyderlandų karalienė teisingumo ministro siūlymu. Generalinių prokurorų taryba kartu su teisingumo ministru formuoja tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo politiką. Prokuratūra finansuojama iš Teisingumo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Pagal Teisingumo organizavimo įstatymą (angl. Judicial Organisation Act) prokuratūrą kuruoja teisingumo ministras, kuris už prokuratūros veiklą politiškai atskaitingas parlamentui. Teisingumo ministras gali leisti prokuratūrai privalomas bendro pobūdžio instrukcijas, o pagal specialią procedūrą gali išleisti instrukcijas dėl konkrečių bylų tyrimo (iš anksto pasitaręs su Generalinių prokurorų taryba). Teisingumo ministras gali siūlyti prokuratūrai nutraukti bylos tyrimą, tačiau apie tokią instrukciją ir Generalinių prokurorų tarybos nuomonę jis turi informuoti parlamentą. Teisingumo ministras pagal Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas taisykles gali atleisti prokurorus ar taikyti jiems drausmines nuobaudas.

Didžiosios Britanijos generalinio prokuroro (angl. Attorney General) statusas yra ypatingas, jam analogų kontinentinės teisės šalyse nėra. Paprastai tai parlamento narys, galintis būti ir ministrų kabineto nariu, tam tikrose bylose atliekantis valstybės kaltintojo vaidmenį, patariantis vyriausybės įstaigoms teisės klausimais. Generalinis prokuroras yra skiriamas Ministro Pirmininko ir atskaitingas parlamentui už savo kuruojamų tarnybų veiklą.

Italijos Konstitucijos 104 straipsnyje teigiama, kad teismai (it. judiciary) yra autonomiška ir nepriklausoma valdžia, o 108 straipsnyje nurodoma, kad įstatymas vienodai gina teisėjų ir prokurorų nepriklausomumą. Sąvoka „judiciary“ apima teisėjus ir prokurorus, t. y. teisminę valdžią. Prokuratūros įstaigos veikia prie atitinkamos instancijos teismų ir yra visiškai nepriklausomos nuo vykdomosios valdžios. Konstitucijoje nurodyta, kad prokurorai pagal savo pareigas privalo inicijuoti baudžiamąjį procesą (112 str.).

Formaliai aukščiausiasis prokuratūros sistemos pareigūnas yra generalinis prokuroras prie Aukščiausiojo Teismo (it. Procuratore Generale di Corte di Cassazione), jį pagal Konstitucijos 104 straipsnį iki gyvos galvos skiria Aukščiausioji teismų taryba (it. Consiglio Superiore della Magistratura). Tačiau generalinis prokuroras nėra prokuratūros sistemos vadovas, o prokuroras, atstovaujantis Aukščiausiajame Teisme. Struktūriniu požiūriu prie skirtingų pakopų teismų veikia atitinkamos pakopos prokuratūros. Pavyzdžiui, prie apeliacinių teismų veikiančios prokuratūros (jų yra 26) vadinamos Procura Generale, o jų vadovai Procuratore Generale. Iš viso yra apie 160 teritorinių prokuratūros įstaigų, o po 1991 m. pradėtų reformų įsteigtos dar ir specializuotos prokuratūros kovai su mafijos nusikaltimais.

Prokuratūros prie teismų (kaip ir teismai) veikia autonomiškai, o prokurorus skiria, perkelia į pareigas, paaukština pareigas, taiko drausmines nuobaudas Aukščiausioji teismų taryba. Organizaciniu požiūriu prokuratūros ir teismų darbą prižiūri teisingumo ministras, tačiau jis negali daryti įtakos prokurorų sprendimams.

Portugalijos Konstitucijos V skyriaus ,,Teismai” 4 skirsnis yra skirtas prokuratūrai. 221 straipsnyje nurodoma, kad prokuratūra turi įgaliojimus atstovauti valstybei, atlikti baudžiamąjį persekiojimą, ginti demokratinį teisėtumą. Prokurorai yra nepriklausomi ir pagal įstatymą veikia autonomiškai. Prokurorai yra atsakingi, subordinacijos principu veikiantys pareigūnai ir gali būti perkelti, laikinai nušalinti, atleisti iš pareigų tik pagal įstatymą. Prokurorus skiria, perkelia, keičia jų statusą tarnyboje ir taiko drausmines nuobaudas generalinis prokuroras.

Generalinis prokuroras yra aukščiausias prokuratūros pareigūnas, o jo įstaigos sudėtį ir galias nustato įstatymas. Šiai įstaigai vadovauja generalinis prokuroras, į ją įeina Aukščiausioji prokuratūros taryba, kurią sudaro Respublikos Asamblėjos (parlamento) ir iš prokuratūros pareigūnų išrinkti nariai, Konsultacinė taryba (ją sudaro generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai) ir sekretoriatas.

Pagal Portugalijos įstatymus generalinį prokurorą skiria Prezidentas Vyriausybei pasiūlius. Tarnybos laikas einant generalinio prokuroro pareigas nėra ribojamas.

Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras

[1] Konstitucijos 118 straipsnyje iki 2003 m. balandžio 21 d. galiojo ši norma:

,,Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko, baudžiamąjį persekiojimą vykdo ir kvotos organų veiklą kontroliuoja prokurorai.

Parengtinį tardymą atlieka tardytojai.

Prokurorų ir tardytojų skyrimo tvarką ir jų statusą nustato įstatymas.”

[2] ,,3. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamoje liudytojo apklausoje privalo dalyvauti prokuroras. Apklausos metu prokuroras turi teisę užduoti apklausiamam asmeniui papildomų klausimų. Kai apklausa baigta, prokuroras turi teisę susipažinti su apklausos protokolu ir prašyti jį papildyti.

4. (…) Įtariamasis ir jo gynėjas turi teisę dalyvauti tokioje apklausoje, užduoti apklausiamam asmeniui klausimus, kai apklausa baigta, – susipažinti su apklausos protokolu ir teikti dėl jo pastabas.

5. Laisvėje esančio įtariamojo ar jo gynėjo neatvykimas į liudytojo apklausą netrukdo apklausą atlikti.“

[3] Pažymėtina, kad įvykio vietos apžiūra pagal visus kriminalistikos metodikos reikalavimus iš viso nebuvo atlikta. Tai matyti ir iš Generalinės prokuratūros tarnybinio patikrinimo išvadų.

[4] BK 150 straipsnio 4 dalis Seksualinis prievartavimas: ,,Tas, kas tenkino lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki trylikos metų.“

[5] D. Kedžio dukters parodymai keitėsi galimų veiksmų, atliktų prieš ją, sunkumo prasme. Neatmestina, kad tam įtakos turėjo ir paties D. Kedžio pozicija, įtaiga vaikui, kas irgi rodo, kad tyrimą buvo būtina baigti kiek galima greičiau.

[6] Kad tėvas vengia atlikti savo pareigas auklėti dukrą, piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaiku.

[7] Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas iš viso negalimas.

[8] Strafprozessordnung 1975: http://www.internet4jurists.at/gesetze/bg_stpo2008.htm

[9] Code de procédure pénale // http://www.droit.org/jo/copdf/CPP.pdf; Code of Criminal Procedure, http://195.83.177.9/code/liste.phtml?lang=uk&c=34.

[10] A. Panomariovas, R. Ramanauskas. Ikiteisminio tyrimo formos Prancūzijos Respublikoje // http://www3.mruni.lt/padaliniai/leidyba/jurisprudencija/juris49%20(41).doc.

[11] Code de procédure pénale // http://www.droit.org/jo/copdf/CPP.pdf; Code of Criminal Procedure, http://195.83.177.9/code/liste.phtml?lang=uk&c=34.

[12] http://www.ttc.lv/export/sites/default/docs/LRTA/Likumi/Criminal_Procedure_Law.doc.

[13] per trumpiausią laiką

[14] Išsamiau žr. šios tyrimo išvados priedą.

* Šios išvados padarytos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2009 m. spalio 27 d. sprendime Nr. 103-S-3 ,,Dėl vaiko teisių apsaugos įstaigų veiksmų, apsaugant vaiko teises ir teisėtus interesus, atlikto tyrimo ataskaitos“.

* Šie siūlymai suformuluoti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2009 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 103-S-3 ,,Dėl vaiko teisių apsaugos įstaigų veiksmų, apsaugant vaiko teises ir teisėtus interesus, atlikto tyrimo ataskaitos“ pagrindu.

[15] Skandinavijos šalims būdinga pareigybė, kurios paskirtis – prižiūrėti vykdomosios valdžios ir teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumą.

Komentarai

 

 

 
  1. GAL LAIKAS SUŽINOTI APIE SAVIVALDYBĖS IR R. ŠALAŠAVIČIŪTĖS NUSIKALTIMUS PRIEŠ VAIKUS KURIUOS BANDO NUSLĖPTI LRGP

    Mano vaikams pastoviai buvo grasinama susidorojimu, jiems grasindavo vaikų motina RIMA ANDROSOVA, bet jos nusikaltimus bandoma nuslėpti. 2004m. po grasinimų vaikui ji neteisėtai buvo apgyvendinta „Vaiko ir Motinos Pensione“, apie tai žinojo ir direktorė N. Dirsienė, bet viską slėpė, kodėl pas ją nebuvo iškarto paimtas vaikas ? Pensione R. Androsova užpuolė svetimą vaiką net 2 kartus, mušė ir grasino nužudyti, šie faktai irgi nuslėpti. Vėliau vaikam pastoviai buvo grasinama susidorojimu, buvo daužomi langai, televizoriai. Apie tai žinojo ir vaiko teisių inspektorė R. Valančienė, bet viskas buvo slepiama.
    2006m. Gretimame savivaldybės socialiniame būste neteisėtai buvo apgyvendintas provokatorius GRIGORIJ ULEVIČ. Šio buto savininkas GINTARAS BERTULIS neteisėtai buvo perkeltas į svetimą socialinį butą „PILAITĖJE“, o jo bute buvo apgyvendintas G. ULEVIČ, kuris pradėjo terorą prieš mane, ir kuris vyko net pusantrų metų. Aš buvau sumuštas net 4 kartus, buvo sumušta jau 4 mėnesį nėščia mano sugyventinė. Tik po skundo į STT, provokatorius buvo iškeldintas, o į savo butą sugražintas G. BERTULIS. (tyrimai neatlikti, viską bandoma nuslėpti).
    2007.10.19. vaiko teisių inspektorė R. Valančienė atvykusi pas mus į namus, pagrobė mano dukrą Virgą Lukoševičiūtę, be jokios priežasties, kai motinos nebuvo namie. Taip pat ji bandė pagrobti mano sūnų Virgį Lukoševičiu 2006m. bet jai nepavyko. Aš kreipiausi i R. Šalašavičiūtę net 3 kartus, bet jokių paaiškinimų negavau. TAI KAM BUVO PAGROBTA MANO DUKRA ? TOKIEM PEDOFILAM KAIP USAS, AR FURMONAVIČIUS ? GAL PAKOMENTUOS ŠIUOS FAKTUS ŠALAŠAVICIŪTĖS PAVADUOTOJA MONIKA URMONIENĖ, O GAL PATI MOTINA RIMA ANDROSOVA ? KURIOS BŪTŲ JĄ PARDAVĘ JEI NEBŪČIAU GRYŽĘS IŠ VOKIETIJOS, O GAL PATI ŠALAŠAVIČIŪTĖ NORI PAKOMENTUOTI ?
    2007.11.06. ir 2008.02.05. aš kreipiausi į LRS Žmogaus teisių komitetą, ir įrodžiau, kad LRGP slepia nužudymus, ir nusikaltimus prieš vaikus. (bet tyrimai neatlikti).
    Čia aprašyta labai maža dalis nusikaltimų, kurie organizuoti ALGIRDO KATKAUS, kad nuslėpti prokuroro BIRŠTONO, saugumiečio POCIŪNO nužudymus, ir 3 pasikėsinimus nužudyti mane. (GAL PAKOMENTUOS ŠIUOS FAKTUS LRGP ?)
    Kad nuslėpti visus šiuos nusikaltimus savivaldybė kreipėsi į teismą, kad atskirti vaikus nuo manes. (GAL PAKOMENTUO ŠIUOS FAKTUS TEISĖJA RENATA KASIMOVIENĖ ?)

    TAI KIENO INTERESUS GINA R. ŠALAŠAVIČIŪTĖ, VAIKŲ AR IŠKRYPĖLIŲ KURIE ORGANIZUOJA NUSIKALTIMUS PRIEŠ VAIKUS ? AŠ PASIEKSIU, KAD TAVE TEISTŲ KAIP ŠIŲ NUSIKALTIMŲ BENDRININKĘ, ATSAKYSI UŽ MANO VAIKŲ AŠARAS.
    VLADAS LUKOŠEVIČIUS. Rašykite, atsiūsiu medžiagą. Tel. 867704339. email: vl55755@gmail.com

    P.S.
    R. ŠALAŠAVIČIŪTE TAU REIKIA BIJOTI NE D. KEDŽIO, NE MANĘS, TAU REIKIA BIJOTI VAIKŲ KURIE PATYRĖ NUOSKRIAUDAS, IŠ KURIŲ BUVO PASITYČIOTA. JEI TU BENT KIEK NUSIMANAI VAIKŲ PSICHOLOGIJA, TURĖTUM ŽINOTI, KAD VAIKAI IŠ VAIKNAMIŲ NEPAMIRŠTA NUOSKRIAUDŲ, JIE VISKĄ LAIKO SAVYJE, IR UŽTENKA MAŽIAUSIO POSTUMIO IR VISKAS IŠSILIEJA. O TAU ATEIS ATPILDO VALANDA. BET ŽINOK, KAD BAISIAUSIA NE BAUSMĖ , O JOS LAUKIMAS

    Thumb up 0 Thumb down 0

  2. tokios procedūros niekur nenumatytos, o ir praktikos tokios nėra, bet blogiausia, kad beveik nėra iš ko rinktis, o ir išrinkus būtų bandymų atsverti prokuroro įtaką

    Thumb up 0 Thumb down 0

  3. ar nebutu protinga,jei Prezidente pries teikiant naujaji gen.prokurora isklausytu ir ivairiu organizaciju, judejimu, paprastu zmoniu nuomones, o ne remtusi tik ivairiu politiniu partiju stumiamais kandidatais.

    Thumb up 0 Thumb down 0

  4. už blondiną blogiau tik pats blondinas, bet parašus siūlyčiau rinkti už tokį, kuris ne tik pasisveikina, bet ir galvoja panašiai kaip to Jonas – 2009 11 23 16:09

    Thumb up 0 Thumb down 0

  5. renkam parasus uz mano kaimyna. Ji visi funtiku vadina.. nezinau pavardes, bet neblogas zmogus matosi..visada pasisveikina.. blogiau uz sita nebus.. svarbiausia parodyt,kad jau renkam parasus , nes blondinas mus juodai uzkniso.

    Thumb up 0 Thumb down 0



 
https://komentaras.lt/pingpongiukoakademija-kviecia
Video reportažas


Nerpigiau.lt

Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją visi galės žvejoti nemokamai
Tūkstantmečio kartai psichologė siūlo profesiją rinktis ne pagal pavadinimą
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
E. Kručinskienei – daugiavaikės motinos klausimai (3)
Socialiniame tinkle „Facebook“ didelio susidomėjimo sulaukė neįgalų vaiką auginusios moters atviras laiškas E....

Norite visada būti žvalūs ir sumažinti įvairių ligų tikimybę? Štai ko jums reikia 
Visus žmones vienija vienas bendras vardiklis – norime būti žvalūs, energingi ir nesirgti,...

D. Jastramskis išleido monografiją apie žiniasklaidos politiką Lietuvoje (3)
VU Komunikacijos fakulteto ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Deimantas Jastramskis,...

Seimas pritarė naujai žalos atlyginimo pacientams tvarkai 
Seimas priėmė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų...

Ką signalizuoja pirtyje netikėtai užklupęs galvos skausmas? 
Turkiška, suomiška, rusiška ar japoniška – pirčių pasirinkimas šiais laikais tikrai didelis, o...

Kaunas planuoja statyti metro (balandžio 1-osios pokštas) (9)
Premjerui Sauliui Skverneliui pavadinus mūsų brolius latvius konkurentais, daug kam kilo mintis, kas...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
Klaipėdos miesto konservatorių lyderiu išrinktas buvęs kariuomenės vadas A. Pocius (5)
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Klaipėdos skyriaus nariai vakar...
A. Kubilius: “Sakartvele aptarta politinė krizė šalyje, priimti sprendimai dėl Rytų Partnerystės ateities”
Šiandien Europos Parlamento narys Andrius Kubilius Tbilisyje (Sakartvelo) vykusioje spaudos...
G. Landsbergis: „Pritardami Prezidento teikiamų pataisų svarstymui, kviečiame gilesnei diskusijai“ (1)
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis šiandien,...
 
Prokurorams „skauda“ tik jų postai – paprastų žmonių skundams ir ašaroms jie akli ir kurti (2)
Pastaruoju metu tarsi grybai po lietaus žiniasklaidoje pasipylė prokurorų nusiskundimai:...
Ar Europos Taryba žino, kokias kandidatūras į Europos prokuroro postą jai siunčia Lietuvos Vyriausybė? (2)
Vyriausybė savo posėdyje patvirtino tris Lietuvos deleguojamus kandidatus į Europos...
Kreipėsi dėl nužudyto sūnaus – pačiai motinai iškėlė baudžiamąją bylą (1)
Nors po aukštų teisėjų sulaikymo skandalo buvo prabilta apie būtinus...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Henrikui Daktarui laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė lieka nepakeista (1)
Lietuvos apeliacinis teismas atmetė Henriko Daktaro skundą dėl Kauno apygardos...
Alytuje išžaginta į darbą ėjusi moteris (1)
Liepos 18 d. apie 5 val. 20 min. Alytuje, Jazminų...
Įtariamojo asmens tapatybė jau nustatyta (2)
Šiandien Vilniaus apskr. vyriausiasis policijos komisariatas išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriuo...
 
Miegamojo baldai: kokius rinktis, kur pirkti? (1)
Akivaizdu, kad neišsimiegoję būname piktesni, prasčiau sekasi susidoroti su dienos...
Kaip verslas atrakino naują požiūrį į biuro baldus (2)
Jeigu išgirstate žodį „biuras“ turbūt įsivaizduojate sublokuotas arba į kabinetus...
Išmaniosios skaitmeninės televizijos galimybės Lietuvoje (4)
Skaitmeninė, savo funkcionalumu bei kanalų gausa, nerungė ilgai karaliavusią analoginę. Žinoma,...
Krašto apsauga   Užsienis
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
Kazlų Rūdos poligone treniravosi Lietuvos kariuomenės ir JAV karinės oro pajėgos
Kovo 20 d. Lietuvos kariuomenės Brigados generolo Kazio Veverskio poligone...
Naujo Lietuvos kariuomenės laivo pirkimas bus skelbiamas balandį
Lietuvos kariuomenė planuoja įsigyti naują laivą teršalų likvidavo ir gelbėjimo...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (7)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (23)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (4)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai””
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...