Linksma spėlioti, kas vyksta juodojoje perversmininkų virtuvėje. Paspėliokime drauge:

Vakar dieną apie 14 valandą Giedrė Gorienė įkėlė į šią interneto svetainę savo straipsnį „Ką reiškia Kondratjevo „aš jau nieko nebesuprantu“, arba dezinformacijos vaidmuo pedofilijos istorijoje“. Kadangi komentaras.lt yra per dieną aplankomas daugiau nei penkiasdešimt tūkstančių kartų, žinoma, kad juodosios virtuvės kelneriai seka kiekvieną žodį ir tuojau pat reaguoja, kaip tik jie vieni sugeba.

Po vakarykščio straipsnio, iš kurio sužinojo, jog išliko nesunaikinti V.Keršio pokalbio su KK redaktore įrašai, juos ėmė krėsti drugys.

Buvo strateguota iki vėlumos, tačiau siekiant išsaugoti bent labai nusipelniusį žurnalistą, nutarta kai ką „atiduoti vilkams“, t. y. naikinti, demaskuoti „savus“.

Teko nuspręsti, kas vertingesnis, o kas mažiau vertingas. Į mažiau vertingų eilutę pateko A. Milinis, M.Milinienė, tirianti V.Milinio šmeižto bylą A. Gecevičienė (kuri labai greitai buvo atvežta ir prie Kedžio lavono), V. Račkauskas.

Kadangi „paaukoti“ buvo tik pretekstai, sraigteliai, ir jų ne tiek daug, reikia manyti, jog visi vertingiausieji paliko už draperijos, kad nesimatytų pačių pačių pačių…

Žurnalistė L.Lavaste iki kokios 23 val. vakaro, kol laikraštis turi būti siunčiamas į spaustuvę, buvo jau paruošusi straipsnį.

Straipsnis „Ką slepia skandalą sukėlusios slaptojo agento ašaros“ šiandien rytą jau bandė imituoti sensaciją.

„Už kadro“ liko visi, kurie „strategavo“ ir „prodiusavo“ šlykštų scenarijų – sukelti valstybėje krizę, pareikalavusią daugybės žmonių dvasinių kančių ir keleto gyvybių.

Tai, be abejonės, yra ne lietuviškos slaptosios tarnybos ir ne mūsų valstybei dirbantys mūsų VSD atsakingi asmenys. Tie, kurie visokiais būdais jau ne pirmą kartą siekia sukelti nestabilumą Lietuvoje ir perimti atsakingiausius postus, kurie šiuo metu yra išslydę iš jų tiesioginio valdymo, vienu šūviu nušaunant keletą zuikių. Dabar tas laikas, kada dirbtinai sukeltas aplinkybių „pikas“, kurios tikriausiai ir turėjo pasitarnauti tų postų perėmimui, įskaitant ir Prezidentūrą. Įsivaizduokime tik tokią situaciją: keli žmonės nužudyti, dvi mergaitės dingusios, L.Stankūnaitės veikla galų gale įvardijama kaip nusikalstama, teisėja Venckienė pasodinama už grotų – ir visą šį „bespredelą“ staiga išnarplioja ir teisingumą atstato ne kas kitas, kaip tos pačios chuntos, nūnai besislepiančios už užuolaidos, politikai. Koks siaubas! Kas šitą leido?! Kur buvo Prezidentė?O Gen. prokuroras?O kur snaudė Grina? Atstatydinti in corpore!!! Seimas atstatydina, nes tokį farsą jau matėme ir jis pavyko!

Antra galima situacija – išeinantieji nuo arenos ir visi, kurie dėl to apgailestauja, turi progą “pasūdyti” Skvernelį. Tiesiog vieną naktį mergaitė išnešama vyrukų su kaukėmis, o rytą jau visa žiniasklaida trimituoja, kad mergaitė pati sutiko. Kai išsiaiškinama, kaip įvyko iš tikrųjų, – atsako Policijos generalinis komisaras Skvernelis – tauta jį sudrasko į skutelius ir sudraskytų skutelių likučiai palieka postą.

Todėl dabar reikėtų Generalinei prokuratūrai imtis ir nedelsiant pradėti tirti spaudoje pasirodžiusią informaciją, susijusią su Kedžio nužudymo, Ūso paslaptingos mirties, pedofilijos ir mergaitės atėmimo iš globėjos bylomis, pastarąją sustabdant, kol nebus viskas išaiškinta. Nes:

Kova nebaigta. Kasdien vyksta drastiškų įvykių neįtikėtinų kombinacijų kūrimas. Laimei, kad yra motinai Tėvynei atsidavusių žmonių visose struktūrose ir jos kartais sugeba kaip nors įspėti. Prie mergaitės namo Garliavoje žmonės turi budėti iki pat pedofilijos bylos pradžios. Jų maitinimui reiktų surinkti nors minimalių lėšų. Pastatyti dar kokį namelį… Chunta siunta, bet dar nesupranta, kad jai galas. Nors pati jau ryja savo galvas…

Labai daug naudos duotų ir KK redaktorės Giedrės Gorienės apklausa. Na, o po to, šauniajai Giedrei gal kas įteiktų kokį „garbės raštą“ už nenuilstantį darbą gelbstint Nepriklausomos Lietuvos valstybės saugumą. O gal KK redakcijai būtų suteiktas ir Valstybės saugumo padalinio statusas, nes kartais KK akivaizdžiai dirba už šią įstaigą profesionaliau.

—

Šis laikas ilgai prisimins geriausių savo žmonių pastangas gelbėti tiesą ir demokratiją Lietuvoje. Visi, palaikantys šią kovą, yra nusipelnę didžiausio dėkingumo. Autorė visiems siunčia širdingiausius savo jausmus. Mylėkime vieni kitus ir prie mūsų glausis doriausios širdys ir kaskart mūsų bus vis daugiau ir daugiau.