Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
ekozoe.lt
2022 Sausis 19 Trečiadienis
 

Reformos arba „trinkelizacija“

2021-08-27 14:55 | Naujienos | Komentarų (6)

I. Šimonytės Vyriausybė - prasčiausiai vertinama Vyriausybė. KK nuotr.

Vytenis Paulauskas

Seimo narys, opozicijos lyderis, buvęs ministras S. Skvernelis sukritikavo dabartinę I. Šimonytės vyriausybę už tai, kad ji nedaro jokių reformų.

Politikai labai mėgsta kalbėti apie reformas ir jas daryti. Deja, niekas po to nebando analizuoti, kokie rezultatai buvo pasiekti po reformų realizavimo. Apie tai nekalbama, o sakoma, kad vėl reikia daryti naujas reformas, nes neva iki šiol jokios reformos nebuvo daromos.

Sporto reforma – visiškas fiasko

Buvusi S. Skvernelio vyriausybė gyrėsi, kad ji darė net šešias reformas. Viena iš S. Skvernelio vyriausybės padarytų reformų buvo sporto reforma. Sportas yra ypatingas tuo, kad jame pasiektus rezultatus galima pamatuoti konkrečiais skaičiais. Ir štai kokie buvo sporto reformos rezultatai – šiemet Olimpinėse žaidynėse teisę dalyvauti sugebėjo iškovoti pats mažiausias Lietuvos sportininkų skaičius per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Pasak Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentės D. Gudzinevičiūtės, tai yra tiesioginis S. Skvernelio vyriausybės įvykdytos sporto reformos rezultatas.

Dar tada, kai tą reformą buvo tik planuojama daryti, tiek D. Gudzinevičiūtė, tiek ir daugelis kitų sporto specialistų tam priešinosi sakydami, kad tos reformos pasekmės bus blogos. Tačiau suprantama, kad niekas, kaip Lietuvoje yra įprasta, į tai nereagavo, ir reforma buldozeriu buvo prastumta.

S. Skvernelio vyriausybės reformos pasižymėjo tuo, kad buvo norima viską kuo labiau centralizuoti. Tačiau vykdant sporto reformą buvo pasielgta priešingai – iki tol buvęs centralizuotas sportininkų ruošimas buvo decentralizuotas – kiekviena sporto federacija savarankiškai turėjo spręsti problemas, susijusias su savų sportininkų paruošimu, jų medicinine priežiūra. Sporto šakų yra daug. Vienos iš jų populiarios, turtingos, o kitų finansinės galimybės yra labai kuklios. Todėl pastarųjų sporto šakų federacijos neturi pakankamai lėšų pasirūpinti savo sportininkais, kokybiškai teikti jiems medicininę priežiūrą. Šių problemų leido išvengti centralizuoti valstybės finansuojami sporto centrai.

Tad kodėl „valstiečiai“ darė tą sporto reformą? Politikai ką nors daro tada, kai jie tuo savo darymu gali ką nors sugadinti. O pataisyti to, ką jie jau sugadino, jie nenori ir nesugeba, tačiau tą sugadintą dar labiau gadina. Toks dar didesnis gadinimas laukia ir švietimo bei sveikatos apsaugos sričių.

Mokytojai – tik darbo įrankiai?

Šiemet Vyriausybė turėjo skirti 6 mln. eurų mokytojų, kurie išeina į pensiją, išeitinėms pašalpoms. Tačiau skyrė tik 1 mln. eurų. Ministrė pirmininkė I. Šimonytė pasakė, kad užteks ir to vieno milijono eurų. Mat pagal Darbo kodeksą mokytojams, išeinantiems į pensiją, priklauso dviejų mėnesių atlyginimo dydžio išeitinės pašalpos. Tačiau, siekdami paskatinti mokytojų pasitraukimą iš darbo, politikai buvo nutarę jiems papildomai skirti dar keturių mėnesių atlyginimo dydžio išeitines pašalpas (iš viso šešių mėnesių). Tačiau kadangi dabar dėl valdžios vykdytos politikos mokytojų atžvilgiu, mokytojų, ypač tiksliųjų mokslų, ėmė trūkti, o daug mokytojų pasiekė pensinį amžių, I. Šimonytės nuomone, Vyriausybė gali nevykdyti savo įsipareigojimų mokytojams.

Visa tai rodo, kad politikai mokytojus laiko ne žmonėmis, bet tik darbo įrankiais, kuriuos, kai jie tampa nereikalingi, galima be jokių sentimentų išmesti. Jeigu mokytojai tampa nereikalingi, bet patys nenori pasitraukti, jų „utilizavimui“ papildomai 4 atlyginimų dydžio išmoką galima skirti. Tačiau kai poreikio „utilizacijai“ nėra, galima savo pažadus žmonėms pamiršti.

Per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį politikai švietime matė tik vieną problemą – kad Lietuvoje yra per daug mokyklų ir per daug mokytojų. Todėl visos jų pastangos reformuojant švietimą ir buvo nukreiptos į tai, kaip kuo daugiau mokyklų uždaryti ir kuo daugiau mokytojų atleisti. Kad mokytojai patys išeitų, jiems buvo stengiamasi sudaryti kuo blogesnes darbo sąlygas, buvo didinami jų darbo krūviai nedidinant atlyginimų už darbą. Ypač tuo atžvilgiu daug pasitarnavo buvusi S. Skvernelio vyriausybė, kuri, įvedusi etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, darbo krūvį jiems padidino dvigubai.

Lietuvoje – mokyklų uždarymo metas

Nieko naujo švietimo srityje neplanuoja daryti, nesiruošia klaidų taisyti ir dabartinė I. Šimonytės vyriausybė. Bus tęsiama tai, ką darė ir ankstesnės valdžios. Visa tai yra aprengta tik naujomis biurokratinės kalbos žodžių konstrukcijomis, kuriomis bandoma užmaskuoti daromų veiksmų esmę.

Lietuvos respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas teigia: „Nesiūlome uždaryti mokyklų. Siūlome nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. pradines mokyklas, pagrindines mokyklas ir progimnazijas, išskyrus nevalstybines, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių, reorganizuoti, t. y. prijungti prie didesnių mokyklų, pertvarkyti struktūrą į pradinio ugdymo skyrius ir palikti juos veikti tose pačiose patalpose“.

Taigi, vienu sakiniu A. Aldakauskas teigia, kad mokyklų neuždarys, o antru sakiniu tą savo teiginį paneigia teigdamas, kad mokyklos bus prijungtos prie didesnių, o tose pačiose patalpose liks tik pradinio ugdymo skyriai.

Pagal analogišką schemą mokyklos buvo naikinamos ir anksčiau – kelios mažesnės mokyklos buvo prijungiamos prie didžiausios ir paskui visos tos mažesnės buvo uždaromos. Vyresni vaikai į didesnes mokyklas bus perkeliami iš karto (nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.), o pradinukai – vėliau. Kad bus būtent taip, įrodo kitas A. Aldakausko teiginys: „Vienas iš planuojamų veiksmų yra aprūpinti ugdymo įstaigas mokykliniais autobusais, skirtais vežioti ikimokyklinio amžiaus ir / ar specialiųjų ugdymo poreikių turinčius vaikus. Tam numatome skirti 26 mln. eurų“.

Jeigu arti mokinių esančios mokyklos nebus naikinamos, tai kam reikalingi tie autobusiukai net ir ikimokyklinukų vežiojimui? O juk iš tikrųjų planuojama visus vaikus mokyti tik didelėse Tūkstantmečio mokyklose, kurių Lietuvoje liks tik 150, ir tokiu būdu visiems mokiniams neva bus užtikrintos vienodos galimybės siekti geriausio išsilavinimo. Kadangi visi mokysis vienoje mokykloje, todėl ir galimybės visiems bus vienodos.

„Vasiukai“ švietimo sistemoje

Pasak A. Aldakausko, įgyvendinant Vyriausybės programos projektą „Visiems prieinama gera mokykla ir šiuolaikinis ugdymo turinys“ numatomi trys veiksmai.

Pirmas veiksmas – „patvirtinti būtinuosius savivaldybių ir mokyklų stebėsenos rodiklius, vadovaujantis pažangiomis ES valstybių narių švietimo kokybės užtikrinimo praktikomis bei Geros mokyklos koncepcija, peržiūrėti mokyklų veiklos išorinio vertinimo ir įsivertinimo metodikas“.

Iš viso to akivaizdu, kad ministerijos valdininkai nejaučia jokios savo kaltės dėl blogos švietimo padėties Lietuvoje, jų nuomone, kaltos mokyklos ir mokytojai, kuriuos valdininkai tikrins ir mokys juos, kaip reikia dirbti.

Antras planuojamas veiksmas – „teikti finansinę paramą ir ekspertinę – konsultacinę pagalbą mokykloms ugdymo kokybės skirtumams mažinti ir lygioms galimybėms užtikrinti. Kaip žinoma, nuo 2018 m. vykdomas projektas „Kokybės krepšelis“, kurio tikslas – mokinių ugdymosi pasiekimų gerinimas. Pagal šį projektą 180 savivaldybių mokyklų jau yra skirta apie 180 mln. eurų“.

Trečias veiksmas – „atlikus analizę, konsoliduoti mokymo(si) išteklius ir stiprinti švietimo kokybę savivaldybėse, įdiegti pažangą skatinančią „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“.

Taigi, ministerija patikrins mokytojus, kaip jie dirba, po to samdys brangiai apmokamus konsultantus, kurie mokys tuos mokytojus, o taip pat skirs 170 mln. eurų 150 Tūkstantmečio mokyklų. Kaip gi bus panaudojami tie 170 mln. eurų? Jie, pasak A. Aldakausko, bus skirti laboratorijoms, sporto bazių atnaujinimui, mokyklų infrastruktūros pritaikymui neįgaliųjų poreikiams, personalizuoto mokymosi ir poilsio erdvių įrengimui. Trumpiau sakant – Tūkstantmečio mokyklos bus „trinkelizuotos“.

Be to, pinigai bus skirti ir minkštosioms veikloms – bus ugdomas kryptingos konsultacijos mokyklų vadovams, stiprinama profesinė mokytojų kvalifikacija. Paprasčiau tariant, tai yra pinigų išplovimas niekam nereikalingų ekspertų šelpimui.

O ką iš visų tų grandiozinių I. Šimonytės vyriausybės švietimo kėlimo į pasaulinį lygį planų gaus eilinis mokytojas, ant kurio pečių būtent ir laikosi tas švietimas? Jam taip pat žadama 2024 metais mokėti 130 % vidutinio darbo užmokesčio. Tačiau kaip, iš kokių lėšų tai bus padaryta, nes juk apie kokį nors švietimo finansavimo didinimą niekas net ir nesiruošia kalbėti, apie tai nei A. Aldakauskas, nei ŠMMS ministrė J. Šiugždinienė, nei ministrė pirmininkė I. Šimonytė net ir neužsimena, iš to galima padaryti išvadą, kad, didinant mokytojų atlyginimus, bus pasitenkinta tuo, kas bus gauta konsolidavus mokymo(si) išteklius, t. y. kas bus gauta sutaupius savas lėšas uždarius mokyklas.

Apie ką nekalba ir G. Nausėda?

Apie švietimo finansavimą nekalba ir Prezidentas G. Nausėda, nors jis pabrėžia, kad „Gerovės valstybė neįsivaizduojama be kokybiško, visiems prieinamo ir kiekvieno vaiko poreikius atliepiančio švietimo, tai kertinė jos dalis“. Tačiau juk tai vien tik tušti žodžiai be jokio konkretaus turinio. Visada kalbama, kad švietimas prioritetinė sritis, kad reikia kelti mokytojo prestižą, o kai švietimui reikia skirti daugiau pinigų, visada jų nelieka, švietimas būna paskutinėje vietoje tose pinigų dalybose.

Pasak G. Nausėdos, „Svarbiu gerovės valstybės impulsu taps ir įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas Lietuvos mokyklose iki 2024 metų. Daugybė vaikų su negalia nebus diskriminuojami, o mokydamiesi drauge su jais kiti vaikai jau nuo mažens suvoks, kokie įvairūs mes esame, ir išmoks tai priimti ir branginti“.

Tačiau juk tai yra jau labai sena idėja, Lietuvoje neįgalieji integruojami į bendrojo lavinimo mokyklas jau dvi dešimtis metų. Ar nuo to tiems neįgaliems vaikams tapo geriau, ar jie daugiau išmoko? Ar geriau protinę negalią turintiems vaikams mokytis kartu su kitais 30 vaikų vienoje klasėje, ar kai su jais dirba spec. pedagogai specializuotose mokyklose?

Pastaruoju metu buvo įteisintas individualus vaikų, neturinčių jokių nukrypimų nuo normos, mokymasis namuose. Tad kodėl šis mokymo metodas laikomas pažangus, kaip šie vaikai socializuosis, negalėdami bendrauti su savo bendraamžiais mokykloje? Kodėl neįgaliesiems geriau mokytis su visais, o normaliems vaikams geriau mokytis atskirai namuose? Deja, visos tos šiuo metu egzistuojančios tendencijos yra grindžiamos ne kokiais nors moksliniais, racionaliais argumentais, bet mada, ideologinėmis nuostatomis.

Be to, Respublikos Prezidentas „sveikina pastangas pasiekti nacionalinį politinių partijų susitarimą dėl švietimo kokybės ir viliasi, kad jis bus pasirašytas dar šiais metais“. Atkreipkite dėmesį, Prezidentas sako – susitarimas dėl švietimo kokybės. Dėl kokybės, bet ne dėl finansavimo.

Dažnai partijų susitarimas dėl švietimo lyginamas su susitarimu dėl krašto apsaugos. Tačiau juk nacionaliniame susitarime dėl krašto apsaugos nieko nebuvo kalbama apie krašto apsaugos kokybę. Buvo kalbama tik apie krašto apsaugos finansavimo padidinimą kelis kartus – iki 2 % nuo bendrojo vidaus produkto. Mat didesnis finansavimas savaime pagerina ir kokybę. O siekį padidinti kokybę be didesnio finansavimo galima prilyginti barono Miunhauzeno bandymui ištraukti save iš balos paėmus save už plaukų.

Privačios mokyklos – kita opera?

Tačiau visos tos švietimo kokybės gerinimo priemonės, kurias suplanavo Vyriausybė, pasak A. Aldakausko, nebus taikomos privačioms mokykloms. Tad nejaugi privačiam švietimui nereikia kokybės? Juk privačios mokyklos akivaizdžiai neatitinka tų kokybės reikalavimų, kurie taikomi valstybinėms mokykloms – privačios mokyklos ir mažesnės, ir jose klasėse yra mažiau mokinių negu valstybinėse mokyklose.

Vis dėlto šiemet buvo paskelbta, kad privačios mokyklos mokinius paruošia, išmoko geriau negu valstybinės mokyklos. Tad kur gi čia šuo pakastas? Ogi priežastis labai paprasta – privačios mokyklos finansuojamos kelis kartus geriau negu valstybinės. Mat tėvai už savo vieno vaiko mokymą per vieną mėnesį sumoka beveik tiek pat, kiek valstybė vienam mokiniui skiria pinigų visiems metams. Didesnis finansavimas – geresnė ir ugdymo kokybė. Tačiau visa tai reiškia ir tai, kad kokybiškas mokymas bus prieinamas tik turtingų tėvų vaikams.

Taigi, kas norės gauti kokybišką išsilavinimą, turės eiti į privačias konservatorių vado G. Landsbergio žmonos A. Landsbergienės mokyklas ir dar labiau didinti Landsbergių šeimos gaunamus pelnus iš mokyklų ir darželių verslo.

Ir sveikatos apsaugos srityje – nieko naujo

Nieko naujo ir sveikatos apsaugos srityje. Sveikatos apsaugos ministerijoje viceministre dirba Danguolė Jankauskienė, kuri per 30 Lietuvos nepriklausomybės metų dirbo įvairiose atsakingose pareigose, susijusiose su sveikatos apsauga ir prisidėjo prie įvairių beprotiškų reformų sveikatos apsaugos srityje. Seni kadrai, senos ir idėjos. Jau pasigirdo gandų, kad vėl bus bandoma naikinti Vėžio institutą. Jį sunaikinti buvo norima jau prieš keliolika metų teigiant, jog negali būti specializuotų ligoninių, nes visos ligoninės turi būti tik daugiaprofilinės. Sulaukus didžiulio pasipriešinimo tada sunaikinti Vėžio instituto nepavyko, dabar gal pavyks. Juk reikia daryti kokias nors reformas, už reformas Europos Sąjunga daugiau moka.

Svarbiausiu savo uždaviniu sveikatos apsaugos reformatoriai laikė ligoninių uždarymą ir lovų skaičiaus ligoninėse mažinimą. Buvusiai S. Skvernelio vyriausybei nepavyko uždaryti 15 rajoninių ligoninių, paverčiant jas iš normalių gydymo įstaigų geriausiu atveju tik slaugos namais į paskutinę kelionę besiruošiantiems žmonėms.

Nors, kai buvo opozicijoje, konservatoriai ir jų atstovas Seimo narys A. Matulas kritikavo buvusio apsaugos ministro norą uždaryti ligonines, tačiau dabartinė konservatorių vyriausybė vis dėlto pratęs S. Skvernelio vyriausybės suplanuotus, bet iki galo neįgyvendintus darbus – bus jungiamos ligoninės siekiant dalį jų uždaryti, tradiciškai bus mažinamas ir lovų skaičius ligoninėse. Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės J. Sejonienės („Vakaro žinios“, liepos 17 d.), „Lovų skaičiaus mažinimas – tik vienas iš punktų, kuriuos žadame padaryti. Tai jau gana daug metų rekomenduoja visos Europos institucijos, kaip sutvarkyti mūsų sveikatos priežiūros sistemą, kad pagerėtų paslaugų prieinamumas“.

Taigi – uždarysime ligonines, sumažinsime lovų skaičių, ir tada medicininių paslaugų prieinamumas pagerės. Logikos tuose teiginiuose tarsi ir nėra, bet normalios logikos politikoje ir nebūna. O logika tokia – reformoms sveikatos apsaugoje daryti ES investicijų fondas skirs 530 mln. eurų, o Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondas skirs 268 mln. eurų. Bus reformos, bus ir 800 mln. eurų iš ES, nebus reformų, nebus ir pinigų.

Tam, kad įsisavintų iš ES gautas lėšas, savivaldybės miestuose pjovė medžius ir vietoje jų klojo naujas trinkeles. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tam, kad įsisavintų 210 mln. eurų europinių lėšų, uždarinės mokyklas, kuriose yra mažiau kaip 60 mokinių, ir „trinkelizuos“ Tūkstantmečio mokyklas. Iš to galima spręsti, kad už 800 mln. eurų europinių lėšų kažką „trinkelizuos“ ir Sveikatos apsaugos ministerija, kuri sumažins lovų skaičių ligoninėse ir uždarys „nereikalingas“ gydymo įstaigas.

Komentarai

 

 

 
  1. liaudiesmenas.livejournal.com

    P.S.ankstesnius postus galima pamatyti,apačioje paspaudus “Previous 10”

    Thumb up 0 Thumb down 0

  2. Artėja 12 valanda. Laikas testuotis Dieve, prisiminus Galimybių Pasą:
    Švenčiausiosios ir Nekalčiausiosios Jėzaus Širdies Rožančius 2010 04 27 Jėzaus apreikštas.
    Atkreipkime dėmesį į:

    Ketvirtoji paslaptis
    Išganytojas atsimaino
    GERASIS VIEŠPATIE DIEVE, apsaugok tautą nuo baisių karo audrų ir
    plintančių užkrečiamųjų ligų.
    3 PASIGAILĖK MŪSŲ, VIEŠPATIE! 10 TĖVE MŪSŲ.

    Thumb up 1 Thumb down 2

      • šiuo, Jėzaus apreikštu Rožančiumi bus sutraukyti šėtonijos pančiai. Ar nejauti, kad tau jie spaudžia?

        Thumb up 0 Thumb down 0



 
Video reportažas


Nerpigiau.lt

Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Kaip pasirinkti EURO padėklus?
Kokybiški indai kiekvieniems namams
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
„Premier“ lygos lenktynės: bėganti „Man City“ ir įnirtingos kovos 
Stipriausia Anglijos ir bene Europos nacionalinė futbolo lyga „Premier“ lyga jau beveik įpusėjo...

Kam reikalingi pastoliai? 
Žmonėms, kurie nedažnai susiduria su statybomis ar darbų atlikimu aukštyje, neretai gali iškilti...

Kaip apsaugoti telefoną nenaudojant dėklo? 
Suprantama, kad kai kurie telefonų savininkai nekenčia apsauginių dėklų. Telefonų gamintojai stengiasi sukurti...

Kokios ypatybės slepiasi už grindjuosčių pasirinkimo? 
Grindys yra vienos iš svarbiausių namų interjero elementų. Atlikus grindų dangos darbus bei...

Kviečia prisidėti prie gerumo akcijos 
Kviečiame prisijungti geros valios žmonių prisidėti prie gerumo akcijos. Labdaros akcija „Su Kalėdų...

Mėgstate egzotinius vaisius? Štai ką reikėtų žinoti apie ananasus 
Tikra tiesa, kad egzotinių vaisių mylėtojams rūpi į savo mitybos racioną įtraukti vis...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
EP narys A. Kubilius: „Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu“ (5)
Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius,...
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas (1)
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui (3)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (8)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (6)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (9)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (4)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (3)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
„Luminor“ bankas išplatino 300 mln. EUR vertės obligacijų emisiją
„Luminor“ bankas sėkmingai išplatino 300 mln. EUR vertės obligacijų emisiją....
Medicinos bankui – įspėjimas, bauda ir įpareigojimas
Lietuvos bankas praėjusių metų pabaigoje atliko tikslinį planinį UAB Medicinos...
Lietuvos bankas su rinkos dalyviais aptarė pinigų išgryninimo tinklo plėtros projekto pažangą
Lietuvos bankui šiemet birželį inicijavus memorandumo dėl grynųjų pinigų prieinamumo...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (10)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...