Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
turgelis.net
2021 Birželis 20 Sekmadienis
 

Reabilituokime „proletariškas“ profesijas

2013-01-27 14:19 | Nuomonių ringas | Komentarų (3)

Vitalijus Balkus


Vitalijus Balkus

Prakeiktieji pašalpų gavėjai, besistatantys namus ir perkantys sau limuzinus. Štai kas griauna šalies ūkį, štai kas tuština Tėvynės iždą. Būtent taip galima suprasti pastarosiomis savaitėmis kaip iš gausybės rago pasipylusius valdžios vyrų ir moterų viešuosius komentarus.

Nežinau kaip jūs, tačiau aš tuo visai nesistebiu, nes nėra nieko paprasčiau kaip primesti kaltę mažiausiai apsaugotai socialinei grupei ir taip nusiimti atsakomybę už ilgametes socialinės problemas.

Nieko naujo tame nėra. Prieš ketverius metus I. Šimonytė ieškojo „šešėlinio“ milijardo smulkiųjų, o tiksliau – smulkiausiųjų verslininkų kišenėje. Ar rado? Anaiptol. Maža to, anuometinė valdžia, viena ranka spausdama syvus iš prekybininkų ir amatininkų, o kita didindama akcizus, padidino tikrąjį kriminalinį „šešėlį“. Būtų įdomų palyginti, kiek pajamų valstybė gavo iš griežtesnio smulkiausiųjų verslininkų apmokestinimo ir kiek tuo pat metu prarado dėl, švelniai tariant, neprotingų akcizų.

Bet šiandien norėčiau pakalbėti ne apie smulkiuosius verslininkus, ne apie pašalpas ir net ne apie naują Didžiosios Britanijos „žvaigždę“, į kurios tikrą ar tariamą pavyzdį baksnoja ir pašalpų priešininkai, ir šalininkai.

Ko gero, visi puikiai suprantame, kad pašalpa – tai laikina socialinės apsaugos forma, kuri negali tapti ilgamečiu pragyvenimo šaltiniu. Suprantame ir tai, kad norint, jog pašalpų „katile“ atsirastų pinigai, kažkas turi juos į tą katilą įdėti. Štai čia mes ir prieiname įdomiausią klausimą: kas tie įdedantys ir kodėl tiek daug pinigų skiriama „katilo“ prižiūrėtojams?

Tikiuosi sutiksite, kad į gerovę veda vienintelis kelias – realaus ūkio sektoriaus plėtra. Taip, apsėsti „laisvosios rinkos“ idėjų bandė įrodinėti, kad galima gyventi iš vadinamojo „finansinio sektoriaus“, tačiau po Islandijos įvykių šios kalbos pritilo, todėl negaiškime laiko neigdami absurdiškus kraštutinių liberalų teiginius.

Būtent realusis ūkio sektorius neša ant savo pečių visą krūvį, o kai jis pasidaro nepajėgus išlaikyti visą dotuojamą antstatą – matome labai tipinius sprendimus. Pirmasis sprendimas – didinti mokesčius, antrasis – mažinti išlaidas dotuojamo antstato išlaikymui. Atleiskite, kad rašau elementarius dalykus, tačiau bendravimas su ekonomika mažiau besidominčiais piliečiais parodė, kad bendras padėties suvokimas menkas. Netikite? Pasižiūrėkime į kai kuriuos rinkiminius partijų, už kurias buvo masiškai balsuojama, pažadus. 5 600 Lt atlyginimas, 1 800 Lt „minimumas“, 1 000 Lt dydžio pašalpos ir t.t. Argi tai ne įrodymas, kad politikai tiesiog išnaudoja menką piliečių išprusimą? Neabejotinai.

Bet grįžtame prie realaus ūkio sektoriaus. Kad jis augtų, reikia, kad jame kažkas dirbtų. Ir ne šiaip dirbtų, o kurtų brangius produktus. Na, juk pigia darbo jėga mes negalime konkuruoti nei su kinais, nei su indais, nei su vietnamiečiais. Ir čia susiduriame su pirmuoju paradoksu. Šalyje, kurioje oficialus bedarbių skaičius perkopė 15 procentų, kaip aiškėja, nėra kam dirbti. Ne, ekonomistai, juristai ir „verslo vadybininkai“ niekur nedingo. Maža to, jų gretos kasmet vis pasipildo. Tačiau pabandykite surasti šiuolaikinių metalo apdirbimo staklių operatorių, profesionalą suvirintoją, jauną maisto ar siuvimo pramonės technologą. Turėsite didelių problemų.

Kas nesusidūrė su realia padėtimi pramonėje, tas net nežino, kad kvalifikuotam jaunam specialistui nėra nė menkiausios būtinybės emigruoti. Rimtą šiuolaikinę įrangą įvaldžiusių darbininkų atlyginimas seniai siekia kelis tūkstančius litų. Įmonės, nerasdamos reikiamų darbuotojų, mielai imasi pačios mokyti žmones „iš gatvės“. Žinoma, kalbu apie profesionalus, o ne apie tuos, kurių gebėjimai nepažengę toliau už „galiu kasti, bet galiu ir nekasti“.

Lietuvos tragedija ta, kad per 22 metus buvo iš esmės sunaikintas profesinis paruošimas – tiek žemesnės darbininkų grandies, tiek ir viduriniosios (technologų, konstruktorių). Teisingai, kol buvo dar tarybiniais metais paruoštų specialistų perteklius, o pramonė virto griuvėsiais – problemos nebuvo. Bet kai senoji karta pasitraukė iš darbo rinkos ir atsirado naujos įmonės su visiškai naujomis technologijomis, tada patekome į keblią padėtį.

Vėl būsiu atviras ir pasakysiu tai, apie ką viešai nedrįstama kalbėti. Masinis aukštojo mokslo „biznis“, kuris konvejerio principu pigiai rengia aukštosioms mokykloms ypač pelningus specialistus, yra absoliutus blogis. Tik kas iš politikų išdrįs mesti pirštinę rektorių ir privačių aukštųjų mokyklų savininkų cechui? Kas išdrįs bent dalį milijonų, skirtų būsimiems darbo biržos klientams paruošti, skirti paklausių darbininkiškų profesijų specialistų rengimui? Norėčiau tikėti, kas tokie politikai atsiras, tačiau žinodamas, kokią didelė įtaką turi iki milžiniškų mastų išsipūtusi vadinamoji „akademinė bendruomenė“, labai tuo abejoju. O ir ar norės jaunimas tapti ne juristais ir vadybininkais, o suvirintojais ir šaltkalviais?

Aš dar savo akimis spėjau pamatyti šalį, kurioje, kaip buvo deklaruojama, darbininkai yra privilegijuotoji klasė. Bet kažkodėl puikiai prisimenu, kad jau nuo pradinės mokyklos mokytojai gąsdindavo: „Nesimokysi – išsiųsime į PTM ir eisi dirbti į gamyklą“. Dažnai skambėdavo profesinių mokyklų moksleivius paniekinamai apibūdinantis terminas – pėtėušnikai (kilęs nuo rusiško PTM trumpinio), kuris reikšdavo ir kvailį, ir chamą, ir smulkų chuliganą.

Darbininko sąsajos su primityvia, tik juodą darbą dirbti sugebančia būtybe kapitalizmo laikais tik sustiprėjo. Pirmiausia dėl to, kad griūvant gamykloms žmonės buvo priversti dirbti už skatikus vergiškomis sąlygomis. O vargas, kaip žinome, žlugdo žmogų kaip asmenybę. Antra, išnykus darbuotojų apsaugos mechanizmams paprasti darbininkai ilgus metus buvo nebaudžiamai išnaudojami. Iš šiandien mes vis dar gyvename darbuotojų beteisiškumo sąlygomis, tačiau bent jau matome pagerėjimą, ir šis pagerėjimas, beje, pastebimas ten, kur dirba kvalifikuoti darbuotojai. Kuomet darbdavys neranda darbininko nei už pusantro, nei už 3 tūkstančius, jie priverstas su juo elgtis pagarbiai.

Atskira kalba apie medijų formuojamą darbininko įvaizdį. Tai, ką mes tradiciškai matome filmuose ir serialuose, yra vadinamosios „amerikietiškos svajonės“ projekcija. Joje dominuoja sėkmingi advokatai, laime spinduliuojantys didelių biurų darbuotojai, brokeriai ir makleriai. Tokių filmų prisižiūrėjęs jaunas žmogus renkasi profesiją pagal tokius gražius vaizdus.

Nuolat skaitau interneto komentuotojus, priekaištaujančius likimui, kad esą po 4 universiteto metų tenka važiuoti dirbti pagalbiniu darbininku į Angliją, nes Lietuvoje niekas geresnės vietos nesiūlo, nebent kasininko. Tuomet norisi užduoti klausimą: „Ar ne pagal Holivudo vaizdus Tamsta profesiją rinkaisi?“

Kaip tik dėl to objektyvus žurnalistas ar žiniasklaidos priemonė turėtų jausti pareigą aiškiai pasakyti, kad keli šimtai aukštųjų mokyklų absolventų, nešini diplomais ir verkdami dėl sudužusių iliuzijų, kasmet keliauja tiesiai į darbo biržą.

Ką gi daryti? Jau rašiau, kad laikas iš pagrindų keisti švietimo sistemą ir grįžti prie specialistų ruošimo atsižvelgiant į realius poreikius. Pagaliau reikia sugrįžti prie tvarkos, kuomet pagrindinis profesinis ruošimas būtų perleistas praktikus ruošiančioms mokslo įstaigoms. Nustoti mažinti vakarinių ir neakivaizdinių studijų galimybes aukštosiose mokyklose, nes būtent ten savo žinias gali gilinti pagal specialybę jau dirbantys žmonės, kurie savo gyvenimą sąmoningai sieja su pasirinkta profesija.

Pradėjome nuo pašalpų, tad jomis ir užbaikime. Ko gero, sutiksite, kad tinkama profesija – tai pirmiausia laisvė nuo būtinybės prašyti pašalpos ar kompensacijos. Laisvė nuo darbdavio savivalės, nes tada darbdavys jau nebesapalios apie už durų laukiančią kandidatų eilę. Priešingai – būtent darbuotojas galės pasiūlyti jam pasiieškoti kvailių, sutiksiančių dirbti vergiškomis sąlygomis. Kuo daugiau šalyje bus laisvų žmonių, tuo geriau mes visi gyvensime.

Komentarai

 

 

 
  1. Kaip matome iš nuotraukos, straipsnio autorius visuomenininkas-aktyvistas galintis kalbėti bet kuria tema. Todėl straipsnis nesudomino skaitytojų ir matomai vien todėl kad apie darbininkiškas profesijas kalba „ne specialistas“. Todėl tiek daug nesąmonių sujungtu į straipsnį, ir dar baigiant teigiama kad egzistuoja tokia darbininkiška profesija kuri yra nepriklausoma nei nuo darbdaviu nei nuo valdžios. Tikriausiai tokia profesija yra „bedarbis“, kuris nesutinka dirbti už vergiška atlyginimą ir tokių vis daugėja ne vien Lietuvoje. Visuose šalyse jau egzistuoja nenorinčiu vergauti kvartalai, kurie suvokia jog pradėjęs vergauti niekada neišsivaduosi ir nebūsi laisvas.
    Tad kliedesiai apie darbininkiškas profesijas perpinti su aukštuoju išsilavinimo siekiu, su „žiniomis“ kurių negalima nei panaudoti nei parduoti, parodo kad kvailys gali būti ir nedarbininkiškos profesijos atstovas.

    Thumb up 0 Thumb down 1

  2. Tai, kad yra tų proftechninių pakankamai. Gal tik mokymo kokybė ne kokia.

    Thumb up 1 Thumb down 0



 
Video reportažas


Nerpigiau.lt

Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Kodėl geras klientų aptarnavimas toks svarbus?
Į Lietuvą bandė įvežti trąšų falsifikatą
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Vidurnaktį baigs galioti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių 
Po antradienį įvykusio neformalaus ministrų pasitarimo, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žiniasklaidą informavo,...

„Baltic Block“ plečia partnerių tinklą: pradeda bendradarbiauti su tarptautine padėklų ir konteinerių nuomos bendrove „Chep“ 
    Viena didžiausių medienos drožlių padėklų gamintojų Europoje, Latvijos kompanija „Baltic Block“,...

Lietuvos miestuose vyks piketų banga dėl Seimo darbo grupės netinkamai išnagrinėtos situacijos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (4)
Žurnalistas Liudas Dapkus rašo, kad „istorija yra svarbus kovos ginklas“. Šių dienų įvykiai...

„MOKI VEŽI“ atveria parduotuvių duris 
Nuo kovo 15 d., laikantis visų saugos reikalavimų, atidaromos visos šalyje veikiančios 24 „MOKI...

Grįžimas į biurą po pandemijos: ko prireiks? 
Spartėjant skiepijimo procesui ir keičiantis karantino sąlygoms, daugelis įmonių jau pradeda svarstyti apie...

Kaip išsirinkti Gelį Nagams? 
Prieš dešimtmetį nagų gelis nebuvo toks populiarus, kaip šiandien. Dažniausiai jį rinkdavosi nagų...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
EP narys A. Kubilius: „Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu“
Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius,...
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (6)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (5)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (5)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (2)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (2)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
Georgij Nikonorov jungiasi prie „Yukon Advanced Optics Worldwide“ vadovų komandos
Aukštųjų technologijų bendrovės „Yukon Advanced Optics Worldwide“, gaminančios civilinius termovizorinius...
R. Viršilas. Kiek įmonių socialinėje atsakomybėje yra atsakomybės?
Rolandas Viršilas  Jau metai, kaip gyvename naujos realybės – pandemijos...
„SME Finance“ steigia neobanką verslo klientams
Tikimasi, kad tik verslo klientams skirtas neobankas veiklą pradės 2021...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (9)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...