Prof. habil. dr. Gediminas Merkys

Visi žinome: R. Vanagaitė kėsinosi žudyti dabartinės Lietuvos valstybės, pilietinės visuomenės ir tautos įvaizdį. Tai – dvasinis, metaforinis žudymas. Normali valstybė turi teisę nuo to gintis. Pasyvus situacijos stebėjimas – nuosaiki ir civilizuota tokios gynybos forma iš valstybės pusės. R. Vanagaitė dabar nori ir tą pasyvios savigynos teisę iš Lietuvos atimti. Tarp eilučių grasina, jog netrukus anglakalbėje pasaulio žiniasklaidoje pradės kaltinti dabartinę Lietuvą veikiant KGB metodais. Civilizuotasis pasauli, žiūrėkite VISI: ją – humanistę, vienintelę žydų gynėją Lietuvoje – modernusis ir „nedamuštas“ lietuvių nacizmas brutaliai persekioja, panaudodamas ES šalies represinį aparatą… Įspūdis toks, kad R.Vanagaitė ima už parankės vandalą S. Tomą ir skelbiasi pasauliui – štai mes – dabartinės fašistuojančios Lietuvos kankiniai. Kam tokia poza ir tarptautinė žinutė naudinga? Ant kieno malūnų pilamas vanduo?

Einšteinas yra pasakęs: „yra du begaliniai dalykai – visata ir žmonių kvailumas…“. Norisi sentenciją pratęsti…. ir kai kurių žmonių dvasinis nuopuolis, kuris turi daug veidų… Jei R. Vanagaitė bent mažumėlę atgailautų: „nuoširdžiai pergyvenau dėl žydų holokausto Lietuvoje, neapdairiai vertinau šaltinių patikimumą, vaikiausi sensacijų ir šlovės, nepatikrinau iki galo faktų, norėjau, kaip geriau, o išėjo, kaip visada… Atgailauju, atleiskite….“. Ir privalėtume krikščioniškame krašte atleisti, nes daugelis kasdien sakome: „ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame kaltininkams….“. Deja, atgailos nėra. Panašu, galandami, dėliojami nauji dvasinio MŪSŲ valstybės žudymo įrankiai….