“Vertindamas pastarųjų savaičių įvykius, žinau, kad visi padarysime savo išvadas, priimsime sprendimus, tačiau visi šie žodžių mūšiai, kada valstybėje laukia dideli darbai, o žmonės tikisi permainų, atrodo negerai. Negerai ne to dėl, kad keliami klausimai (dalį jų žurnalistams atsakiau aš, kitą dalį, ypač susijusią su verslu, atsakymų pateikia ir dar pateiks Agrokoncernas), bet todėl, kad nebelieka objektyvumo, kad nebegalioja jokios skaidrumo, skleidžiamos informacijos tikrinimo ar kitos taisyklės.

Daroma viskas, kad visuomenei atrodytų, jog Seimo narių klausimai LRT yra kažkokių sąskaitų suvedinėjimas su žurnalistais, o ne noras išsiaiškinti valstybės biudžeto lėšų naudojimo skaidrumą. Galiu užtikrinti, jog Seimo nariai savo pareigą įvykdys, nežiūrint visų pastangų tam sutrukdyti.

Buvęs LRT direktorius Kęstutis Petrauskis yra pasakęs, kad visos diskusijos kyla iš ydingo LRT finansavimo modelio, suteikiančio milžiniškas sumas visuomeniniam transliuotojui, nesukūrus būdų užtikrinti jų panaudojimo skaidrumo ir efektyvumo. „Tai yra perteklinis finansavimas,“ sakė jis, „palyginimui, didžiausia Lietuvoje televizija TV3 bendrovė – jos metinės […] sąnaudos yra apie 20 milijonų eurų. Nuo TV3 bendrovės LRT atsilieka daugiau kaip du kartus – auditorijos prasme. Vadinasi efektyvumas yra dvigubai mažesnis, tuo tarpu finansavimas yra beveik dvigubai didesnis.“ Visų Lietuvos mokesčių mokėtojų per akcizo mokestį suneštas didžiulis LRT biudžetas reikalauja atskaitomybės „o kalbėti, kad čia, žinote, yra komercinė paslaptis… kokia komercinė paslaptis gali būti naudojant mokesčių mokėtojų pinigus?“ klausė K. Petrauskis.

Vos pradėjus domėtis LRT finansiniais klausimais, viešumoje imama skleisti gandus apie Karbauskį ir su juo siejamas įmones. Gera taktika, norint nukreipti dėmesį. Kaip įdomu, ar ne?

Visi, kurie dvejojate dėl su manimi siejamų įmonių veiklos ir ieškote argumentų, paklauskite, ar šalyje 25 metus veiktų verslas, kuris jau spėjo užauginti naują kartą žemės ūkyje, jeigu jis pažeidinėtų įstatymus? Ar 1500 įmonėse dirbančių žmonių nesvarbi darbdavio reputacija, kodėl jie pasitiki įmonių vadovais ir kartu su jais siekia užsibrėžtų tikslų? Kodėl su Karbauskiu siejamos įmonės turi verslo partnerius visame pasaulyje ir, ar jie bendradarbiautų, jeigu jiems kiltų bent menkiausių įtarimų, kad „Agrokoncernas“ elgiasi galimai neskaidriai? Tokio dydžio įmonės, kaip UAB “Agrokoncernas”, UAB “Agrokoncerno grūdai”, kitos su jomis susijusios įmonės yra revizuojamos tarptautinės audito kompanijos. Tai apima ne tik buhalterinės apskaitos kontrolę, bet ir verslo kultūros klausimus. Jei „Agrokoncerno“ grupės įmonės pažeidinėtų Lietuvos ir tarptautinius teisės aktus ar reikalavimus, nebūtų socialiai atsakingos savo darbuotojų ir klientų atžvilgiu, jos nebūtų vertinamos, kaip patikimos verslo partnerės nei Lietuvoje, nei pasaulyje. Taip pat paklauskite, kokias trąšų kainas turėtume Lietuvoje, jeigu nebūtų Agrokoncerno ir didžiulės konkurencijos šiame sektoriuje? Kokią įtaką ta konkurencija daro žemės ūkio produktų kainoms? Ar, jeigu jo nebūtų, už maisto produktus mokėtume pigiau ar brangiau? Kas ir kokias trąšas pasaulyje gamina ir kurios šalys jas perka?

Ar jums nekyla klausimas, kodėl visa, pastarųjų savaičių negatyvios informacijos banga, kuri analogiškai kartojosi prieš kiekvienus rinkimus ir rinkimų metu, nukreipta į mane, ūkininkų sprendimų dirbti su Agrokoncernu nekeičia? Jie tikrai žino, ką daro koncernas ir vertina tai. Visa šia viešųjų ryšių kampanija siekiama suklaidinti tik visuomenę, nes ji nesusiduria kasdieninėje veikloje su trąšomis, grūdų supirkimu, eksportu, dirbama žeme ar žemės ūkio technika. Genialiai kažkieno sugalvota, kad mecenato Karbauskio įvaizdį tereikia pakeisti į žemgrobio, kuris neva nuvaro vargšą žmogų nuo jo žemės, dirbtinai sukeldamas jam bankrotą. Lietuviui žemė yra viskas. Ir aš taip manau, ir suprantu kiekvieną savo rankomis dirbantį ūkininką. Koncerno įmonės per visus veiklos metus nėra kėlusios bankroto procedūros nei vienam fiziniam asmeniui ar ūkininkui. Visais atvejais, kai „Agrokoncerno“ įmonės dalyvavo bankroto procedūrose, jos nebuvo bankroto iniciatorės, tai darė privalomai su daugybe kitų kreditorių. Gerai, kad politiniai oponentai, kurie pasinaudodami kitais bando įpūsti šį politinį skandalą, kreipėsi į žemės ūkio ministrą Bronių Markauską dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo įgyvendinimo. Jie dar kartą įsitikins patys, kad jokių įstatymų pažeidimų nėra. Nors abejoju, ar konservatoriams teisybė rūpi.

Visiems mums linkiu, kad šie metai atneštų daugiau vienybės, kad politikoje atsirastų daugiau politinės kultūros ir etikos, o valstybėje – skaidrumo ir atsakomybės”, – savo feisbuko paskyroje parašė LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.