Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
ekozoe.lt
2022 Sausis 19 Trečiadienis
 

Prof. D. Beinoravičius. Kodėl Lietuvoje turime sparčiausią internetą?

2021-08-25 10:54 | Naujienos | Komentarų (4)

Prof. Darijus Beinoravičius

Neseniai per vieną televizijos laidą teko išgirsti kaip buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras svečioje šalyje gyrėsi, kad „Lietuvoje yra sparčiausias internetas pasaulyje“, o klestinčios šalies monarchas, nustebęs atsisuko į savo patarėjus, ir paklausė, „o kodėl ne pas mus?“. Tikrai, kodėl?

Labai dažnai girdim faktą apie sparčiausią internetą Lietuvoje ir tuo daug kas didžiuojasi, bet neteko girdėti, kad kas bandytų atsakyti į klausimą, kodėl Lietuvoje sparčiausias internetas? Ir dar įdomiau – kodėl kitos valstybės to neturi?

Juk, atrodytų, nerealu, kad Prancūzija, Japonija ar JAV ekonomiškai ir techniškai negalėtų pasistatyti tiek ar dar daugiau antenų, kiek yra Lietuvoje. Arba –  Lietuvos kaimynės Latvija ar Lenkija to ekonomiškai neįstengtų? Ką jau kalbėti apie Vokietiją ar Skandinavijos šalių ekonomines ir technines galimybes. Atsakytume, žinoma, kad įstengtų pristatyti daugiau antenų, nei yra Lietuvoje. Tai, kad užsienio valstybės negali, priežasčių reikia ieškoti kitur. Nei Vokietija, nei JAV, nei Lenkija ar kitos valstybės negali, nes to neleidžia minimų valstybių teisės aktai, kuriais siekiama saugoti žmonių sveikatą nuo vis dažniau pagrindžiamo pavojaus, kurį kelia elektromagnetinių bangų spinduliuotė.

Šio klausimo atsakymas – tai lyg tos pačios lazdos kitas galas: kitos valtybės neturi tokio spartaus interneto, nes ten antenų statymas yra dar daugiau ribojamas teisės aktais. Tai, jog pas mus internetas sparčiausias pasaulyje, reiškia, kad ir be atitinkamų teisės aktų analizės galime konstatuoti – antenų statymas Lietuvoje yra pernelyg liberalus. Sparčiausio interneto Lietuvoje faktas yra lyg lakmuso popierėlis, parodantis adekvataus elektros prietaisų skleidžiamų bangų reguliavimo stygių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos įspėja, kad „priklausomai nuo spinduliavimo intensyvumo ir trukmės gali išsivystyti ūminiai ar lėtiniai organizmo pakenkimai. Žmonėms, kurie yra nuolat veikiami elektromagnetinės spinduliuotės, gali išsivystyti širdies kraujagyslių, imuninės bei kvėpavimo sistemų funkciniai pakitimai. Labiausiai elektromagnetinis spinduliavimas veikia vyresnio amžiaus žmones, taip pat sergančius įvairiomis ligomis ir vaikus. Ypač jautrūs spinduliuotei kūdikiai, kurių imuninė sistema nėra visiškai susiformavusi. Dėl šių priežasčių kitose valstybėse įvairiausių technologijų prietaisų spinduliavimo intensyvumas ir mastas dėl antenų bangų keliamo spinduliuotės pavojaus yra daugiau ribojamas. Savaime suprantama, kad spinduliuotės poveikis sunkiai įrodomas – juk susergi ne iš karto. Vis dėlto, akivaizdu, kad spinduliuotė neturi nei sienų nei kitokių barjerų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos atkreipia dėmesį, kad „žmogaus jutimo organai reaguoja į 20-300 MHz dažnio elektromagnetinį lauką, todėl daugeliu atvejų jis yra nejuntamas. Pabuvęs elektromagnetiniame lauke, kurio energijos galingumas yra didesnis nei 10mW/cm2, žmogus gali jausti nespecifinius simptomus: nuovargį, silpnumą, galvos svaigimą ar skausmą, rankų drebulį, gali prasidėti nemiga, pakilti temperatūra. Esant ilgalaikei 3-5 min. superaukštų dažnių 300 MHz – 300 GHz elektromagnetinei energijai, gali išsivystyti ir tiesioginiai širdies ir kraujagyslių funkciniai pakitimai“. Jau vien pavojaus grėsmė sveikatai yra svarbus pagrindas riboti spinduliuojančių prietaisų kiekį ir intensyvumą.

Oficiali Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pozicija dėl normų didinimo tokia, kad „iki šiol nėra mokslinių įrodymų, kad leistino lygio rekomendacijas viršijantys elektromagnetiniai laukai, būtų pavojingi sveikatai“ – tad  10 kartų ir buvo siūloma didinti spinduliuotės normas, kurios sėkmingai padidintos. SAM pranešimuose naudojamas išsireiškimas „rekomenduojamos normos“ yra netikslus, nes tai iš tiesų yra maksimalios leistinos normos, kurios dar laikomos saugiomis. Šių metų kovo mėnesį jos buvo padidintos iki maksimalių leistinų normų pagal tarptautinius teisės aktus. Tarptautinė Elektromagnetinės saugos komisija, susirūpinusi didėjančia elektromagnetine tarša ir jos žalingu poveikiu žmonių sveikatai, dar 2006 m. konferencijoje Italijos Benevento mieste priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad yra vis daugiau mokslinių duomenų, rodančių, jog mūsų aplinkoje dabar esanti elektromagnetinė spinduliuotė, sklindanti ypač iš bevielių mobiliųjų tinklų ryšių, žalingai veikia žmonių sveikatą. Kadangi vėžio dažnai negalima aptikti dar daug metų po sąveikos, o mobilieji telefonai plačiai naudojami tik nuo 1990 m., epidemiologiniai tyrimai šiuo metu gali įvertinti tik atvejus, išryškėjusius per trumpesnius laikotarpius.

Tyrimai su gyvūnais rodo, kad ilgalaikis radijo bangų poveikis gali padidinti vėžio riziką. Lietuvos imunologų draugija pažymi, kad „elektromagnetinė spinduliuotė gali sukelti kataraktas, odos ir poodinio sluoksnio nudegimus, reprodukcinės sistemos, širdies bei kraujagyslių sistemos, imuninės sistemos ir kvėpavimo organų ūminius ar lėtinius funkcinius pakitimus“. Elektromagnetinis laukas veikia visus ląstelėse ir tarp jų vykstančius procesus. Signalų perdavimas, medžiagų apykaita vyksta baltyminėmis molekulėmis, kurios turi savo elektrinį krūvį. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sporto instituto profesorius Alfonsas Vainoras teigia, kad  „atsidūrus magnetiniame lauke, krūviai persikelia į vieną ar į kitą pusę, ir visas metabolizmas kiekvienoje ląstelėje paveikiamas. Per metus kitus tai virsta labai dideliu rezultatu“. Anot profesoriaus, „jau ir taip Lietuva yra padidintos rizikos zonoje elektromagnetinės spinduliuotės atžvilgiu. Taip yra dėl Žemės kuriamo, tai yra, geomagnetinio lauko ypatumų“. Mūsų šalyje, lyginant su kitais penkiais pasaulio taškais Saudo Arabijoje, JAV, Kanadoje, PAR ir Naujoje Zelandijoje, kuriuose taip pat yra tokie magnetometrai, stebimas palyginti didelis gama elektromagnetinių bangų intensyvumas, konstatavo mokslininkas, pridūręs, kad Lietuvoje infarktas ištinka dešimčia metų jaunesnius žmones nei ES vidurkis, mūsų šalies vyrai gyvena kur kas trumpiau nei kiti europiečiai, vyrauja didžiulis savižudybių skaičius. „Tai – padidintos spinduliuotės pasekmė. Kartu su kardiologais mūsų atlikti tyrimai parodė, kad net ir labai nedidelis spinduliuotės padidėjimas iš karto veda prie didesnių problemų“. Ekonominė ir techninė plėtra mums atnešė ir vis stipriau plintančią įvairiausių bangų spinduliuotę, nuo kurios net jau į mišką nebepabėgsi, nes ir miškuose stovi stulpai su antenomis. Ekonominė ir technologinė plėtra mus apstato vis didėjančia  prietaisų gausa, be kurios šiuolaikinis  gyvenimas nebeįsivaizduojamas, bet technologijų plėtra kelia vis didesnę ir didesnę grėsmę žmonių sveikatai, ką vis dažniau ir dažniau patvirtina mokslo tyrimai. Užsienio valstybės technologijų spinduliavimo intensyvumą reguliuoja bandant numatyti tam tikras leistinas ribas, kurių peržengti nevalia, riboja spinduliavimo intensyvumą ir mastą, taip saugant visuomenės sveikatą bent jau nors šiek tiek mažinant žmonių sveikatai grėsmę keliančių faktorių pavojų.

Taigi, ar tikrai galime didžiuotis sparčiausio interneto šalies statusu? Ar tikrai sparčiausias internetas yra Lietuvos stiprybė, jei nesvarbu žmonių sveikatai keliamas net potencialus pavojus? Kiekvienos valstybės pareiga yra rūpintis žmonių sveikata ne tik tada, kai jau reikia ligoninės, bet ir tada, kai reikia užtikrinti sveiką gyvenamąją aplinką – maisto, oro kokybę ir, be jokios abejonės, neigiamų (ir net galimų) faktorių,  t. y. įvairiausios spinduliuotės bangomis ribojimą verslo, pramonės ir, matyt, ateityje net ir buities srityse.

Jei didžiuojamės savo šalimi, norėtųsi, kad džiaugtumėmes tikrai didžiavimosi vertais pasiekimais, o ne tais, kurie yra stereotipiniai, arba tiksliau – paviršiniai. Pažiūrėjus giliau ir atsakius į priežastis, o ne tik pasekmes pastebinčius klausimus, didžiuotis nebelieka kuo, nes supranti, kad sparčiausias internetas Lietuvoje yra tik todėl, kad interneto spartumas, saugant žmonių sveikatą, nėra pakankamai reguliuojamas ir ribojamas.

Darijus Beinoravičius

Mykolo Romerio universiteto profesorius

Komentarai

 

 

 
  1. gal kur ir greitas bet pas mane pervaziavau skersai lithuanija niekur to greicio nemaciau,o vat piniginiu vienetu tai greitai ir daug,tema runkeliams neaktuali ir kam cia tas paklodes rasyti,tuscias reikalas gali buti ir propiesorium va landsbergas musu irgi propiesorius,bet kaip nusikalba net geda skaityti

    Thumb up 0 Thumb down 0

  2. Tik skiepai padarys Lietuva sveika kaip ridikeli,-kokios cia dar spinduliuotes,jie nugales viska…

    Thumb up 0 Thumb down 0

  3. Jau prieš 30 metų japonai rašė, kad po aukštos įtampos laidais sustatytuose aviliuose bitės virto tranais.

    Thumb up 1 Thumb down 0



 
Video reportažas



Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Kaip pasirinkti EURO padėklus?
Kokybiški indai kiekvieniems namams
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
„Premier“ lygos lenktynės: bėganti „Man City“ ir įnirtingos kovos 
Stipriausia Anglijos ir bene Europos nacionalinė futbolo lyga „Premier“ lyga jau beveik įpusėjo...

Kam reikalingi pastoliai? 
Žmonėms, kurie nedažnai susiduria su statybomis ar darbų atlikimu aukštyje, neretai gali iškilti...

Kaip apsaugoti telefoną nenaudojant dėklo? 
Suprantama, kad kai kurie telefonų savininkai nekenčia apsauginių dėklų. Telefonų gamintojai stengiasi sukurti...

Kokios ypatybės slepiasi už grindjuosčių pasirinkimo? 
Grindys yra vienos iš svarbiausių namų interjero elementų. Atlikus grindų dangos darbus bei...

Kviečia prisidėti prie gerumo akcijos 
Kviečiame prisijungti geros valios žmonių prisidėti prie gerumo akcijos. Labdaros akcija „Su Kalėdų...

Mėgstate egzotinius vaisius? Štai ką reikėtų žinoti apie ananasus 
Tikra tiesa, kad egzotinių vaisių mylėtojams rūpi į savo mitybos racioną įtraukti vis...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
EP narys A. Kubilius: „Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu“ (5)
Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius,...
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas (1)
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui (3)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (8)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (6)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (9)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (4)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (3)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
„Luminor“ bankas išplatino 300 mln. EUR vertės obligacijų emisiją
„Luminor“ bankas sėkmingai išplatino 300 mln. EUR vertės obligacijų emisiją....
Medicinos bankui – įspėjimas, bauda ir įpareigojimas
Lietuvos bankas praėjusių metų pabaigoje atliko tikslinį planinį UAB Medicinos...
Lietuvos bankas su rinkos dalyviais aptarė pinigų išgryninimo tinklo plėtros projekto pažangą
Lietuvos bankui šiemet birželį inicijavus memorandumo dėl grynųjų pinigų prieinamumo...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (10)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...