Vilniaus miesto merui gerb. Remigijui Šimašiui

Prašymas

Lietuvos futbolo visuomenę giliai sujaudino žinia, kad po visokių pažadų ir manipuliacijų ketinama sostinės “Žalgirio” stadioną nugriauti ir jo teritoriją užstatyti įvairios paskirties pastatais. Manome, kad elgiamasi labai neatsakingai, juk stadionas turi dar didesnę istorinę ir architektūrinę vertę nei žymiai vėliau pastatyti Sporto rūmai.

Kreipiamės į Jus ir prašome išsaugoti Vilniaus “Žalgirio” stadioną. Jūs taisote daugumą ankstesnių merų ir miesto tarybos klaidų. Labai prašome ištaisyti ir šią neteisybę. Negalima naikinti savo šalies istorijos.

Jau 1922 m. “Žalgirio” stadiono vietoje buvo futbolo aikštės. Maždaug po dešimties metų aplinkui aikštyną buvo supilti žemės pylimai ir [rengtos medinės tribūnos, o centrinė tribūna su iškištu originaliu stogeliu buvo pastatyta iš plytų ir betono. 1940 sovietinės okupacinės vadovybės nurodymu stadionas perėjo miesto valdžiai. 1948 m. jis įgavo valstybinį statusą. 1949-ųjų rudenį buvo pradėti šio stadiono rekonstrukcijos darbai. Per nepilnus metus karo belaisvių iš visos Europos jėgoms iškilo betoninės tribūnos su beveik 15 tūkstančių vietų. Tačiau centrinė tribūna savo išvaizdos beveik nepasikeitė, ji buvo tik rekonstruota. Todėl, tai ir suteikia išliekamąją vertę.

Daugelį metų centrinis miesto stadionas turėjo didelę reikšmę sporto, kultūros ir net politiniame šalies gyvenime. Jame vyko daug svarbių tarptautinių “Žalgirio” komandos ir Lietuvos futbolo rinktinės rungtynių, lengvaatlečiai pasiekė nemažai šalies rekordų. Po tribūnomis buvo įsikūrusi pirmoji respublikoje futbolo mokykla, kuri išugdė kelias dešimtis žinomų futbolininkų. Puiki stadiono veja leido išugdyti olimpinius čempionus Arminą Norbekovą ir Arvydą Janonį. Nejaugi taip greitai visos valdžios pamiršo, kad “Žalgirio” stadione daug kartų vyko Dainų šventės. Iš čia po futbolo varžybų žmonės su dainomis pasklisdavo po miestą, žadindami tautinį atgimimą, peraugusį į Sąjūdį.

Gerb. Mere prašome išsiaiškinti ir kodėl nebeliko reikalavimo minimame sklype išsaugoti stadioną?! Kas leido keisti paskirtį ?! Kodėl parduodat, tokį prestižinį plotą, nėra jokių papildomų įsipareigojimų?

Buvome pas poną Arvydą Avulį. Jis ne prieš futbolą ir stadioną, bet planuoja visai ką kitą ir sako, kad nors ir yra turto savininkas, bet yra tik vykdytojas, o sprendžia savivaldybė ir vyriausybė. Nors ir labai skubama šią teritoriją užstatyti, tikiu, kad trumpame susitikime duotas Jūsų pažadas neleisti buldozeriams griauti “Žalgirio” stadiono, kol nebus stadiono Šeškinės komplekse bus vykdomas.

Manome, kad Vilniaus miestui ir visai Lietuvai šis stadionas būtinas. O Šeškinės kompleksas, aišku, būtų neblogai, bet futbolui, tai visai ne tas pat. kas “Žalgirio” stadionas. Per 25 nepriklausomybės metus sostinė liko be normalaus stadiono. Futbolo federacijos stadionas su dirbtine danga – ne išeitis. Taip pamažu tapome labiausiai atsilikusiu Europos kraštu. Tuo tarpu kaimynai latviai ir estai rekonstravo savo istorinius stadionus ir pasistatė naujus – lengvų konstrukcijų ir pigius stadionus.

Norėtume, kad būtų tęsiamas tyrimas aiškintis, kur dingo milijonai “Nacionalinio” stadiono statybai, kurių būtų pakakę “Žalgirio” renovavimui?

Atsižvelgiant į tai. kas išdėstyta, manome, kad 10 tūkstančių žiūrovų talpinantis stadionas su istorine centrine tribūna turi išlikti. Todėl labai prašome gerb. Merą peržiūrėti būsimųjų statybų “Žalgirio” stadiono teritorijoje detalųjį planą.

Vilniuje privalo būti normalus Europinis stadionas, ir jo vardas, ir vieta “Žalgiris”.

Mes renkame parašus po peticija “Neleiskime sunaikinti “Žalgirio” stadiono. Privalome legendą išsaugoti ateities kartoms” kuriuos įteiksime vėliau.

Pagarbiai,

Iniciatyvinė Vilniaus “Žalgirio” stadiono gelbėjimo grupė

(parašai pridedami)