Per prezidentės Dalios Grybauskaitės surengtą egzaminą pernai suklupusi buvusi kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministrus 50-metė darbietė L.Graužinienė ketvirtadienį tapo viena iš trijų aukščiausių šalies pareigūnų. Be to, ji laikinai vadovaus ir Darbo partijai.

Trečiadienį nusprendė, o ketvirtadienį gana greitai perstumdė postus Seime Darbo partija, vienu šūviu nušovusi mažiausiai du zuikius: atėmusi žadą ne tik koalicijos partneriams, bet ir opozicijai, kuri galėjo tik dar kartą pakartoti, jog Viktoras Uspaskichas geležine ranka valdo partiją ir mėgina parlamentą paversti jo šeimos valdomos verslo imperijos dalimi.

Žinoma, šis žingsnis ir po jo ketvirtadienį sekę ideologinio Darbo partijos lyderio V. Uspaskicho žodžiai apie valstybės valdymą pagal Konstituciją, priminimas, kaip baigėsi „tvarkiečiams“ lyderio Rolando Pakso karjera prezidentūroje, buvo skirti ne opozicijai. Jie buvo skirti Prezidentei.

Sprendžiant iš santūraus Daukanto rūmų šeimininkės komentaro, esą gerai, kad parlamento vadovybė apsivalė, o ji pati apie tokią būtinybę kalbėjusi ne kartą, akivaizdu, kad prezidentūra tikrai nesitikėjo tokio posūkio.

Pastarųjų dienų įvykiai parodė, kad nuo aktyvios politikos pasiskelbęs tolstantis Viktoras Uspaskichas savo įsteigtoje Darbo partijoje yra tikrasis šeimininkas.

Milijonierius nėrė į dar vieną politinių šachmatų partiją, karalienės karūną uždėdamas ištikimai savo ginklanešei.

Neabejojama, kad žinią apie vakar Seime palaimintą rokiruotę V.Gedvilas išgirdo tik trečiadienio vakarą nuvykęs į Kėdainius, kur vyko Darbo partijos tarybosposėdis.

Žinoma, kad V.Uspaskich, apsimetęs politiniu, Lietuvoje persekiojamu disidentu, prašėsi Rusijos globos Maskvoje. V.Uspaskichui paskelbtas nuosprendis ne politinėje, o kriminalinėje byloje už sukčiavimą. Teismo nuosprendis dar nepanaikintas, todėl labai keistai atrodo, kad V.Uspaskich, jau

neužimdamas jokio svarbaus posto Seime, Vyriausybėje ar Darbo partijoje, kviečiamas į TV laidą taip, lyg jo statusas būtų nepasikeitęs. O gal taip ir yra, kaip liaudis šneka: “partija vienoje Viktoro kišenėje, o televizijos akcijos – kitoje”? Gal ir laidos vedėjas taip manė, kviesdamas į laidą su Seimo opozicijos lyderiu A.Kubiliumi? Kaip ten kas bevertintų, bet V.Uspaskich yra nuteistasis, laukiantis galutinio Apeliacinio teismo sprendimo.

Darbo partijos gerai konsultantų paruoštą perdislokavimą reikia laikyti prezidento rinkimų startu.

Ką pastebime?

Pirma:

Aštrėjanti konfrontacija su Grybauskaite. Rudenį Darbo partijos konsultantai, pajutę, kad Grybauskaitę turi kozirius ir yra populiari, išlaukę persidislokavo, ruošdamiesi kovai.

Partija ne tik labai atidžiai seka rinkėjų nuotaikas, bet ir ganėtinai jautriai reaguoja į jas. Per metus partijos populiarumas smuko daugiau nei perpus. Jei praėjusių metų vasarį ji karaliavo reitingų viršūnėse su penktadalio rinkėjų parama, šiandien DP nusirito į ketvirtą vietą pagal populiarumą.

Vakar dienos įvykiai parodo ganėtinai lanksčią DP strategiją, kuri leidžia partijai ne tik išgyventi, bet ir atsidurti prie valdžios vairo. Nors dažną kartą tokios schemos apeliuoja į rinkėjų silpnąsias puses, jų efektyvumas nuo to nemažėja. Taigi tol, kol Viktoras Uspaskichas sugebės laiku persigrupuoti ir atrasti naujus rinkiminius „kabliukus“, jo partija greičiausiai išliks konkurencinga, ir nors metama pirštinė Grybauskaitei šiandien atrodo nerimtai, tačiau, turint profesionalius konsultantus, dar tikrai vaizdelis pasikeis.

Antra:

Ne Paulauskas, bet Graužinienė, matyt, bus Darbo partijos kandidatė. Paulauskas neturi šansų, o Graužinienei yra parengtas scenarijus, kurio įvaizdžio dalis surašyta jos kalboje. Jos įvaizdį gerins Seimo pirmininkės postas ir konsultantų ruošiami filmukai. Turės dar kartelį padirbėti Petruškevičius.

Trečia:

Viktoro, o dabar ir Graužinienės koketavimas su “N.Venckienės šalininkais“ reiškia norą pasiimti pakrikusį „Drąsos kelio“ elektoratą. Ar todėl „Drąsos kelio“ taryba su Audrone Skučiene priešakyje iki šiol neleido perspektyviai partijai vystytis, nors joje buvo tikrai stiprių tautiečių, kurie norėjo suburti rimtą partiją, kuri išvestų Lietuvą iš korupcijos ir neteisingumo liūno?

Gal todėl iš Klonio g. aktyvistų jau pasigirdo „būsimos Prezidentės“ garbinimai:

„Ką tik žiūrėjau „Teisę žinoti“, kurią iki šiol vadinau „Prievole nežinoti“. Cinikai-profesionalai bene pirmą kartą liko su ištįsusiomis nosimis.

Kuo toliau tuo labiau man imponuoja V. Uspaskich nevyniojimas žodžių į vatą ir

net jo kategoriškas tiesmukumas…

Naujosios Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės nuostata nesitaikstyti su Miliūtės amžinąja demagogija buvo tarsi tyro oro gurkšnis televizinės beletristikos liūne.

Sveikinu visus normalius žmones su puikia diena – Seimo Pirmininkas pirmą kartą prakalbėjo apie žmpgiškumą. Maža to, man pasirodė, jog šitai moteriai TAI tikrai rūpi.

Išgirdusi apie tai, jog pagaliau bus pradėta paisyti teisingumo kriterijų Neringos Venckienės situacijoje, iš pradžių pamaniau, kad sapnuoju, o dabar manau, jog Viešpats turbūt išklausė daugybės žmonių maldas ir atsiuntė mums VILTĮ..

Asmeniškai aš – labai sveikinu DP sprendimą ir Loretos Graužinienės Drąsą“.

Manau, tokie profesionalūs Darbo partijos viražai ir „Drąsos kelio“ vedlių trumparegiškumas visiškai sunaikins „Drąsos kelio“ partiją. O gal taip ir turėjo būti.

Tačiau giliai širdyje dar tikiu, kad „Drąsos kelio“ partiją dar galime reanimuoti ir paversti tautiečių partija, kovojančia už žmogaus teises, už tautiečių gerovę, partija, kuri išves Lietuvą iš aklavietės.

Sigitas