Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
ekozoe.lt
2022 Sausis 19 Trečiadienis
 

Politiniai lyderiai nauji, idėjos – senos

2021-11-04 18:07 | Naujienos | Komentarų

Ką, būdami opozicijoje, kritikavo, dabar, būdami valdžioje, patys daro. Seimo kanceliarijos nuotr.

Vytenis Paulauskas

Statistika paskelbė, kad rugpjūčio mėnesį Lietuvoje buvo 211 tūkstančių registruotų bedarbių, o laisvų registruotų darbo vietų, kaip teigia Darbo ir socialinės apsaugos ministerijos atstovai, buvo 23 tūkstančiai. Ta proga Pramonininkų konfederacijos vadovas V. Janulevičius pareiškė, kad, esant tokiai padėčiai, būtina darbdaviams į Lietuvą atsivežti dar daugiau imigrantų iš trečiųjų šalių.

Tačiau nejaugi V. Janulevičius nemoka aritmetikos? Juk, jeigu jis atliktų elementarius aritmetikos veiksmus, tai sužinotų, kad į vieną darbo vietą pretenduoja net beveik dešimt Lietuvos bedarbių. Tad kam reikalingi tie svetimų šalių imigrantai? Gal darbdaviai nori, kad į vieną darbo vietą pretenduotų ne dešimt, bet bent keliasdešimt kandidatų? Taip būdavo Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Tada klestėjo šešėlinis verslas, darbdaviai mokėdavo ypač mažus atlyginimus savo darbuotojams ir juos keisdavo taip pat dažnai kaip ir savo nešvarias kojines. Tačiau gal jau laikas būtų Lietuvai tapti civilizuota valstybe, kurioje darbdaviai vadovaujasi ne vien tik savo siaurais egoistiniais instinktais, bet rūpinasi tiek savo darbuotojais, tiek ir visos valstybės, visos visuomenės gerove?

Miestų gatvės užsikimšę automobiliais, kaimuose kone kiekvienas gyventojas turi vieną ar net kelis automobilius. Tais automobiliais važinėja žmonės, kurie moka vairuoti, yra išlaikę vairuotojų teises. Taigi, kone visi moka vairuoti, tačiau, kaip teigia darbdaviai, bene labiausiai deficitinė yra vairuotojų profesija, todėl darbdaviai, darantys biznį vežėjų versle, reikalauja, kad valdžia jiems leistų įsivežti dar daugiau vairuotojų iš užsienio, iš trečiųjų šalių.

Tad labai keista, kad Lietuvoje nėra nei vienos mokymo įstaigos, kuri sugebėtų išmokyti lietuvius nuvairuoti vilkiką iš taško A į tašką B. Nejaugi lietuviai yra tokie negabūs, jog nesugeba to išmokti? O juk politikai, kviesdami užsienio investuotojus atvykti į Lietuvą, nuolat pabrėžia, kad Lietuvoje verta investuoti, nes Lietuvoje yra labai kvalifikuota darbo jėga. Bet, štai, kvalifikuoti vairuotojai kažkodėl yra tik Ukrainoje, Baltarusijoje ir kitose trečiojo pasaulio šalyse.

Beje, jau, matyt, ir ukrainiečiai bei baltarusiai prarado kvalifikaciją. Mat Vyriausybės patarėjas V. Navickas radijo laidoje sakė, kad darbdaviai dabar prašo leisti jiems atsivežti „kvalifikuotų“ darbuotojų iš Uzbekijos, Tadžikijos, Kirgizijos, Indijos.

Vis dėlto tikrosios priežastys, kurių nei Lietuvos politikai, nei ekonomistai nesugeba įžvelgti, kodėl vežėjai nesugeba rasti vairuotojų Lietuvoje, yra labai paprastos – tai per maži atlyginimai, lyginant su atliekamu darbu, ir blogos darbo sąlygos. Kas gali norėti du mėnesius gyventi automobilyje negrįždamas į namus? Gal vežėjai savo krovinius gabena į Mėnulį ar Marsą, jeigu tai užtrunka taip ilgai?

Tačiau viskas yra daug paprasčiau – vežėjai savo įmones tik registruoja Lietuvoje, o faktiškai dirba kitose šalyse, Lietuvoje net ir nepasirodydami. Todėl jie labai pyksta dėl to, kad ES vadovybė ėmė reikalauti, jog vežėjai nors retkarčiais savo vilkikus atvarytų į Lietuvą. Atseit priešindamiesi tokioms ES direktyvos vežėjai labai rūpinasi gamtosauga – kad vilkikų išmetamos dujos važiuojant į Lietuvą neterštų tyro Europos oro. O iš tikrųjų vežėjai rūpinasi tik savo pelnais – kad jie būtų kuo didesni.

Taip pat elgiasi ir kiti verslininkai, kurie savo įmones stengiasi registruoti vadinamosiose ofšorinėse zonose – ten, kur nereikia mokėti mokesčių. Lietuva faktiškai ir yra tokia zona, kur yra maži atlyginimai, vieni mažiausių Europoje, o taip pat maži mokesčiai. Todėl Lietuvoje vežėjų verslas neva ir klesti, nors jis su Lietuva turi mažai ką bendro.

Laikai keičiasi, „sibirinis“ mąstymas lieka

Kadaise Sovietų Sąjungoje Leninas ir Stalinas įvedė proletariato diktatūrą. Todėl tas diktatorius – proletariatas savo išnaudotojus – verslininkus, turtinguosius išvežė į Sibirą. Tačiau šiandien viskas pasikeitė atvirkščiai. Vienoje televizijos laidoje žinomas verslininkas, buvęs moterų grožio žinovas Benas Gudelis pasakė, kad pašalpas reikia panaikinti, mokesčius verslui sumažinti, o profsąjungas, kurios gina dirbančiųjų interesus, išvežti į Sibirą. Visa bėda, kad dabar Lietuva Sibiro jau nebeturi, taigi, išvežti nėra kur.

Vis dėlto turtingųjų diktatūra Šiandien Lietuvoje veikia, o proletariatas, dirbantieji jokių teisių neturi, nes nei valdžia, nei niekas kitas į jų interesus dėmesio nekreipia. Turtingųjų lobistai karaliauja žiniasklaidoje vykdydami propagandą, aukštindami turtuolius, nes neva tik pastarieji kuria darbo vietas, ir žemindami paprastus žmones, sakydami, kad jeigu jie nedirba, tai tik dėl to, kad yra tinginiai, norintys gyventi iš pašalpų, kurios atseit yra labai didelės.

O iš tikrųjų, kaip skelbia statistika, pašalpos Lietuvoje yra vienos mažiausių iš visų ES šalių, o jas gauna tik 2 – 3 % gyventojų. 42 % bedarbių iš viso negauna jokių išmokų. Dažnai į valdžios struktūras dėl pašalpų nesikreipia net ir tie žmonės, kuriems tos pašalpos pagal įstatymus priklauso.

Darbo grupėse, kurios ruošia įvairius su valstybės valdymu, finansais susijusius sprendimus, dalyvauja turtingųjų lobistai, tačiau jose nebūna profsąjungų atstovų. Mat nenorima, kad profsąjungos trukdytų turtingiesiems ramiai priimti sau naudingus sprendimus.

Valdžios šokis – pagal turtingųjų dūdelę

Kai konservatoriai laimėjo Seimo rinkimus ir suformavo Vyriausybę, buvo sudaryta darbo grupė, kuri turėjo peržiūrėti įvairias mokesčių lengvatas ir iš to papildomai į valstybės biudžetą gauti 790 mln. eurų. Deja, įvyko tai, ką aš iš anksto ir prognozavau – nei viena mokesčių lengvata, naudinga turtingiesiems, nebuvo panaikinta, todėl valstybės biudžetas iš tos mokesčių reformos ne tik nieko papildomai negavo, bet ir prarado 71 mln. eurų dėl to, kad buvo padidintas neapmokestinamasis pajamų minimumas. O jis buvo padidintas todėl, kad buvo padidinta minimali alga. Todėl tam, kad, padidinus minimalią algą, privatus verslas nepatirtų nuostolių, kad nesumažėtų jo gaunami pelnai, valdžia jam faktiškai sumokėjo 71 mln. eurų kompensaciją iš savo biudžeto, padidinus neapmokestinamąjį minimumą.

Tiesa, valdžia į valstybės biudžetą papildomų pajamų tikisi gauti iš ekonomikos augimo. Todėl planuojama medikų atlyginimus padidinti vidutiniškai 6 %. Vis dėlto toks atlyginimų padidinimas galbūt tik leis išlaikyti medikų atlyginimų perkamąją galią dabartiniame lygyje, nes panašaus dydžio planuojama ir infliacija sekančiais metais.

Kitais metais planuojama bazinį dydį, nuo kurio priklauso biudžetininkų gaunamų atlyginimų dydis, padidinti 4 eurais. Norint pakelti bazinį dydį vienu euru, valstybės biudžete papildomai reikia turėti 21 mln. eurų. Taigi 4 eurai papildomai pareikalaus 84 mln. eurų. Jeigu padalinsime šią sumą iš biudžetininkų skaičiaus, tai pamatysime, kad biudžetininkai naudos iš to turės nedaug – jų atlyginimai galės padidėti tik kokiais 30-40 eurų.

Seimo narys M. Majauskas aiškino, kad reikia daugiau apmokestinti notarus, advokatus, nes kai kurie iš jų gauna didžiules, milijonines pajamas, o mokesčių sumoka labai mažai. Nebus labiau apmokestinamos ir mažosios bendrijos, ir tie, kurie dirba pagal verslo liudijimus ir mokesčių beveik nemoka. Nereikės mokesčių mokėti ir dirbantiems žemės ūkyje su paslaugų kvitais. Viskas nukeliama dar metams, kai rinkimai bus jau ant nosies, o noro labiau apmokestinti turtinguosius bus dar mažiau.

Gavote, tai, ko norėjote, tad ko verkiate?

Verkia ne tik vežėjai, kurie nori atsivežti pigių ukrainiečių ir kitų rytiečių, bet jau pravirko ir švietimo valdininkai, mat ir jiems jau trūksta pigios darbo jėgos – mokytojų. Tačiau šiuo atveju tenka konstatuoti – gavote tai, ko ir norėjote, tai ko dabar verkiate?

Ankstesnė S. Skvernelio vyriausybė sprendė, jos nuomone, svarbiausią švietime egzistuojančią problemą – kaip atleisti 6 tūkstančius mokytojų. Nors šis planas dar pilnai neįvykdytas, tačiau mokytojų jau ėmė trūkti. Deja, Lietuvos švietimo neišgelbės pigūs ukrainiečiai.

Valdantieji politikai labai džiaugiasi tuo, kad jiems pavyko pasirašyti partijų susitarimą dėl švietimo. Tačiau jeigu paklaustume jų, dėl ko jie susitarė, manau, nei vienas nesugebėtų to pasakyti. Tas susitarimas dėl švietimo nieko nepakeis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos planuose, tačiau jis leis bet kokius švietimo sistemoje daromus veiksmus pateisinti pasakant – mes dėl viso to, ką darome, jau susitarėme.

Politiniai lyderiai nauji, o idėjos – senos

Svarbiausia tema žiniasklaidoje šiuo metu yra pandemijos valdymas ir svarstymas – ar ministrą A. Dulkį reikia atleisti jau dabar, ar dar palaukti. O pati pandemija jau nelabai ir įdomi – tai yra karas, o prie karo, kaip ir prie visko, priprantama – karas vyksta kažkur ten, toli, o žmonės gyvena savo gyvenimus. Kare žmonių aukos pavirto tik nieko nesakančiais, niekam neįdomiais bejausmiais skaičiais.

Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija turi, jos nuomone, daug svarbesnių darbų negu kova su pandemija. Seimo narys A. Matulas, kai praėjusioje Seimo kadencijoje konservatoriai buvo opozicijoje, aiškino, jog negalima daryti to, ką buvo suplanavęs buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga – uždaryti 15 rajoninių ligoninių perėmus jų valdymą iš savivaldybių į ministerijos rankas. O dabar jau A. Matulas aiškina, kad bus labai puiku, kai visos Klaipėdos krašto ligoninės bus sujungtos į vieną centrą, to centro valdymą bus galima perduoti į ministerijos rankas, optimizuoti ligoninių tinklą ir sumažinti lovų skaičių ligoninėse. Taigi, politiniai lyderiai nauji, o idėjos senos.

Griauti – tai ne kurti

Mokytojų, gydytojų ir kitų biudžetininkų algų didinimui pinigų trūksta, o štai komercinio banko ekonomistas N. Mačiulis sako, kad „pinigų yra daugiau negu idėjų, kaip tuos pinigus išleisti“. Tad kur gi tie politikai, ministrai su savo idėjomis?

I. Šimonytės vyriausybėje yra nemažai tokių ministrų, kurie dirba tyliai ir nei apie juos, nei apie jų daromus darbus niekas nieko nežino. Vienas tokių ministrų buvo ir susisiekimo ministras M. Skuodis. Ir staiga jis pasirodė viešumoje ir iškėlė idėją – žūtbūt reikia nugiauti esamą Vilniaus aerouosto pastatą ir vietoje jo statyti naują. Pasak M. Skuodžio, dabartinis aerouostas yra nepatogus, o, be to, jis yra sovietinis (klasikinis konservatorių argumentas!), panašus į kai kuriuos Rusijoje esančius aerouostus, todėl būtina vietoje jo statyti naują, vakarietišką aerouostą, į kurį atvykę užsieniečiai pasijustų esantys ne kokiame nors Rusijos užkampyje, bet kaip savo namuose. Tai neva leistų į Lietuvą pritraukti daugiau užsienio turistų, užsienio investicijų (taip pat klasikinis politikų argumentas, kuris niekada jokiais tyrimais nebuvo patvirtintas).

Ankstesnė S. Skvernelio vyriausybė turėjo dar ambicingesnių tikslų. Buvo norima, panaikinus Vilniaus ir Kauno aerouostus, statyti visai naują aerouostą tarp Vilniaus ir Kauno. Nors, kaip teigė buvęs Vilniaus miesto meras A. Zuokas, kadaise, kai buvo svarstoma apie naujo aerouosto statybą, jam tinkamos vietos tarp Vilniaus ir Kauno nepavyko rasti, vis dėlto bendrajame plane tokia vieta kada nors būsimai statybai kažkur prie Žaslių miestelio buvo numatyta nepaisant vietinių gyventojų protestų.

Praėjus vos kelioms dienoms po to, kai susisiekimo ministras M. Skuodis paskelbė apie būsimą Vilniaus aerouosto griovimą, žiniasklaidoje pasirodė pranešimas, kad Susisiekimo ministerija siūlo VĮ Lietuvos uostai atleisti nuo pelno mokesčio, mat, jeigu ji papildytų šalies biudžetą pelno mokesčiu, kuris 2020 m. pabaigoje siekė 4,7 mln. eurų, pati taptų nemoki, negalėtų atsiskaityti nei su savo darbuotojais, nei su kreditoriais.

Tad kokie gi čia stebuklai vyksta Lietuvoje? Lietuvos aerouostai stovi ant bankroto ribos, neturi pinigų net savo būtiniausiems poreikiams patenkinti, tačiau turi keliasdešimt milijonų eurų esamo Vilniaus aerouosto griovimui ir naujo statybai.

Stebuklas paprastas. Lietuva gaus iš Europos Sąjungos daugiau kaip du milijardus eurų, kurių nebus galima panaudoti žmonių gyvenimo gerinimui, gerovės valstybės kūrimui, tačiau juos reikės panaudoti kokių nors absurdiškų idėjų įgyvendinimui, gigantiškoms statyboms, trinkelizacijos projektams. Vilniaus aerouosto griovimas šių tikslų įgyvendinimui labai tinka. O tada, kai bus pastatytas naujas aerouostas Vilniuje, tai bus galima nugriauti ir tą naujai pastatytą Vilniaus aerouostą, nes bus gauta Europos Sąjungos lėšų, kurias bus būtina kur nors ištratinti tam, kad jos nedingtų, visai naujo aerouosto statybai tarp Vilniaus ir Kauno Žasliuose.

Beje, kadaise viena Žaslių miestelyje esanti vieta buvo vadinama „Čigonų aerodromu“. Taigi, labai pranašiškas pavadinimas, galbūt atspindintis būsimą Žaslių ateitį.

Komentarai

 

 

 


 
Video reportažas



Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Kaip pasirinkti EURO padėklus?
Kokybiški indai kiekvieniems namams
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
„Premier“ lygos lenktynės: bėganti „Man City“ ir įnirtingos kovos 
Stipriausia Anglijos ir bene Europos nacionalinė futbolo lyga „Premier“ lyga jau beveik įpusėjo...

Kam reikalingi pastoliai? 
Žmonėms, kurie nedažnai susiduria su statybomis ar darbų atlikimu aukštyje, neretai gali iškilti...

Kaip apsaugoti telefoną nenaudojant dėklo? 
Suprantama, kad kai kurie telefonų savininkai nekenčia apsauginių dėklų. Telefonų gamintojai stengiasi sukurti...

Kokios ypatybės slepiasi už grindjuosčių pasirinkimo? 
Grindys yra vienos iš svarbiausių namų interjero elementų. Atlikus grindų dangos darbus bei...

Kviečia prisidėti prie gerumo akcijos 
Kviečiame prisijungti geros valios žmonių prisidėti prie gerumo akcijos. Labdaros akcija „Su Kalėdų...

Mėgstate egzotinius vaisius? Štai ką reikėtų žinoti apie ananasus 
Tikra tiesa, kad egzotinių vaisių mylėtojams rūpi į savo mitybos racioną įtraukti vis...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
EP narys A. Kubilius: „Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu“ (5)
Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius,...
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas (1)
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui (3)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (8)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (6)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (9)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (4)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (3)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
„Luminor“ bankas išplatino 300 mln. EUR vertės obligacijų emisiją
„Luminor“ bankas sėkmingai išplatino 300 mln. EUR vertės obligacijų emisiją....
Medicinos bankui – įspėjimas, bauda ir įpareigojimas
Lietuvos bankas praėjusių metų pabaigoje atliko tikslinį planinį UAB Medicinos...
Lietuvos bankas su rinkos dalyviais aptarė pinigų išgryninimo tinklo plėtros projekto pažangą
Lietuvos bankui šiemet birželį inicijavus memorandumo dėl grynųjų pinigų prieinamumo...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (10)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...