Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
turgelis.net
2021 Spalis 26 Antradienis
 

Politinė korida: kas – kapeadoras, o kas – toreodoras?

2021-10-08 16:10 | Naujienos | Komentarų (1)

G. Landsbergio geopolitiniai veiksmai primena tam tikrus žaidimus su buliumi

Vytenis Paulauskas

Įvyko tai, kas, logiškai mąstant, turėjo įvykti jau prieš keletą metų – po 2016 metų Seimo rinkimų – iširo R. Karbauskio ir S. Skvernelio „santuoka“ iš išskaičiavimo. Būtent išskaičiavimas ir neleido tai „santuokai“ subyrėti.

Prieš šimtą ir daugiau metų santuokos būdavo labai tvirtos, skyrybų praktiškai nebūdavo, nes jas cementuodavo ne meilė (kurios dažniausiai net ir nebūdavo), bet daug pastovesnės vertybės – bendras turtas, bendras gyvenimas, kuris leisdavo lengviau išgyventi, lengviau išspręsti įvairias išgyvenimo problemas.

Prieš 2016 metų Seimo rinkimus S. Skvernelis buvo laukiamas grobis bet kuriai partijai, nepriklausomai nuo jos ideologijos. Mat tuometinis S. Skvernelio reitingas leido jį suviliojusiai partijai gauti daugiau rinkėjų balsų. Matyt, tuomet R. Karbauskis S. Skverneliui pasiūlė geriausias sąlygas ir todėl laimėjo S. Skvernelį tarppartinėje kovoje.

Vis dėlto jau tada matėsi šių asmenų ideologinis nesuderinamumas – S. Skvernelis buvo liberalas savo pažiūromis, o R. Karbauskis buvo labiau palinkęs į kairę. Tokia situacija iš pirmo žvilgsnio atrodo keista – stambus verslininkas R. Karbauskis palaiko kairiąsias idėjas (aišku, turiu galvoje kairumą ekonomikoje), o S. Skvernelis, visą savo gyvenimą trynęs kėdes valstybinėje tarnyboje, galvoja, kad valstybės galias Lietuvos valstybėje reikia mažinti.

Vis dėlto tokių paradoksų Lietuvoje galima rasti labai daug. Pavyzdžiui, E. Radišauskienė, dirbusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje ir privalėjusi atstovauti dirbančiųjų interesus, vėliau tapo vienos įtakingiausių verslininkų organizacijos vadove ir dabar jau aiškina, kad jokiu būdu negalima didinti minimalaus atlyginimo. Tad kokios jos tikrosios pažiūros? O gal pažiūros priklauso nuo to, kas daugiau moka?

O štai buvęs didžiausio Lietuvos valstybinio universiteto vadovas tapo nariu radikaliausios liberalios partijos, galvojančios, kad valstybė iš viso nereikalinga, kad ją visą galima privatizuoti.

Trintis tarp R. Karbauskio ir S. Skvernelio vyko visą praėjusią Seimo kadenciją. Todėl gali atrodyti keista, kad jie abu į Seimo rinkimus 2020 metais vėl ėjo kartu. Vis dėlto logiškai tai galima suprasti. Matyt, R. Karbauskis tikėjosi, kad S. Skvernelis dar yra pakankamai populiarus tam, kad rinkiminį partijos garvežį patrauktų į priekį. O S. Skvernelio elgesį taip pat galima pateisinti – jam nieko nereikėjo daryti tam, kad vėl patektų į Seimą kartu su visa R. Karbauskio partija. O štai jeigu jis būtų prieš rinkimus bandęs kurti savo partiją, tam reikėtų įdėti labai daug darbo, o galutinis rezultatas būtų abejotinas, nes surinkti 5 % rinkėjų balsų būtų mažai šansų.

Manau, kad dabar nuo „valstiečių“ atskilusi S. Skvernelio frakcija Seime gali sulaukti G. Kirkilo partijos likimo. Vis dėlto dabar ta S. Skvernelio frakcija dar trejetą metų nieko neveikdama galės ramiai snausti Seime ir nesulaukti priekaištų iš R. Karbauskio už tai, kad pritaria konservatorių ir liberalų iniciatyvoms įteisinti Lietuvos valstybės homoseksualizavimą.

Ateities Seimas – aptvertas koncertinos tvora šešiskart?

Anksčiau socialdemokratai visame pasaulyje gindavo daugumos – dirbančiųjų teises. Dabar galvojama, kad dirbančiųjų teises reikia ne ginti, bet jas naikinti, todėl, pavyzdžiui, jeigu socialdemokratai švęsdavo Gegužės 1-osios darbo žmonių šventę ir ta proga organizuodavo kokius nors renginius, tai žiniasklaida iš viso to tik tyčiodavosi. Mat dabar laikoma, kad daugumos teisių ginti nereikia, o būtina ginti tik mažumos – homoseksualų, kurie tarp visų visuomenės narių sudaro mažiau kaip 1 %, teises. Vis dėlto naujoji socialdemokratų vadė V. Blinkevičiūtė šiuo atžvilgiu elgiasi taktiškai gudriai – ji stengiasi nepraleisti progos patylėti šiuo Lietuvos visuomenėje nepopuliariu visuomenės homoseksualizavimo klausimu.

Tačiau konservatorių ir liberalų buldozeris, šalindamas kelyje pasitaikančias kliūtis, nenukrypdamas nuo priimto kurso, juda į priekį. Galbūt ateityje, siekiant įgyvendinti homoseksualams duotus pažadus, Seimą teks aptverti net ir šešių eilių koncertina, bet, kaip sakoma, tikslas pateisina priemones.

Žmogaus teisių „gynėjui“ Seimo nariui T. Raskevičiui nepavyko Seime įvykdyti tualetų reformos – siekiant įteisinti lyčių lygybę sujungti vyrų ir moterų tualetus. Vis dėlto analogiška tualetų reforma jau vykdoma mokyklose. Mat aiškinama, kad pandemijos sąlygomis būtina atskirti mokinių srautus. Tačiau didelėse mokyklose, kuriose mokosi keli šimtai ar dar daugiau mokinių to padaryti neva neįmanoma nesujungus berniukų ir mergaičių tualetų. Problemos nebūtų, jeigu mokyklos būtų mažos, tačiau juk dabar, pagal naują partijų susitarimą dėl švietimo, mažos mokyklos toliau bus naikinamos, o išliks tik didžiausios mokyklos, kurios užtikrins visų mokinių – tiek mergaičių, tiek ir berniukų lygias galimybes eiti į tuos pačius tualetus. O juk būtent toks ir yra nacionalinio susitarimo dėl švietimo tikslas – visiems mokiniams užtikrinti lygias galimybes. Taigi neveltui liberalai mėgsta kartoti, kad krizė yra ne tik krizė, bet ir galimybė pertvarkyti pasaulį.

Krizė – galimybė reikštis demagogams

Krizė yra ir galimybė reikštis demagogams. Ministrė pirmininkė I. Šimonytė sakė: „Kuo daugiau mes turėsime susirgusių kovidu, tuo daugiau paslaugų atimsime iš kitomis ligomis sergančių ligonių“. Atseit nepasiskiepiję žmonės suserga kovidu ir užima vietas ligoninėse, kurių dėl to negali gauti kitomis ligomis sergantys ligoniai. Tačiau juk lovų skaičių ligoninėse mažina ne sergantys kovidu, bet pati valdžia, kuri tai daro jau tris dešimtis metų. Ir dabar, pandemijos įkarštyje, Vyriausybė galvoja, kad svarbiau yra ne rūpintis tuo, kad kuo daugiau žmonių būtų paskiepyti, bet kurpti sveikatos apsaugos reformos planus, kurių nepavyko įgyvendinti ankstesniam sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai – kaip uždaryti „nereikalingas“ ligonines, sumažinti lovų skaičių ligoninėse.

Dar vienas absurdiškas Vyriausybės sprendimas, susijęs su pandemija – neįleisti į didžiuosius prekybos tinklus asmenų, neturinčių galimybių paso, o tiems, kurie turi galimybių pasą, leisti būti viešosiose patalpose net ir be kaukių. Tačiau juk mokslininkai nustatė, kad kovido užkratą gali platinti ne tik tie, kurie serga ir yra nepasiskiepiję, bet ir tie, kurie yra pasiskiepiję ir turi galimybių pasą. Tad kodėl turintiems galimybių pasą leidžiama platinti kovido virusą? Matyt tam, kad jie galėtų užkrėsti kitus ir pandemija plistų toliau.

Didžiuosiuose prekybos tinkluose, kur yra didelis prekybinis plotas, galima geriau užtikrinti saugų atstumą tarp pirkėjų. Tačiau, matyt, Vyriausybė šiuos tinklus, pasinaudodama pandemija, nori nubausti už tai, kad jie yra dideli. Bandoma pataikauti smulkaus ir vidutinio verslo atstovams (nors dažnas tas „smulkusis“ valdo keliasdešimt parduotuvių), kurie dažnai rodo nepasitenkinimą didžiaisiais prekybos tinklais, kurie sugeba prekes pateikti mažesnėmis kainomis.

Paradoksas ir – jokios logikos

Paradoksalu, bet būtent verslininkų pateikiamuose argumentuose ekonomikos klausimais dažnai nebūna jokios logikos (o juk, manau, neįmanoma sukurti sėkmingo verslo nesugebant logiškai mąstyti).

Apie ekonomiką viešojoje erdvėje dažnai kalba vienos verslininkų organizacijos vadovas D. Arlauskas. Pavyzdžiui, jis sakė, kad atlyginimų didinimas nedidina perkamosios galios, kad neapmokestinamojo minimumo didinimas yra daug tvaresnis negu minimalaus atlyginimo didinimas. D. Arlausko nuomone, atlyginimų didinimas didina valstybės skolą, nes atlyginimai didinami skolintais pinigais. Deja, viskas yra atvirkščiai negu sako D. Arlauskas. Valstybės finansų tvarumą mažina neapmokestinamojo minimumo didinimas, nes jį padidinus mažėja valstybės pajamos, o tai savo ruožtu didina valstybės biudžeto deficitą ir valstybės skolą. O minimalaus atlyginimo didinimas didina valstybės pajamas ir mažina valstybės skolą ir biudžeto deficitą. O teiginys, kad atlyginimų didinimas nedidina gyventojų perkamosios galios, iš viso yra absurdiškas.

Tuo, kad buvęs KGB darbuotojas neišmano ekonomikos, galbūt ir nereikėtų stebėtis, tačiau kai panašiai mąsto ir ekonomistas profesionalas, ilgus metus dirbęs banke, dabartinis Prezidentas G. Nausėda, tai jau nieko gero Lietuvos valstybei nežada. Iš visos G. Nausėdos deklaruotos gerovės valstybės vizijos liko tik vienas siūlymas – didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Pradėjęs eiti prezidento pareigas G. Nausėda sakė, kad reikia didinti perskirstymą per valstybės biudžetą norint sukurti gerovės valstybę. Bet juk neapmokestinamojo dydžio didinimas tą perskirstymą mažina.

Verslininkai Trišalėje taryboje nei karto nepritarė minimalaus atlyginimo didinimui – nei tada, kai ekonomika kilo, nei tada, kai ji smuko. Galų gale buvo sutarta minimalų atlyginimą didinti pagal formulę. Tad atrodė, kad problema yra išspręsta – tereikia į formulę įstatyti joje numatytus dydžius, ir bus gautas toks minimalaus atlyginimo dydis, kuris atitinka ekonominę situaciją. Tačiau verslininkai vėl pasakė: minimalaus atlyginimo didinti negalima, todėl reikia keisti formulę taip, kad minimalaus atlyginimo didinti nereikėtų.

Verslininkai aiškina – negalime rasti darbuotojų, nors žadame jiems mokėti net ir 1000 eurų per mėnesį. Tačiau tokiu atveju kyla visai logiškas klausimas – jeigu galite mokėti 1000 eurų, tai kodėl negalite mokėti 730 eurų minimalaus atlyginimo?

Per visus 30 Lietuvos nepriklausomybės metų iš verslininkų girdėjome vien tik verkšlenimus, kad bet koks atlyginimų didinimas sužlugdys jų verslą, padidins nedarbą, kad padidinus atlyginimus kainos tiek išaugs, jog iš atlyginimų padidinimo dirbantiesiems nebus jokios naudos, bet tik žala.

Tarp juodų – ir viena balta varna

Vis dėlto tame verslininkų ir jų interesus ginančių visokių ekonomistų, finansų ekspertų chore išsiskyrė bene vienintelis žmogus, kuris, skirtingai negu visi kiti, objektyviai nušvietė padėtį ekonomikoje, remdamasis ne emocijomis, bet realiais skaičiais ir faktais. Vienoje televizijos laidoje parduotuvių „Norfa“ savininkas D. Dundulis sakė, kad, padidinus darbuotojams atlyginimus 2 kartus, prekių kainos padidėtų 10 %, o, padidinus minimalų atlyginimą tiek, kiek planuojama dabar, prekių kainos visai nepasikeistų. Pasak jo, šiuo metu darbuotojų atlyginimai sudaro 9 % nuo prekių apyvartos, o prieš keletą metų jie sudarė 12 %. Tai reiškia, kad nors pastaruoju metu tiek minimalus, tiek ir vidutinis atlyginimas sparčiai didėjo, tačiau, nepaisant to, atlyginimų dalis prekių kainose netgi sumažėjo. Iš to galima daryti išvadą, kad tiek minimalų, tiek ir vidutinį atlyginimą buvo galima didinti dar sparčiau.

Kurie ministrai dirba geriausiai, o kurie – blogiausiai?

Vienoje televizijos laidoje politologai svarstė, kurie iš I. Šimonytės vyriausybės ministrų dirba geriausiai, o kurie – blogiausiai. Vieningai buvo pripažinta, kad geriausiai dirba Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė. Su tuo galima sutikti, nes, skirtingai negu ankstesnių vyriausybių atstovai, M. Navickienė nesipriešina minimalios algos didinimui ir netgi pasiūlė ją padidinti ne iki 703 eurų, kaip anksčiau buvo planuota, bet iki 730 eurų. Be to, bus didinamos ir pensijos daugiau negu buvo planuota. M. Navickienė sakė, kad viršplanines į Sodros biudžetą surinktas lėšas reikia ne užšaldyti rezerve (kas buvo daroma anksčiau), bet panaudoti pensijų didinimui.

Galima sutikti su politologų nuomone ir dėl dviejų blogiausiai dirbančių ministrų: A. Bilotaitės ir A. Dulkio. Niekaip negalima pateisinti vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės retorikos, kai visus tuos, kurie nepritaria Vyriausybės spendimams, ji kaltina tarnavimu Maskvai. Norėdama pamatyti, kas iš tikrųjų tarnauja Maskvos interesams ir kenkia Lietuvos valstybei, ji turėtų atsigręžti į savą Lietuvos užsienio reikalų ministrą G. Landsbergį. Ne paprasti žmonės, kurie protestavo prieš pabėgėlių apgyvendinimą Dieveniškėse ir kitose gyvenvietėse, yra antivalstybininkai, bet didžiausias antivalstybininkas yra užsienio reikalų ministras G. Landsbergis su visa savo „šaika“ ministerijoje. Būtent jie išprovokavo tą pabėgėlių antplūdį į Lietuvą. A. Bilotaitė yra tik likviduotoja tų pasekmių, kurias sukėlė tai, jog Lietuvos valdžia nusprendė Lietuvoje įteisinti oficialų tariamos Baltarusijos „prezidentės“ S. Cichanovskajos statusą. Jeigu G. Landsbergis nebūtų įvykdęs tos provokacijos, tai nebūtų buvę ir pabėgėlių.

Vardan ko tokios aukos?

Dar viena G. Landsbergio įvykdyta provokacija buvo sprendimas įsteigti Taivano atstovybę Lietuvoje. G. Landsbergis labai džiaugiasi, kad jį už tai pagyrė JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas ir netgi pakvietė apsilankyti JAV. Matyt, šiuo atveju JAV savo geopolitiniame žaidime Lietuvai pavedė atlikti analogišką vaidmenį, kurį koridoje atlieka kapeadoras, kuris pradeda koridą įerzindamas bulių raudonu audeklu. O štai koridos pabaigoje į žaidimą išeina narsusis toreodoras (kitaip sakant, JAV), kuris nužudo tą įsiutintą bulių.

Tačiau ar iš tikrųjų JAV pavyks nugalėti Kiniją ir įvesti ten demokratiją? Panašu į tai, kad JAV nieko nepasimokė iš savo kadaise patirto gėdingo pralaimėjimo Vietname ir iš dabartinio pasitraukimo iš Afganistano nepasiekus savo tikslų.

O kas iš tų geopolitinių žaidimų Lietuvos žmonėms? Kinija, skirtingai negu Baltarusija, yra toli nuo Lietuvos, todėl ji gal neatsiųs į Lietuvą savo pabėgėlių. Bankų ekspertai, ekonomistai aiškina, kad Lietuva nenukentės susigadinusi santykius su Kinija, nes Kinijos įtaka Lietuvos ekonomikai yra labai menka. Manau, kad taip teigiantys ekspertai niekada nebuvo parduotuvėje, todėl nežino, kad parduotuvėse didesnė dalis pramoninių, elektronikos prekių yra pagaminta Kinijoje. Todėl, kai Kinija nutrauks ryšius su Lietuva, Lietuvos verslininkai neturės ką pardavinėti. Vardan ko tokios aukos? Nejaugi vien dėl to, kad A. Blinkenas pagirtų G. Landsbergį ir paplekšnotų jam per petį?

Beje, kodėl į Vašingtoną vyko ne Lietuvos prezidentas G. Nausėda, bet užsienio reikalų ministras G. Landsbergis? Matyt, tai reiškia, jog tiesa yra tai, ką skelbė žiniasklaida – kad įsteigti Taivano atstovybę nusprendė Užsienio reikalų ministerija nederindama to su Prezidentu. Akivaizdu, kad konservatoriai nori izoliuoti G. Nausėdą, palikdami jam tik gerovės valstybės oro pilių kūrimą.

Komentarai

 

 

 


 
Video reportažas


Nerpigiau.lt

Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Tinkama valymo įranga – būtinybė kiekvienam verslui
Aukštos kokybės krosnelės namų jaukumui 1
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
SOS pagalbos prašymas. Dalinkimės ir prisidėkime, kas galite, simboliškai 
SOS pagalbos prašymas. Dalinkimės ir prisidėkime, kas galite, simboliškai. Dėkojame už gerumą. Šiaulių...

Gydantys fleitos garsai 
Muzika turi gydančios galios. Teigiama, kad klasikinės muzikos klausymas padeda sumažinti suvalgomą maisto...

Pažintis su miceliniu vandeniu – kaip juo naudotis ir ką reikia žinoti? 
Dauguma moterų ieško idealios makiažo kosmetikos. Produktas, kuris nedirgina odos, jos netraukia ir...

Kas yra šaltas asfaltas ir kam jis mums visiems reikalingas? 
Šaltas asfaltas yra puiki priemonė duobėms taisyti asfaltuotose gatvėse ar keliuose, kiemuose ir...

Dilgėlių arbata – tiems, kurie turi mažakraujystę 
Dėl netinkamos mitybos anemija yra gana dažna šiuolaikinio žmogaus palydovė. Nors atrodo, kad...

Pasiruošimas jūsų tobulai kelionei: ką verta žinoti? 
Manote, kad pats laikas atitrūkti nuo kasdienybės ir bent trumpam leistis į nuotykius?...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
EP narys A. Kubilius: „Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu“ (2)
Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius,...
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui (3)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (6)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (5)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (5)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (4)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (2)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
„Luminor“ bankas išplatino 300 mln. EUR vertės obligacijų emisiją
„Luminor“ bankas sėkmingai išplatino 300 mln. EUR vertės obligacijų emisiją....
Medicinos bankui – įspėjimas, bauda ir įpareigojimas
Lietuvos bankas praėjusių metų pabaigoje atliko tikslinį planinį UAB Medicinos...
Lietuvos bankas su rinkos dalyviais aptarė pinigų išgryninimo tinklo plėtros projekto pažangą
Lietuvos bankui šiemet birželį inicijavus memorandumo dėl grynųjų pinigų prieinamumo...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (10)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...