Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
2020 Gegužė 28 Ketvirtadienis
 

Pokalbyje su garsiu ekonomistu, politologu A. Illarionovu apie 75-ąsias nacistinės Vokietijos žlugimo metines ir Putino susidomėjimą istorija

2020-05-07 13:13 | Naujienos | Komentarų (7)

Europarlamentarai kalbėjosi su Illarionovu. Stop kadras

Europos Parlamento narių Rasos Juknevičienės ir Andriaus Kubiliaus interviu su Rusijos ekonomistu, buvusiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėju ekonomikos politikos klausimais Andrejumi Nikolajevičiumi Illarionovu

R. Juknevičienė:

– Šią savaitę pasaulis mini 75 metus nuo to, kai žlugo nacistinė Vokietija. Europos Parlamente 2019 metais mes inicijavome rezoliuciją dėl Ribentropo–Molotovo Pakto, kuri sukėlė labai daug diskusijų pačioje Rusijoje.

Kiekvienai Rusijos šeimai svarbi pergalė kare. Suprantame jų skausmą, žuvo daugiau nei 20 milijonų žmonių. Lietuvoje tai nebuvo karo pabaiga. Vieną okupaciją sekė kita.

Andrejus Nikolajevičius Illarionovas yra Rusijos ekonomistas, buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas ekonomikos politikos klausimais. Jis dirba vyresniuoju bendradarbiu CATO institute Vašingtone, Ekonominės analizės instituto Maskvoje direktoriumi, Visuotinės laisvės ir gerovės centre. Jis yra forumo „Svobodnaja Rosija“ (Laisva Rusija) nuolatinio komiteto narys.

A. Kubilius:

– Dauguma Lietuvoje ir pasaulyje gerai žino Andrejų Illarionovą dėl jo nuoširdžios pozicijos, kuomet jis buvo (ir liko) žymiu ekonomistu, dirbo su Jegoro Gaidaro ir Viktoro Černomyrdino vyriausybėmis, dirbo Prezidento Putino vyriausiuoju patarėju ekonomikos klausimais. Jis visada stengėsi, kad būtų išlaikytos demokratinės vertybės. 2005 metais jis padarė garsų pareiškimą, kad nebegali dirbti Putino komandoje, kai paaiškėjo, kad valdžia traukiasi nuo demokratinių taisyklių.

A. Illarionovas – bene žymiausias Rusijos ekspertas pradedant ekonomika, baigiant istorija. Kai mes juokaujam, kad praėjusių metų pabaigoje Vladimiras Putinas tapo istoriku, su malonumu skaičiau p. Illarionovo straipsnius apie tai, kaip iš tikrųjų prasidėjo II Pasaulinis karas ir kokį vaidmenį suvaidino Stalino ir Hitlerio susitarimas, vadinamasis Ribentropo–Molotovo paktas.

Pasakykite, kaip Jūs tapote istoriku?

A. Illarionovas:

– Pirmasis mūsų susitikimas su Andriumi vyko dar tada, kad Andrius dirbo Ministru Pirmininku, o aš Prezidento Putino patarėju. Tada mes svarstėme tik ekonominius klausimus. Tačiau mūsų draugystė tęsiasi ir klausimų ratas plečiasi.

Istorija visiems mums artima, nes tai mūsų kultūros, gyvenimo, pačių savivokos dalis. Tai labai svarbu, nes mes augame iš savo istorijos, tėvų, vyresniųjų istorijos. Tai nedaloma mūsų supratimo apie pasaulį dalis. Teisingas ir adekvatus supratimas to, kas vyko su mūsų tautomis, mūsų visuomenėmis, formuoja mūsų moralinius, etinius vertinimus apie tai, kas vyko praeityje ir kas vyksta dabar.

Mūsų patirtys ir vertinimai skirtingi, tačiau jie formavosi Sovietų Sąjungoje, politiniame režime, kuris susikūrė 1917 metais, o 1930 metais pradėjo savo imperinės prievartos politiką prieš kaimynes Europoje. Šie skausmingi prisiminimai ir žinojimas yra būtini tam, kad įvertintume tą režimą, kuris buvo Sovietų Sąjungoje iki pat 90-ųjų ir iš dalies atkurtas dabar. Taigi istorijos žinojimas yra ne tik duoklė atminčiai ir svarbus mūsų savivokai, bet nejučia tapo ir mūsų dabartinės realybės dalis.

Dabartinis Rusijos prezidentas irgi pamėgo istoriją. Mes matome jo pomėgį įvairiems istorijos klausimams – tai ne tik netikėtas jo susidomėjimas Gruzijos istorija, virtęs netikėtu Kremliaus puolimu ir dalies Gruzijos teritorijos okupacija, kuri tęsiasi daugiau nei 12 metų ir daugiau nei tūkstančio žmonių žūtimi. Po to mes matėme jo susidomėjimą Ukrainos istorija, Ukrainos ir Rusijos santykių istorija, virtusį Ukrainos – Rusijos karu, kurį Kremlius pradėjo prieš šešerius metus ir tebetęsia iki šiol. Per šį karą jau žuvo 14000 ukrainiečių ir daugiau kaip 4000 Rusijos piliečių, kurie yra šauktinių amžiaus nuo 18 iki 35 metų. Paaiškėjo, kad 2014-2015 metais Rusijoje trūksta būtent tokio skaičiaus ir tokio amžiaus žmonių, ir to negalima paaiškinti kitaip, kaip tik karu, kuris vyko ir vyksta Rytų Ukrainoje.

Kai eilinį kartą Putinas susidomi kokios nors šalies istorija vertinant visą praėjusių metų patirtį kyla klausimas ką visa tai reiškia ir kur šio žmogaus susidomėjimas gali nuvesti.

Putinas net 6 kartus viešai (mes nežinome kiek kartų neviešai) kėlė 1939 metų klausimą, II Pasaulinio karo pradžios klausimą ir teikė savo, švelniai tariant, netikėtą įvykių interpretaciją, kuri gerai išmokta, aiškino, kas ir kaip pradėjo karą, skaitė NVS vadovams paskaitą, remiantis Rusijos Užsienio reikalų ministerijos archyvais pažadėjo parašyti straipsnį šia tema, ir, matyt, būtų parašęs, jei ne kiti reikalai. Tai verčia mus ne tik susimąstyti, bet labai rimtai susirūpinti ne tik kokiu istoriniu ekskursu bet ir kokiems veiksmams gali privesti toks jo susidomėjimas istorija. Kadangi tas susidomėjimas susijęs su Baltijos valstybėmis, Lenkija, Baltarusija, Ukraina. Tai sukelia didelį jo interesą ir pavojų.

Šis interesas kilo ne praėjusį gruodį, jį mes nuosekliai stebime jau nuo 2012 metų, kai laikraštyje „Nezavisimaja gazeta“ pasirodė Putino straipsnis, parengtas ruošiantis jam grįžti į Prezidento postą, kuriame jis pavartojo paprastai nevartojamą terminą „istorinė Rusija“. Straipsnyje jis sakė, kad terminas „istorinė Rusija“ apibrėžia Rusijos imperiją XVIII a. ribose.

Lygiai prieš metus, 2019 metų gegužės 9 d. eilinį kartą Putinas pavartojo šį terminą, tik jau ne istorinėse interpretacijose, savo straipsniuose, susitikimuose su istorikais ar NVS vadovais, bet Raudonojoje aikštėje vykusiame parade kreipdamasis į karius. Taigi šio termino reikšmė ne tik istorinė, ji visai kitokia. Kariams jis kalbėjo apie istorinę Rusiją, t. y. apie XVIII amžiaus Rusijos imperijos ribas. Po to liko tik pažiūrėti, kur tada po trečiojo ATR padalinimo ėjo vakarinė Rusijos imperijos siena. XVIII a. Rusijos imperijos riba ėjo palei Nemuną, vakarinį Bugą, Sbruč ir pietų Bugą. Taigi dabartinė Baltijos valstybių teritorija, visa Baltarusijos teritorija ir didžioji dalis Ukrainos, pagal Putino požiūrį yra istorinės Rusijos dalis. Toks istorinis revizionizmas kelia labai didelę grėsmę ne tik visoms šioms valstybėms ir pačiai Rusijai, bet ir milijonų žmonių gyvenimams, sveikatai ir gerovei.

R. Juknevičienė:

– Taigi Putino susidomėjimas istorija – ne jo hobi, o oficiali jo režimo ideologija, susijusi su teritorinėmis pretenzijomis, imperialistinės politikos dalis. Kai kas sako, kad Rusijos žmonėms istorija labai svarbi, o Putinas, matydamas savo reitingus, todėl ją ir naudoja, nes ekonomikoje nėra ką parodyti, taigi liko tik istorija. Juk gegužę turėjo būti šios istorijos isterijos apogėjus, bet virusas ir naftos kainos pakeitė ir sugadino viską.

A. Illarionovas:

– Bandant suprasti, kas vyko Putino galvoje ir kam jis ruošėsi, o su juo kartu ruošėsi ir Kremlius, tai tie planai visiškai pasikeitė. Pirmiausia epidemija sudavė didelį smūgį ekonomikai, dėl ko krito naftos kaina. Kremlius planavo visus tris pavasario mėnesius vykdyti didelę ideologinę propagandinę kampaniją, skirtą SSRS-Nacių Vokietijos karo pergalės metinėms, tuo pačiu metu įvykdant balsavimus dėl Rusijos Konstitucijos pataisų. Šita psichologine banga užtikrinti kvazi legalumą likti valdžioje, sukurti kvazi legalias teritorines pretenzijas į kaimynines šalis ir visuomenės akyse pabudinti agresijos ir ekspansijos demonus, kurie jau seniai užsnūdo arba mirė. Bet kuriuo atveju pabandyti pabudinti su šūkiu „Galime pakartoti“. Net tuose interviu, kuriuos Putinas davė TASSui ir kurių turėjo būti 20, bet visi neįvyko, Putinas kalba apie karą. Stebina, kad kalbant apie II Pasaulinio karo pabaigos Europoje metines, Putinas kalba apie dešimtis milijonų žuvusiųjų Sovietų Sąjungos pusėje, ir toje pačioje pastraipoje sako: „Galime pakartoti“. Taigi, sakyčiau, tai atspindi ligotą sąmonę, nedarančią skirtumo tarp istorinio įvykio ir tos kainos, kuri buvo sumokėta už pergalę. Jo sąmonė išduoda, kad jis norėtų ar nebūtų prieš visa tai pakartoti.

A. Kubilius:

– Išties suprantama, kad vadinamasis „mažas pergalingas karas“ – tai priemonė padidinti savo populiarumą. Bet klausimas platesnis – kokia Rusijos ateitis, kur veda tokia politika? Jei pažiūrėtume į II Pasaulinį karą, tai jis mums baigėsi tik 90-aisiais. Vakarų Europai buvo svarbi pergalė prieš Hitlerio režimą ir Vakarai persitvarkė, iširo britų, Prancūzijos imperijos, pati Vokietija išgyveno vidinį išsivalymą, Vakarai persitvarkė ir eina pirmyn. O ką laimėjo SSRS ir pati Rusija? Viena vertus, pergalė prieš Hitlerį yra labai svarbi, nuostoliai labai dideli. Tačiau šie nuostoliai vedė dar didesnių Stalino laikų nuostolių link. Rusija liko imperija, kuri suiro tik 90-aisias. Nors ji iki galo nežlugo, nenuėjo tuo keliu kaip Vakarai. Turint galvoje tragišką XX amžiaus Rusijos istoriją, noriu paklausti, kur ji veda Rusiją? Kas toliau? Ar galime tikėtis, kad mūsų karta dar sulauks, kai patys Rusijos piliečiai, jos vadovai, realiai įvertins XX amžiaus Rusijos istoriją?

R. Juknevičienė:

-Įvykiai Čekijoje yra puiki iliustracija to, kad Rusija nesikeičia.

A. Illarionovas:

– Kur veda tokia ideologija? Ji veda į akligatvį. Negalima eiti pirmyn dairantis atgal. Galime atsiminti savo istoriją, pasaulio istoriją, bet negalime visą laiką tai eksploatuoti. Grįžimas prie karo – tai vienintelis istorijos mitas, naudojamas naujos istorijos ideologijos kūrimui. Ji pradėta kurti dar Sovietų Sąjungoje ir atrodė, kad pasitraukė su Sovietų Sąjungos žlugimu. Bet, deja, naujo agresyvaus režimo ideologijos kūrimui nieko naujo neatsirado, kaip tik ši sena ideologija.

Svarbu atskirti atmintį apie karą nuo pastangų kurti agresyvią ideologiją. Kremliaus meistrai iš tragiškos karo atminties, kuri paliko kraujuojančią žaizdą daugelio tautų širdyse ir vietoj atminties apie žuvusius, bando sukurti agresyvią ideologiją, kad pakartotų tragiškus įvykius mūsų atminty. Tai vienintelis dalykas, kurį jie gali pasiūlyti visuomenei.

Tai net ne jie patys sukūrė.

Naudotis praeities atmintimi yra ciniška. Istorinės atminties naudojimas šiandien virsta bandymu atkurt imperinę praeitį. Jie nori prisiminti ne tragediją, kur įvyko su mūsų artimaisiais, o ją pasukti ir panaudoti grįžimui į tą laiką, kai valdė didelę dalį žemės rutulio – jie nori kontroliuoti kitas tautas ir didžiąją dalį žemės rutulio.

R. Juknevičienė:

-Todėl grąžina ir Stalino kultą.

A. Illarionovas:

– Būtent. Stalinas turi pagrindinį nuopelną, kurio neturi joks kitas SSRS ir Rusijos vadovas – prie Stalino SSRS kontrolė istoriškai buvo pati stipriausia. Niekad tokia kontrolė nebuvo pasiekusi pusę Europos. Kad ir ką būtų padaręs Stalinas, kad ir kokia kaina būtų apmokėti jo „strateginiai pasiekimai“, šios imperinės ideologijos požiūriu, daugiau niekada Rusija arba Sovietų Sąjunga nei iki Stalino, nei po jo nekontroliavo tokių didelių teritorijų. Taigi tai – atviras bandymas atgaivinti agresyvią ideologiją ir revanšistinę politiką.

Čekijoje susipažinome ne tik su agresyviu ir piktavališku atsakymu į Čekijos vietos valdžios sprendimus dėl paminklo Konevui Prahoje nukėlimo, bet ir su tuo, kad GRU bendradarbiai eilinį kartą buvo nusiųsti į Europą su tikslu nubausti tuos, kurie nusprendė gyventi kitaip ir drįso savo šalies istoriją vertinti savo akimis.

Ši reakcija – ne tik iškrypusios ideologijos pavyzdys, bet ir liudijimas, kad agresyvi Kremliaus ideologija nekur nedingo, nepasitraukė iš tų žmonių. Ši ideologija išeis tik tada, kai Kremliaus valdžia išeis.

Ar taip bus visada? Įsitikinęs, kad ne. Pasitrauks su tokiais žmonėms, kurie išpažįsta užgrobimo ideologiją. Ankščiau ar vėliau Rusijoje bus kita valdžia – normali valdžia, kuri atstovaus didžiajai daliai visuomenės, kuri sukurs demokratines atstovavimo struktūras. Rusija taps laisva, nustos būti agresyvi ir grėsme kaimyninėms tautoms. Rusija tikrai bus ir gerbiama, ir gerbianti save, kai bus tarptautiniu mastu pripažintų sienų ribose, kai, visų pirma, rūpinsis savo piliečių gerove savo teritorijoje, kai nesikiš į kitų valstybių reikalus ir su jomis kurs taikų, saugų gyvenimą Europoje ir visame pasaulyje.

A. Kubilius:

Tai visų mūsų svajonė.

A. Illarionovas:

– Tai ir mūsų svajonė. Ir didesnės dalies Rusijos gyventojų svajonė – ir tų, kurie šiandien negali jos išsakyti viešai. Bet aš pasinaudojau proga, kurią Jūs man suteikėte, kad pasakyčiau, kad didžioji dalis Rusijos piliečių svajoja būtent apie tai. Anksčiau ar vėliau šios svajonės taps realybe.

A. Kubilius:

– Tai mūsų visų viltis, todėl Europos Parlamente mes sukūrėme neformalų Europietiškos Rusijos draugų klubą. Šį pavadinimą galima išplėsti: laisvos, demokratinės europietiškos Rusijos draugų klubas.

A. Illarionovas:

– Ačiū už šią svarbią iniciatyvą, kuri mums labai padeda. Apskritai, Lietuva ir jos visuomenė labai daug prisideda prie to, kad Rusijoje sustiprėtų jėgos, kurios siekia laisvos demokratiškos Rusijos ateities sukūrimo. Už tai Rusijos žmonės, svajojantys apie laisvą Rusiją, yra labai Jums dėkingi.

Šiemet be kitų datų bus dar viena svarbi data – gegužės 25 d. Pirmąsyk Europoje bus minima pasipriešinimo komunizmui ir nacizmui, totalitarizmui diena. Šią dieną Europos Parlamentas pažymėjo savo rezoliucija ir skyrė ją Vitoldo Pileckio, kuris kovojo prieš abu režimus atminimui. Tikiuosi, kad visi žmonės, kurie nori laisvo, demokratinio, atviro pasaulio, paminės šią datą nepriklausomai nuo karantino. Vardan Vitoldo Pileckio atminties ir atminties milijonų žmonių, kurie priartino mūsų tautų Laisvės dieną.

R. Juknevičienė:

– Dėkoju. Apie šį didvyrį mes sužinojome neseniai, nors Vitoldas Pileckis gyveno ir mokėsi Lietuvoje. Dėkoju už pokalbį ir tikiuosi iki pasimatymo net tik Zoom programos pagalba, bet ir Vilniuje, Briuselyje ar Vašingtone. Turiu svajonę ir viltį, kad aš sulauskiu laisvos Rusijos.

A. Illarionovas:

-Tai įvyks mūsų gyvenime ir mes į susitikimų miestų sąrašą įtrauksime ir Maskvą.

R. Juknevičienė:

-Taip, seniai nebuvome Maskvoje. Šia mintimi ir norėjau pabaigti. Tik tiesa nugalės melą ir blogio ideologiją, kuri istoriją naudoja ne dėl gėrio, bet blogio tikslais.

A. Illarionovas:

– Nuoširdžiai dėkoju. Linkiu sėkmės Jums ir visiems Jūsų kolegoms bei draugams Lietuvoje.

Komentarai

 

 

 
  1. Dabar vis dažniau viešai pasamprotaujama kuri pseudosistema – fašizmas ar bolševizmas padarė Pasaulio visuomenei didesnę žalą? Prisimenant to meto tradicinės valstybės Rusijos sugriovimą ir bolševizmo siautėjimą, įskaitant milijonus mirusius iš bado bei sunaikinant oponentus “gulago” lageriuose, panašu kad sumaištį Pasaulyje pradėjo bolševizmas.Net ir įvertintai tai, kad Leninas kruvino smurto išvakarėse buvo remiamas Vokietijos siekio laimėti I -ą pasaulinį karą, Fašistuojantis revanšizmas įžiebė sekantį gaisrą. Ir nors šios dvi kriminalizuotos sistemos tarpusavyje žaidė “bičiulystę”, tačiau abi siekė Pasaulio pasidalinimo. Kitos šalys naiviai bandė išlikti nuošalyje, kol hitlerinė ekspansija Europoje ir Japonijos subombarduotas Pearl Harboras įtraukė Pasaulį į II o pasaulinio karo siaubą. SSRS kariai apgynė savo imperiją ir užgrobė Rytų Europos valstybes. Taip laisvintojai patapo grobikais ilgiems dešimtmečiams. Fašizmas gavo smūgį, o bolševizmas išliko. Pagerbiant visus, kritusius kare dėl įvairių imperinių siekių, verta pastebėti ir tai, kad Vakarų valstybės gana po karo sėkmingai kūrė demokratiją, o komunizmas ir dabar kelia Pasauliui didelį pavojų. Kur tik ši “sistema” įsigali, apie žmogaus teises gyventi saugiai ir padoriai tenka pamiršti. Pasaulio “policininkui” Jungtinėms Valstijoms, pasitelkiant ir NATO, tenka gesinti įvairius nuolat kylančius karinius gaisrus. Ne visada tai labai pavyksta, bet bent jau stengiamasi stabdyti besiplečiančius regioninius karus. Šalia Rusijos imperijos kyla jos “draugas” – stiprėjanti konkurentė – Kinijos imperija. Šis tandemas, nors ir turi savus metodus bei siekius kaip užvaldyti pasaulio valstybes – bendras bruožas išlieka artimas. Imperiniai siekiai abiejose kur kas viršesni už jose gyvenančių žmonių teises. Tai aklikelė, kuri gali įtraukti Pasaulį š naują karą. Jei jame bus panaudotos masinio naikinimo branduoliniai, cheminiai bakteriologiniai ginklai, žmogaus ir ne tik jo egzistavimui Žemėje gali iškilti rimtas pavojus. “Homo sapiens” privalo sukaupti ryškią daugumą tam. kad to neatsitiktų.

    Thumb up 1 Thumb down 0

    • kvaili,tavo pindosai karus ir sukelia ,bet tau sumistom seno ozio smegenim to nesimato ,mat slapimas trukdo ziureti,susikisk sau i rudaja tas mintis kurias cia pridraskei,vel atejo idijotas buvo dinges ir ramu buvo

      Thumb up 2 Thumb down 2

  2. Didesnės veidmainystės negali būti.KGB skundiko įkurtos partijos nariai,Lietuvai PADOVANOJĘ ,Burokevičiaus kolegę į prezidentus ,dedasi kovotojais už Lietuvos laisvę.
    Raselė guodžiasi,kad ILGISI Rusijos.

    Thumb up 2 Thumb down 1



 
https://komentaras.lt/pingpongiukoakademija-kviecia
Video reportažas



Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Naujus COVID-19 gydymo metodus siekiantis atskleisti tyrimas bus atliekamas ir Lietuvoje 5
Naujuoju MRU Tarybos pirmininku išrinktas prof. dr. Egidijus Jarašiūnas 4
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Berta Čaikauskaitė. Politikų pažadai karantino eteryje – apšilimas prieš rinkimus? (1)
Sena kaip pasaulis taisyklė byloja, jog komunikacija prieš rinkimus – tai vienas stipriausių...

Batutas – grožiui, sveikatai ir gerai savijautai 
Nors daugelis tėvelių vaikus skatina kasdien kuo daugiau laiko praleisti lauke, tačiau patys...

Kaip neprašauti perkant mikrobangų krosnelę? 
Jeigu svarstote apie mikrobangų krosnelės įsigijimą – svarbu, kad žinotumėte keletą svarbių dalykų....

E. Kručinskienei – daugiavaikės motinos klausimai (4)
Socialiniame tinkle „Facebook“ didelio susidomėjimo sulaukė neįgalų vaiką auginusios moters atviras laiškas E....

Norite visada būti žvalūs ir sumažinti įvairių ligų tikimybę? Štai ko jums reikia 
Visus žmones vienija vienas bendras vardiklis – norime būti žvalūs, energingi ir nesirgti,...

D. Jastramskis išleido monografiją apie žiniasklaidos politiką Lietuvoje (3)
VU Komunikacijos fakulteto ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Deimantas Jastramskis,...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
Konservatoriai parengė emocinės sveikatos gerinimo planą (1)
„Lietuvoje jau beveik du mėnesius trunkant karantinui kyla reali grėsmė,...
S. Skvernelis: Startuoja ypač greito įgyvendinimo pagalbos priemonė mažoms įmonėms (4)
Smulkiajam verslui – gera žinia: startuoja ypač greito įgyvendinimo pagalbos...
Klaipėdos miesto konservatorių lyderiu išrinktas buvęs kariuomenės vadas A. Pocius (6)
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Klaipėdos skyriaus nariai vakar...
 
Atsargiai – praktika Vilniaus universitete gali baigtis mirtimi! [Prokuratūrai VU „mantija“ svarbiau nei jaunos merginos žūties aplinkybių ištyrimas?] (9)
Giedrė Gorienė Turbūt nei vieni tėvai, išleisdami savo atžalą studijuoti...
Prokurorams „skauda“ tik jų postai – paprastų žmonių skundams ir ašaroms jie akli ir kurti (3)
Pastaruoju metu tarsi grybai po lietaus žiniasklaidoje pasipylė prokurorų nusiskundimai:...
Ar Europos Taryba žino, kokias kandidatūras į Europos prokuroro postą jai siunčia Lietuvos Vyriausybė? (3)
Vyriausybė savo posėdyje patvirtino tris Lietuvos deleguojamus kandidatus į Europos...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Jungtinėje Karalystėje sulaikytas metus ieškotas Kamuolinių grupuotės narys
2020 m. balandžio 29 d. Jungtinėje Karalystėje sulaikytas Kamuolių ginkluoto...
Asmuo dėl jo pašto dėžutėje rastų psichotropinių medžiagų lieka išteisintas
Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį G. N.,...
STT vadovui – nemalonūs Seimo narių klausimai: nuo ryšių su kadriniu KGB darbuotoju iki į azartinius lošimus įnikusio STT agento (1)
    Šiandien, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 209 straipsnio 1 dalimi, Specialiųjų...
 
Darbo kalendoriai: koks turėtų puošti Jūsų stalą?
Nors dažniausiai darbo kalendoriais rūpinamės artėjant naujiems metams, tačiau kartais...
Paklodės priežiūra pagal audinį: valome teisingai
Geras miegas – būtinas kiekvieno žmogaus fiziologinis poreikis, kuris gali...
Miegamojo baldai: kokius rinktis, kur pirkti? (1)
Akivaizdu, kad neišsimiegoję būname piktesni, prasčiau sekasi susidoroti su dienos...
Krašto apsauga   Užsienis
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
Kazlų Rūdos poligone treniravosi Lietuvos kariuomenės ir JAV karinės oro pajėgos
Kovo 20 d. Lietuvos kariuomenės Brigados generolo Kazio Veverskio poligone...
Naujo Lietuvos kariuomenės laivo pirkimas bus skelbiamas balandį
Lietuvos kariuomenė planuoja įsigyti naują laivą teršalų likvidavo ir gelbėjimo...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (7)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (24)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (6)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (1)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...