Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
2019 Spalis 18 Penktadienis
 

Pirmoji G. Nausėdos kalba JT: Iki šios dienos Rusija nepadarė nieko, kad nusipelnytų mūsų pasitikėjimo

2019-09-26 12:17 | Naujienos | Komentarų (17)

Nuotr. iš lrp.lt

Pone Generalinės Asamblėjos Prezidente,

Jūsų Ekscelencijos, ponios ir ponai,

man didelė garbė pirmą kartą kreiptis į šią gerbiamą instituciją Lietuvos Respublikos vardu. Atėjau čia su žinia, kad mano šalis yra tvirtai įsipareigojusi pamatiniams Jungtinių Tautų principams ir vertybėms. Atsakomybė siekti taikos, ginti žmogaus teises ir savo darbais kurti visuotinę gerovę mums yra aukščiausias priesakas, kylantis iš sudėtingos istorijos.

Lietuva skaudžiai nukentėjo per abu pasaulinius karus. Ji taip pat patyrė brutalią dviejų totalitarinių režimų – nacizmo ir stalinizmo – priespaudą. Beveik prieš 30 metų susigrąžinę nepriklausomybę, mes atkūrėme demokratines valstybės institucijas, sukūrėme efektyvią rinkos ekonomiką ir tapome svarbiausių pasaulio politinių, ekonominių ir kultūros organizacijų dalimi.

Istorija yra puiki mokytoja. Ji mus moko nekartoti praeities klaidų. Ji taip pat įkvepia mus siekti naujų aukštumų. Vos prieš mėnesį mes minėjome 80-ąsias gėdingo Molotovo–Ribentropo pakto metines. Šis nuodėmingas suokalbis nulėmė Antrojo pasaulinio karo pradžią ir trijų Baltijos šalių okupaciją. Tačiau kiekvienais metais tą pačią dieną mes švenčiame ir didingo triumfo akimirką. Prieš 30 metų Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai smerkdami Paktą sujungė rankas Baltijos kelyje – 650 km ilgio žmonių grandinėje. Tai buvo svarbus žingsnis mums siekiant laisvės, kurio mes niekada nepamiršime.

Pone Prezidente,

Lietuva visada tvirtai rėmė ir skatino daugiašalį bendradarbiavimą. Efektyvus, taisyklėmis paremtas daugiašališkumas pagrindžia pasaulinę tvarką bei prisideda prie tarptautinės taikos ir saugumo užtikrinimo. Ryžtas laikytis tarptautinės teisės dažnai yra paskutinis barjeras, skiriantis mūsų šalis nuo nenuspėjamos ir todėl pavojingos netvarkos. Šiame daugelio neužtikrintumų pasaulyje mums kaip niekad reikalingi daugiašaliai mechanizmai.

Jungtinių Tautų Chartija atlieka ypač svarbų vaidmenį, įpareigodama visas valstybes kartu siekti geresnio pasaulio visiems. Štai kodėl mes tvirtai remiame Generalinio Sekretoriaus žingsnius, kuriais siekiama reformuoti Jungtines Tautas, kad jos būtų atsparesnės ir pajėgios efektyviau atsakyti į sudėtingus globalius iššūkius.

Stipresnių Jungtinių Tautų mums reikės, siekiant veiksmingai reaguoti į užsitęsusius konfliktus ir humanitarines krizes Vidurio Rytuose, Subsacharinėje Afrikoje ar kituose regionuose. Mums taip pat reikės aktyvaus visų Jungtinių Tautų narių įsitraukimo siekiant sustabdyti ir užkardyti didelio masto nusikaltimus žmoniškumui, taip pat ieškant ilgalaikių politinių sprendimų.

Deja, bet Europa nebėra išimtis daugelio krizių pasaulyje. Neteisėtas jėgos panaudojimas ir šiurkštūs suvereniteto, nepriklausomybės bei teritorinio integralumo principų pažeidimai tapo Europos kasdienybės dalimi. Rusija, nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė, paskatinta menkos tarptautinės bendruomenės reakcijos į 2008 metų agresiją prieš Sakartvelą, toliau bando destabilizuoti jos kaimynystėje esančias šalis. Jau penkerius metus tęsiasi pasibaisėtini Rusijos kariniai veiksmai prieš Ukrainą.

Lietuva griežtai smerkia šį besitęsiantį tarptautinės teisės pažeidimą ir primena šaliai agresorei, kad ji privalo laikytis Jungtinių Tautų Chartijos, Helsinkio baigiamojo akto ir dvišalių susitarimų su Ukraina nuostatų. Mes ir toliau remsime Sakartvelo bei Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą bei teritorinį integralumą, niekada nepripažinsime neteisėtos Krymo aneksijos, kaip ir Abchazijos bei Pietų Osetijos okupacijos. Be to, laikysimės požiūrio, kad Minsko susitarimų įgyvendinimas yra būtina santykių su Rusija normalizavimo prielaida.

Dalis politinių lyderių kelia idėją kurti naują geopolitinę erdvę nuo Atlanto vandenyno iki Vladivostoko, kuri įtrauktų ir Rusiją. Mintis įdomi, tačiau ar mes jos įgyvendinimui turime bendrą pagrindą? Ar turime bendrų vertybių? Atsakymas yra „ne“!

Mes turime prisiminti skaudžias istorijos pamokas. Buvo metas, kai kairiųjų pažiūrų intelektualai sveikino Vladimiro Lenino atėjimą į valdžią per Rusijos revoliuciją. Buvo metas, kai nepriklausomybės siekiančios Baltijos šalys buvo raginamos neskubėti ir netrukdyti Michailo Gorbačiovo perestroikai. Abiem atvejais viskas baigėsi nekaltų žmonių kraujo praliejimu.

Mes turėtume principingai nepalaikyti sąjungų, kuriose vienos valstybės tampa istorijos subjektais, o kitos – viso labo objektais. Iki šios dienos Rusija nepadarė nieko, kad nusipelnytų mūsų pasitikėjimo. Ar tai gali pasikeisti? Taip! Mes būtume pirmieji, kurie pasveikintų tokį pokytį – demokratinę Rusiją, kuri gerbtų tarptautinę teisę ir kitų šalių suverenitetą.

Pone Prezidente,

šiandien turime suprasti, kad atvirai demonstruojama panieka tarptautinei teisei grasina pasauliniam saugumui. Ją dažnai lydi šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai, ji griauna mūsų pastangas kurti klestinčias visuomenes.

Mes žinome, kad negali būti taikos ir saugumo be atsakomybės. Mes ne kartą matėme, kad nebaudžiamumas veda prie naujų smurto proveržių. Tie, kurie yra įvykdę nusikaltimų žmoniškumui, turi žinoti, kad nebus palikti ramybėje.

Lietuva yra viena iš šalių, tebelaukiančių teisingumo. Per kruvinus 1991 metų sausio įvykius sovietų tankai nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje atakavo taikius protestuotojus. Tąkart žuvo 14 civilių, dar daugiau nei 800 buvo sužeista. Praėjus 28 metams, Lietuvos teismas pripažino 67 buvusius sovietų karininkus ir karius kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Tačiau Rusija iki šiol slepia kaltininkus nuo teisingumo ir net inicijavo byloje dalyvavusių Lietuvos teisėjų bei teisininkų baudžiamąjį persekiojimą. Mes laikome tai neleistinu kišimusi į suverenios valstybės vykdomą teisingumą.

Žinodami tikrąją teisingumo reikšmę, savo darbais mes ir toliau sieksime užtikrinti žmogaus teisių universalumą bei nedalomumą. Lietuvos prioritetai kandidatuojant į Žmogaus Teisių Tarybą 2022–2024 m. bus moterų ir vaikų teisės bei išraiškos laisvės apsauga. Tvirtai tikime, kad kiekviena tauta – nesvarbu, ar didelė, ar maža – turi teisę ir pareigą prisidėti kuriant geresnį pasaulį visiems. 2015 m. pirmininkaudami Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, sustiprinome savo įsipareigojimus, susijusius su šaulių ir lengvųjų ginklų naudojimu, taip pat žurnalistų apsauga konfliktų zonose. Be to, reaguodami į tarptautinės teisės pažeidimus, palaikėme Tarybos dėmesį besitęsiančiai agresijai prieš Ukrainą.

Lietuva toliau aktyviai dalyvaus Jungtinių Tautų taikos palaikymo operacijose ir prisidės prie karinių mokymų bei humanitarinių veiksmų Malyje, Centrinėje Afrikos Respublikoje ir Somalyje. Mes aktyviai remiame visas pastangas sustiprinti Jungtinių Tautų taikdarių pajėgas, įskaitant Taikos palaikymo veiksmų iniciatyvą bei Generalinio Sekretoriaus iniciatyvą kovai su seksualiniu išnaudojimu kariniuose konfliktuose. Pripažindami nepakeičiamą moterų vaidmenį kuriant ir palaikant taiką, sieksime didinti moterų įtraukimą į taikos palaikymo operacijas.

Pone Prezidente,

mūsų bendros pastangos siekti saugumo ir teisingumo sudaro sąlygas kovai su skurdu, pajamų nelygybe, socialine atskirtimi bei klimato krize. Tik ilgalaikis visuomenių ir valstybių stabilumas bei demokratinis piliečių įtraukimas gali užtikrinti Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą.

Tuo metu, kai visuotinei gerovei globaliu mastu grasina nauji iššūkiai, toliau auga socialinė atskirtis, o atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų siekia aukščiausią lygį per pastaruosius 30 metų, mes visi turime ieškoti ilgalaikių sprendimų. Dabar yra metas kiekvienai Jungtinių Tautų valstybei narei ir kiekvienam valstybės vadovui demonstruoti lyderystę nacionaliniu, regioniniu bei globaliu lygmeniu. Nėra valstybių, kurių indėlis nebūtų svarbus.

Štai kodėl Lietuvoje aš iškėliau gerovės valstybę kaip centrinę savo penkerių metų kadencijos idėją. Šios iniciatyvos pagrindas yra pamatiniai „Darbotvarkės 2030“ ir Darnaus vystymosi tikslų principai. Sunkiausias iššūkis lieka paversti viziją realybe. Tik konkretūs veiksmai mus gali priartinti prie sėkmės.

Tarptautiniu lygmeniu mes kviečiame nustatyti ir tinkamai reaguoti į didžiausias grėsmes, kliudančias sėkmingai įgyvendinti 17 Darnaus vystymosi tikslų. Lietuvos požiūriu, rimčiausiomis kliūtimis turėtų būti laikomi taisyklėmis grįstos pasaulinės tvarkos pažeidimai, kibernetinės erdvės virsmas nauju ginklavimosi lauku, tarptautinių aplinkosaugos bei branduolinės saugos standartų nepaisymas, klimato kaitos ignoravimas.

Esminį vaidmenį mūsų ilgojo laikotarpio strategijoje turi įsipareigojimas Paryžiaus susitarimui. Mūsų klimato kaitos švelninimo politika pirmiausia remiasi tvariu atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu bei energetinio efektyvumo didinimu.

Sparčiai plėtodami vėjo ir saulės energetikos pajėgumus, mes taip pat esame pasiryžę šilumos sektoriuje pereiti nuo iškastinio kuro prie biokuro. Vos per penkerius metus Lietuva sukūrė efektyvų nedidelių biokuro katilinių tinklą, rodydama pavyzdį, kad miestai ir miesteliai gali greitai transformuoti centrinio šildymo sistemas, tvariai išnaudodami vietinių energijos išteklių potencialą bei kurdami žalias darbo vietas.

Tvaraus šildymo iniciatyvą, remiamą kitų valstybių, mes pristatėme Jungtinių Tautų Klimato kaitos viršūnių susitikime. Dabar esame pasirengę dalintis savo patirtimi su visomis suinteresuotomis šalimis.

Tolesnėse Jungtinų Tautų diskusijose aplinkosaugos klausimais mes ketiname pasisakyti už klimato ir saugumo elementų stiprinimą. Ypač garsiai pasisakome apie grėsmes ir poveikį aplinkai, kurį kelia jūroje palaidoti cheminiai ginklai. Technologijų plėtra sudaro sąlygas lengviau pasiekti jūros dugną, dėl ko kyla naujų grėsmių. Šiuo klausimu Lietuva negali likti nebyli, todėl jau ketvirtą kartą teiks rezoliuciją, kuria sieks šių grėsmių įvertinimo. Tikimės, kad mūsų pastangos paskatins tarptautinę bendruomenę labiau įsitraukti į saugesnės, švaresnės ir darnios aplinkos tiek sausumoje, tiek vandenynuose kūrimą.

Pone Prezidente,

tik veikdami išvien, mes galime kurti geresnę ateitį. Mūsų bendra žmogiškumo dvasia įpareigoja mus garbingai elgtis vieni su kitais, taip pat branginti ir saugoti mūsų planetą.

Tikiu, kad, pasitelkę išradingumą ir tarptautinį bendradarbiavimą, mes galime ryškėjančius iššūkius paversti naujomis galimybėmis ir prisidėti prie visuotinio klestėjimo.

Savo kalbą norėčiau baigti buvusio Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus Kofi Annano citata: „Mes neturėsime plėtros be saugumo, kaip ir saugumo be plėtros. Mes neturėsime nei vieno iš jų be universalios pagarbos žmogaus teisėms.“

Dėkoju Jums.

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas

Komentarai

 

 

 
  1. O taip, skirtumas milžiniškas, kaip tarp žemės ir dangaus. D. Grybauskaitė, tiesiog, išlietas Josifas Visarionovičius, kuris siekdamas iškelti raudoną vėliavą virš Reichstago, nuklojo Europą raudonarmiečių lavonais. O D. G., siekdama iškelti savo reitingus Briuselio aukštumose, trečiadienį gyventojų išvarė iš Lietuvos.
    Gi dabartinis prezidentas G. Nausėda – apsigimęs Nikyta Siergiejevičius, kuris iš suvažiavimo tribūnos rėžė pasauliui, jog per 20 metų pastatys komunizmą. Tiesa, lietuviškasis šviesios ateities specialistas gerovės valstybę sukurs per dvigubai trumpesnį laiką – dvi kadencijas (kaip čia neprisiminsi tuos auksinius laikus ir papildomus socialistinius įsipareigojimus „penkmetį per du su pusę metų“).
    Belieka ryte atsikėlus pulti prie lango ir stebėti horizontą. Neduok Dieve pražiopsoti „gerovės valstybės“ atriedėjimo į tautiečių kiemą vaizdinį

    Thumb up 3 Thumb down 0

  2. Lietuviai, virš mūsų yra tik dievas.
    ***
    Mes, lietuviai, esam Lietuvos šeimininkai (suvereninė Lietuvos valdžia priklauso mums). Nuolat, bandantys pavergti mus visokie maskvėnai, varšaviakai, briuseliokai, vatikaniokai, vašingtoniokai ir jųjų padlaižiai atsidurs mums po padu, anksčiau ar vėliau. Valdovų mūruose (rūmuose), vyriausybėje, seime kažkada bus mūsų stiprūs pagalbininkai, mūsų tikslams įgyvendinti. Prezidentūros mums nereikia, nes prezidentas – pre_žydo_tas. Dabar, labai sudėtingom aplinkybėm, mūsų bemaž svarbiausias rūpestis – išlikti žmonėmis, kad išsaugoti lietuviškumą, lietuvišką pavyzdinę valstybę bekuriant.

    Thumb up 3 Thumb down 1

  3. Vadovaujantis visagale konstitucija, žinia yra tokia:
    – seimas – antikonstitucinė (neteisėta) neišjungtų komunistų (kgb’istų, stribvaikių, …) sueiga, nes seimo rinkimų įstatymas nedera su konstitucija (nes sąrašinių negali būti seime);
    – prezidentas užsiima neteisėta nusikalstama antikonstitucine veikla su neteisėtu (stribvaikių, …) seimu;
    – premjeras neteisėtas, konstitucinio nusikaltėlio prezidento pasiūlytas bei neteisėto seimo patvirtintas.
    ___________________________________
    Užvaldyta Lietuva, 30 metų Tautos budelius komunistus dangstančiųjų landsberginių, brazauskinių, burokevičininkų grybauskinių, karbauskinių bei panašių.
    2019 rugsėjo 2

    Thumb up 2 Thumb down 2

  4. Gitanas Nausėda nėra Tautos prezidentas, nes nutylėjo apie Putino gaujos okupuotą Karaliaučiaus kraštą.
    _________________________________________________
    Tautos prezidentas bus tas, kuris:
    – pasmerks Tautos budelius Lkp komunistus;
    – paleis antikonstitucinį seimą (nes seimo rinkimų įstatymas nedera su konstitucija, sąrašinių negali būti seime);
    – paskelbs įpatingąją padėtį, visiškai sunaikinto Lietuvos ūkio tvarkymui (susigrąžinant litą);
    – užsiims Putino vadovaujamos okupantų gaujos išprašymu (išvedimu) iš Karaliaučiaus (Tvankstės) krašto.

    Thumb up 2 Thumb down 2

    • Kokie aršūs žmonijos priešai tie ne lietuviški tik klaidingai save vadinantys ”Liet.pajėgomis” veikėjai,drįstantys smerkti komunistus,t.t. ir pirmąjį šio svieto komunistą JĖZŲ KRISTŲ,o ne konkrečius,nusikaltusius individus.Būčiau praktikuojantis dvasiškis,tikrai melsčiausi,aukočiau mišias,kad tie antiliaudiški apsimetėliai demonai prasmegtų skradžiai žemėn.Tikros lietuviškos pajėgos tikrai nekvies naikinti,žudyti,niekinti…

      Thumb up 3 Thumb down 0

  5. Nu ką pamatė mūsų baranai ką išsirinko ar dar nesuprato, kad niekas nesikeis–buvom ir liksim prostitutai, vel aštrina santykius su kaimynais Lietuvos žmonių gerovės sąskaitą. Valio draugai.

    Thumb up 19 Thumb down 0

  6. Kas rašo kalbas tam “bankų berniukui”? Kokia Rusijos agresija prieš Gruziją, jei net tarptautinis tribunolas pripažino, kad buvo Gruzijos agresija. Ji pirma pradėjo šaudyti. Gal tada prisiminkime kas bombardavo Belgradą be jokio leidimo.

    Thumb up 21 Thumb down 0

  7. Kokia čia paslaptis, kas gali paneigti, ką visi žino. Juk neišliustruota iki šiol Grybauskaitė dar Leningrade, kai mokėsi, turėjo “Magnolijos”, “Lapės” (Lisica) bei “Voveraitės” (Belka) slapyvardžius?

    Thumb up 18 Thumb down 0

  8. Jau bene dešimtą kartą pakartoju,jog prie valdžios šėryklos patekę bet kokie dešinieji – tai tik eilinė sunykusios šalelės nelaimė.Juos ir toliau puls rusai,reikės ne spręsti ekonomines-socialines problemas,o ginkluotis,nuolankiai vykdyti Vakarų bei Užatlantės oligarchų norus,toliau naikinti valstybę,išvarant iš jos geriausius žmones,jokiais būdais nereaguoti į daugumos piliečių norus ir nuomones ir t.t.

    Thumb up 21 Thumb down 0

  9. III Fatimos Paslapties (Įvadas)

    1917 m. spalio 13 d. Švenčiausioji Mergelė Marija pasirodė tris piemenis Fatimoje (Portugalija); Lusijai, Francesco ir Jacintai. Dievo Motina apreiškė Liucijai žemiau esantį Pranešimą, turėjusį ir turintį didelę reikšmę ateityje visai žmonijai. Be to, pranešimas turėjo paaiškinti „Saulės stebuklą“ – pasirodymą danguje dviejų saulių, mačiusį tūkstančius žmonių. Pranešimą sudarė trys dalys.
    Pranešimas buvo atvežtas į Romą, bet Katalikų Bažnyčia nusprendė išlaikyti paslaptyje trečiąją dalį. Popiežius 1960 m. turėjo paskelbti visuomenei, bet nebuvo paskelbta.
    To tarpu 1963 m. spalio 15 d. Vokietijos laikraštis “Neus” Europa” paskelbė apie informacijos nutekėjimą, ir dėl to tapo žinoma, kad pranešimo tekstas buvo Vatikano institucijų išsiųstas JAV, Tarybų Sąjungos ir Didžiosios Britanijos vyriausybėms. Pasak laikraščio, Vatikanas manė, kad būtina sudaryti konvenciją, draudžiančią branduolinius bandymus.
    1965 m. rugsėjo 9 d., Pranešimo tekstą paskelbė Italijos savaitraščio “II Borghere“, o 1975 m. gegužės 15 d. žurnalas” L’ARALDO di San Antonio“. Pranešimo autentiškumo niekada oficialiai nepaneigė Vatikano institucijos.

    III Fatimos Paslaptis (Originalas)
    “Didžioji bausmė kris ant žmonijos, bet ne šiandien, ne rytoj, bet antroje XX amžiaus pusėje. Aš jau apreiškiau tai vaikams Melanin ir Maksimino “La Salette”, o šiandien pakartoju tau tai, nes nuodėminga žmonija atmetė jai skirtą dovaną.
    Niekur pasaulyje nėra tvarkos. Šėtonas karaliauja pačiame aukščiausiame lygyje, nustatant įvykių eigą. Jam pasiseks prasibrauti net į Bažnyčios viršūnę; jis sugebės suvilioti sielas žymių mokslininkų, kurie sukurs tokius ginklus, kurių pagalba, kelėtos minučių bėgyje, bus galima sunaikinti didelę dalį žmonijos. Jo valdžioje bus tie, kurie turės valdžią tautoms, ir jis stums tautas kurti vis daugiau šių ginklų. Ir jeigu žmonija negalės atsispirti, Aš turėsiu paleisti Mano Sūnaus ranką bausmei ir tada tu pamatysi, kad Dievas nubaus žmones rimtesnėmis bausmėmis, nei Pasaulinio potvynio laikais.
    Ateis laikas, visą laikų ir pabaiga visų pabaigų, jei žmonija nesikeis. Ir jei pasiliks viskas taip, kaip dabar, ar bus dar blogiau, tai padėtis taps tokia rimta, kad dideli ir stiprūs žus kartu su mažaisiais ir silpnaisiais.
    Bažnyčiai, taip pat ateina didžiausių išbandymų metas. Kardinolai sukils prieš kardinolus, vyskupai prieš vyskupus. Šėtonas žygiuos jų gretose, o Romoje ateis dideli pokyčiai. Kas yra supuvę, žlugs ir naujai neatsigaus.
    Bažnyčia bus sudarkyta, ir pasaulis drebės iš baimės. Ateis toks laikas, kada nei vienas karalius, imperatorius, kardinolas ar vyskupas nelauks To, kuris vis tiek ateis, bet ateis tam, kad teisti pagal Tėvo Įstatymus.
    Didysis Karas išplis antroje pusėje XX amžiaus. Ugnis ir dūmai kris iš dangaus, vandenynų vanduo pavirs garais, ir pakils putos, viską nešančios ir skandinančios savo kelyje. Milijonai ir milijonai žmonių mirs kiekvieną valandą, o tie, kurie liks gyvi, pavydės mirusiems.
    Kur nepažvelgsi, visur bus sielvartas, kančios ir sunaikinimas, kuris apims visas šalis. Matai? Šis laikas artėja, o properša vis platesnė ir nėra vilties. Gerieji žus kartu su piktaisiais, dideli su mažais, bažnyčių vadovai su savo kaimene, o valstybių vadovai su savo tautomis. Mirtis bus visur dėl klaidų, padarytų bepročių ir įpareigotų Šėtono, kuris tada, ir tik tada valdys pasaulį. Galiausiai, išlikusieji gyvais, kvies Dievą ir Jo šlovę, ir jam tarnaus kaip tada, kada pasaulis nebuvo taip puolęs.
    Eik, mano dukra, ir papasakok apie tai. Aš visada būsiu šalia, kad tau padėčiau.

    Thumb up 2 Thumb down 8

  10. Atėjo sunkus metas Lietuvai. Ar dar galime įkvėpti oro be Didžiosios Babelės leidimo? Ir žinoma, su kaimynais būtinai privalom galąsti kirvius, nes testamentinė tautų prostitutė- Amerika negalės tankų į Lietuvą įvežti, toliau vykdyti savo globalių okupacinių planų. Tampame Galioto tarnai, puolantys meilingąją Stačiatikių Rusiją. Ar dar likę Lietuvoje dieviškosios gaivasties?

    Thumb up 20 Thumb down 0

  11. gražių paveiksliukų galerija:

    liaudiesmenas.livejournal.com

    Thumb up 18 Thumb down 0

  12. apie kokias zmogaus teises sitas nuoseda pliurpia ,kur tos teises ziurima ar garliavoj,ar palecki uzdarius kur ta teise,na pliurpalius koks ir turi buti juk jankiai parinko dabar klausykimes pasaku…vargas tau jeruzale,kaip nera vyro taip ir nera kazkokie popieriniai kalbetojai ir daugiau nieko,nieko apie lietuvos zmoniu gyvenimo pagerinima,tik ginkluotis ,rusija,rusija ir dar karta rusija,idomiai jankiai sustate rinkimus as zinojau,kad is sito pierco nieko nebus,taciau nebuvo uz ka balsuoti negi vel senmerge rinksi…

    Thumb up 22 Thumb down 1



 
Video reportažas


Nerpigiau.lt

Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Norvegijoje plintant šunims pavojingai ligai – perspėjimas lietuviams
E. Laurinaitis: priimti „kitokį“ padeda suvokimas, kad kiekvienas iš mūsų apskritai yra skirtingas 2
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
D. Jastramskis išleido monografiją apie žiniasklaidos politiką Lietuvoje 
VU Komunikacijos fakulteto ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Deimantas Jastramskis,...

Seimas pritarė naujai žalos atlyginimo pacientams tvarkai 
Seimas priėmė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų...

Ką signalizuoja pirtyje netikėtai užklupęs galvos skausmas? 
Turkiška, suomiška, rusiška ar japoniška – pirčių pasirinkimas šiais laikais tikrai didelis, o...

Kaunas planuoja statyti metro (balandžio 1-osios pokštas) (9)
Premjerui Sauliui Skverneliui pavadinus mūsų brolius latvius konkurentais, daug kam kilo mintis, kas...

Teisingumo ministerija inicijuoja teismo proceso tobulinimą (1)
Teisingumo ministerija, siekdama sistemiškai tobulinti teismo procesų reglamentavimą, iš vidinių išteklių steigia naują...

Premjeras: Tikiu Lietuva ir kviečiu visus švęsti mūsų Tėvynės gimtadienį! (12)
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis sveikina Lietuvos žmones su Valstybės atkūrimo diena.  „Sveikinu jus...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku išrinktas D. Gaižauskas (5)
Trečiadienį vykusiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, aktyviai...
TS-LKD sveikina Aušrą Maldeikienę prisijungus prie bendros frakcijos Europos Parlamente (1)
„Sveikinu Aušros Maldeikienės pasirinkimą prisijungti prie Europos Žmonių partijos (angl....
Šalies vadovė dalyvauja Ukrainos Prezidento inauguracijoje (9)
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su kitų Europos šalių...
 
Prokurorams „skauda“ tik jų postai – paprastų žmonių skundams ir ašaroms jie akli ir kurti
Pastaruoju metu tarsi grybai po lietaus žiniasklaidoje pasipylė prokurorų nusiskundimai:...
Ar Europos Taryba žino, kokias kandidatūras į Europos prokuroro postą jai siunčia Lietuvos Vyriausybė?
Vyriausybė savo posėdyje patvirtino tris Lietuvos deleguojamus kandidatus į Europos...
Kreipėsi dėl nužudyto sūnaus – pačiai motinai iškėlė baudžiamąją bylą
Nors po aukštų teisėjų sulaikymo skandalo buvo prabilta apie būtinus...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Alytuje išžaginta į darbą ėjusi moteris
Liepos 18 d. apie 5 val. 20 min. Alytuje, Jazminų...
Įtariamojo asmens tapatybė jau nustatyta
Šiandien Vilniaus apskr. vyriausiasis policijos komisariatas išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriuo...
Pareigūnai prašo visuomenės pagalbos – atpažinti plėšimu įtariamą vyrą (1)
Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo...
 
Kaip verslas atrakino naują požiūrį į biuro baldus
Jeigu išgirstate žodį „biuras“ turbūt įsivaizduojate sublokuotas arba į kabinetus...
Išmaniosios skaitmeninės televizijos galimybės Lietuvoje (2)
Skaitmeninė, savo funkcionalumu bei kanalų gausa, nerungė ilgai karaliavusią analoginę. Žinoma,...
„Huawei“ pristato stilingą „Mate 10 lite“ (1)
Nuo šiol bus dar paprasčiau pasidaryti tobulą asmenukę ar pagauti...
Krašto apsauga   Užsienis
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
Kazlų Rūdos poligone treniravosi Lietuvos kariuomenės ir JAV karinės oro pajėgos
Kovo 20 d. Lietuvos kariuomenės Brigados generolo Kazio Veverskio poligone...
Naujo Lietuvos kariuomenės laivo pirkimas bus skelbiamas balandį
Lietuvos kariuomenė planuoja įsigyti naują laivą teršalų likvidavo ir gelbėjimo...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (7)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (23)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
Fiodr Černych perėjo į Maskvos „Dinamo“ (1)
Paskutinę perkėlimų dieną Maskvos „Dinamo“ paviliojo Lietuvos futbolo rinktinės kapitoną...
 
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai””
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...
Padėka
PADĖKA Dėkojame visiems vienaip ar kitaip prisidėjusiems ruošiantis pirmajam renginiui...