Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
turgelis.net
2021 Gruodis 3 Penktadienis
 

Pensijų fondai panašūs į pasakas

2017-08-15 11:40 | Nuomonių ringas | Komentarų (23)

Anatolijus Lapinskas. Asm. archyvo nuotr.

Anatolijus Lapinskas

Kaip tik ir pradėsiu nuo… pasakų, o tiksliau pasakojimų. Pirmoji. Didelis žmonių būrys turi bendrą daržą, vadinkime juos daržininkais. Kiekvienas jų, greta daržo puoselėjimo, privalo jį laistyti, t.y. kasdien parūpinti, tarkim, dešimt kibirų vandens. Tokio vandens kiekio užtenka daržo gyvybingumui užtikrinti. Pasenusiems daržininkams nereikia tampyti kibirų, jie naudojasi daržo gėrybėmis už tai, kad visą gyvenimą dirbo ir laistė daržą. Eina metai, keičiasi sodininkų kartos, tačiau laistymo ir gėrybių dalinimo sistema išlieka ta pati.

Vieną gražią dieną vyriausias daržininkas pasiūlo idėją: greta kasdienio daržo laistymo imti kaupti  vandenį specialiai tam tikslui iškastame vandens tvenkinyje, ten kasdien reikėtų įpilti po vieną kibirą vandens. Šis planas genialus tuo, aiškino viršininkas, kad į tą tvenkinį dar pribėgs lietaus ir gretimo upelio vandens, taigi vanduo jame kasmet „priaugs“. Pajamos už šį sutaupytą ir pribėgintą  vandenį eitų daržininkų senolių naudai, taip palengvėtų jų gyvenimas.

Pradėjus vienu metu nešti vandenį ir į tvenkinį, ir į daržą, pastarajam pradėjo neužtekti vandens, nes jam tekdavo tik devyni kibirai. Tačiau vyriausias daržininkas ramino, kad trūkstamas daržui vandens kiekis bus nupirktas „iš lėšų, gautų pardavus valstybės turtą, taip pat valstybės biudžeto lėšų ir kitų finansavimo šaltinių” (šį blefą čia jau aiškinu pagal Lietuvos įstatymus…).

Deja, tokių lėšų praktiškai neatsirado arba jos greitai išseko, atėjo ir sausros laikotarpis, todėl teko prašyti kaimynų, kad jie paskolintų vandens daržo laistymui. Žinoma, ne už ačiū. Daržininkai pradėjo lįsti į skolas. Galų gale skolintu vandeniu buvo pradėtas laistyti ne tik daržas, bet ir pildomas tas nelaimingas tvenkinys. Vilčių, kad tvenkinio vanduo lengvins  daržininkų gyvenimą neliko, nes vanduo jame juk buvo skolintas, o tų skolų grąžinimas daugeliui metų buvo užkrautas daržininkų vaikams. Geresnio gyvenimo planas žlugo.

Antroji – jau ne istorija, bet tiesiog gyvenimo vaizdelis. Pasiturimo gyvenimo laikotarpiu tėvas savo trylikamečiui sūnui, kai jam sukaks aštuoniolika metų, pažadėjo nupirkti motociklą (variantas – trimečiui sūnui aštuntojo gimtadienio proga nupirkti dviratuką). Šiam tikslui tėvas kas mėnesį atidėdavo tam tikrą sumą pinigų. Deja, atėjo krizė, neliko pinigų atidėjimams, netgi reikėjo skolintis pinigų pragyvenimui.

Atėjus laukiamam gimtadieniui, vaikai pradėjo reikalauti to motociklo ar dviratuko. Tėvas aiškina, kad atėjo sunkūs laikai, šeima skęsta skolose, kokios dar kalbos apie motociklą ar dviratį. Vaikai verkia, šaukia, trypia kojomis: „Juk žadėjai nupirkti!“. Tolimesnė istorijos eiga gali būti tokia: šeima dar giliau nuskęsta į skurdą, t.y. dar daugiau skolinasi, bet vaikai turi dviračius. Kita pabaiga: tėvas, apeliuodamas į vaikų protą ir šeimos gyvenimo supratimą, įtikina juos atsisakyti to šeimai nepakeliamo pirkinio.

Turbūt aišku, kad abu pasakojimai – tai alegorija į pensijų fondus. Pirmasis apie dalies pinigų išėmimą iš „Sodros“, t.y. dabartiniams pensininkams skirto fondo ir jų padėjimas tolimai ateičiai į „gerą banką“. Antrasis – apie žadėtą, bet realiai neįvykdomą pensijų kaupimą iš skolintų pinigų.

Ką mes matome Lietuvoje? Ne vieną kojomis trypiančių, o greičiau padangėse skraidančių ekonomistų, o kartais tik tokiais besivadinančių, be perstojo šaukiančių: „Seimas užsimojo palaidoti milijonų būsimų pensininkų, tai yra mūsų visų, galimybę susitaupyti senatvei“, „Seimo nariai ruošiasi galutinai numarinti pensijų kaupimą, kuris ligi šiol buvo vienintelis realus papildas būsimoms kuklioms „Sodros“ pensijoms” (šie šūkiai buvo skelbiami dar pernai, atsakant į planus reformuoti tą pensijų kaupimą).

Ką galima būtų atsakyti į šį triukšmą? Galimybių susitaupyti senatvei tikrai yra daugiau nei pensijų fondai. Pirmiausiai, ta pati „Sodra“. Elementarūs dalykai: kuo didesnį atlyginimą gaus žmogus ir kuo ilgiau dirbs, t.y. kuo daugiau per gyvenimą sumokės „Sodrai“, tuo didesnė bus jo pensija. Faktiškai jam bus grąžintos visos jo sumokėtos įmokos.

Kad antroji pensijų pakopa nėra „vienintelis realus papildas būsimoms Sodros pensijoms“, aišku ir iš trečiosios pakopos instituto, kur pats žmogus gali investuoti kokią tik nori sumą, taip pat dar gauti mokesčių lengvatų. Yra ir kitos pensinio draudimo galimybės. Tačiau semti iš bendro visiems Lietuvos žmonėms priklausančio aruodo yra kur kas smagiau, nei iš savo kišenės…

Dar keli karštų galvų lozungai: „Užuot atstatęs pensijų kaupimo lygį iki 5,5 proc., Seimas ruošiasi panaikinti kaupimą“. Čia jau vertėtų prisiminti pasaką apie dviratuką: valstybė iš principo galėtų skolintis nors ir po milijardą tokioms įmokoms ir galų gale nusiristi į visišką finansų bedugnę.

Girdėjau ir tokį šūkį: „Seimo nariai atėmė galimybę kaupti senatvei papildomai neprisidedant iš savo kišenių“. Na, čia būtų jau beveik komunizmas: taupyti niekuo neprisidedant. Aišku, kad čia turima mintyje  2+2+2 sistema, kur prie „sodrinių“ 2 procentų reikėtų dar prisidėti savus 2 procentus,  kartu gaunant tokio pačio dydžio subsidiją iš valstybės biudžeto.

Panaši sistema jau 17 metų veikia Estijoje. Nesu skaitęs, kad estai tokia sistema piktintųsi. Tačiau esminis ir svarbiausias estų principas, kurio jie šventai laikosi: valstybė dengia visas estiškosios Sodros skolas, taigi, tokių čia tiesiog nėra (skirtingai nuo milijardinių Lietuvos). Todėl estiška sistema ir veikia beveik be sutrikimų.

Kaip priekaištas „Sodrai“ dažnai minima ir menka „sodrinė“ pensija. Tačiau juk padalinę lietuvišką vidutinę pensiją (274 Eur) iš vidutinio atlyginimo „į rankas“ (644 Eur) gausime 42,5 proc. dydį, o turinčiųjų būtinąjį stažą pensija sieks ir 45 proc. buvusio atlyginimo.

Galėčiau priminti, kad  Vokietijoje šis santykis yra 42 proc., Prancūzijoje – 49 proc. (beje, jose nėra pensijų kaupimo pakopos), Estijoje – 44. Nepaisant šių procentų, visose paminėtose šalyse pensijos yra gerokai didesnės, nes jų dydis priklauso nuo atlyginimų dydžio. Apie tai kažkodėl ekonomistai nekalba.

Pagaliau bene dažniausiai kartojamas diskusinis klausimas: kieno pinigai persiunčiami pensijų fondams? Dažnai aiškinama, kad šie pinigai nėra Sodros pinigai, tai tik žmogaus mokamų Sodros įmokų dalis, kuri nesuvartojama šiandienos Sodros išlaidoms finansuoti, bet atidedama vėlesniam konkretaus žmogaus vartojimui jam išėjus į pensiją.

Deja, tikroji tiesa yra tokia: tai Lietuvos valstybės, t.y. visų mūsų vardu pasiskolinti pinigai, kurie kažkodėl skiriami anaiptol ne visiems mums, bet tik daliai, nusprendusiems pabandyti laimę pasaulio investicijų rinkų žaidimuose. Rezultatu gali tapti (iš esmės jau tapo) ne tik žaidėjų prasilošimas, bet ir begalinis valstybės ir Sodros skolos didėjimas, paliekant ją mūsų vaikams ir anūkams.

Komentarai

 

 

 
  1. 2012 Lietuvos pensijos atsiliko nuo nuo Estijos 67 eurais, 2017 – 107 eurais. Kokie durniai valdo mūsų valstybę?

    Thumb up 0 Thumb down 0

      • Tam, kur vadinasi “mes”. Ar žinote atvejų, kai Sodros ir pensijų fondų pensija buvo didesnė už žmogaus gaunančio tik Sodros pensiją, t.y. nedalyvavusio kaupime ir turinčių vienodas kitas sąlygas – stažą, draudžiamųjų pajamų koeficientą?

        Thumb up 0 Thumb down 0

  2. gerai, kad čia ne tiesa, o tik pasaka. Palikti pinigus Sodroje, tolygu prašikti ir tai, ką ten buvai pasidėjęs. Prie Sodros ūkiškumo pensijoms pinigų nebeužtenka, nes Sodra prisistatė tiek patalpų, kad nebepajėgia jų išlaikyti, tenka aukoti dalį pensijų. Sodros bankrotas gali būti nukeltas pusmečiui, atėmus pinigus iš privačių fondų, t.y. palikus būsimus pensininkus ant ledo.

    Thumb up 1 Thumb down 0

    • tai vokietija ir prancuzija toie durniai,kad sodros pinigu nepumpuoja i “fondus”-ot,kaip visur gi mes “perspiaunam visus-Lietuva-drasi salis,su badaujanciu pensininku armija,mes jau kiek galim,lenkiam baltijos seses,saunuoliai,garbe musu valdziukem…

      Thumb up 3 Thumb down 0

  3. Autorius jau taip aiskiai ,pasiremdamas pasakos motyvais,aiskina apie realybe sodroje ir valdzios labirintuose,bet va yra vistiek nesupratusiu ir tikinciu ,kad dabartiniai valdzioje su gaisrininko dukterim atnes senjorams saule .Beveik kaip vasarionoviciaus laikais,saule is rytu.O reiketu gal dar kelti klausima,ir gal pagrindini klausima,kodel Lietuvoje maziausi atlyginimai lyginant su eurosojuzu?? Kodel ne vienas eurosojuzo clienas atvykes i Lietuva,to klausimo nesupranta,nekalba ,nekomentuoja ,netgi bijo uzsiminti?Joks TVF ,ERPB,jokia tarptautine organizacija apie tai net neuzsimena?Kalbama ir siuloma Lietuvai tik didinti mokescius,ivesti naujus,apmokestinti ora,saule,menuli ir dar viska ,kas reikalinga zmogui.

    Thumb up 10 Thumb down 0

    • Negi jeronimai iki šiol dar taip ir nesupratai, kad ne atlyginimų ir pensijų dydžiai lema žmonių gerbūvį, o prekių kainų ir gyventojų vidutinio pajamų dydžio santykis?
      Pakils atlyginimai – kils ir prekių kainos. O gyvenimo lygis bus koks ir buvęs, jei ne dar žemesnis, nors ir visus milijonieriais padarytume.
      Kiek čia seniai lenkai visi buvo milijonieriai ir gyveno kur kas blogiau nei dabar, nes ir prekių kainos buvo milijoninės. O po karo atlyginimai buvo šimtiniai, o prekės kainavo centus ir vienetus.
      Gal dar prisimeni laikus, kai benzino litras kainavo 3 kap.? Ir koks kilo šurmulys, kai jo kainą padidino iki 7kap., o dar vėliau iki 12?
      O kiek tas pats benzas kainuoja dabar?
      Va, jeigu prekių ir paslaugų kainos būtų pastovios, tada, žinoma, atlyginimų ir pensijų didinimas turėtų racijos. Bet taip net ir pasakose nebuvo, nėra ir niekada nebus. Juo didesnė žmonių perkamoji galia ir bankuose sukaupti rezervai, tuo labiau prekių kainos kilo, kyla ir kils. Nes jei viena ranka duoda, kita stengiasi su kaupu tai atsiimti. Taip buvo visada, taip yra dabar, taip bus ir ateityje. Prekių kainos eina ne tik į koją su gyventojų pajamomis, bet visuomet jas ir lenkia.
      Todėl, norint gerinti žmonių pragyvenimo lygi, reikia ne jų pajamas didinti (ką galima daryti iki begalybės), o mažinti prekių kainas. Juolab, kad 80% visos produkcijos jau gamina robotai, kuriems net algų mokėti nereikia.

      Thumb up 7 Thumb down 1

      • Manau,kad esant bendrai eurosojuzo valiutai,pirmu numeriu turetu kylti atlyginimai,socialines ismokos.Biudzetas tokiuo atveju surinks didesne dali mokesciais.Tuomet ir paskyrstys daugiau.Cia gi pinigeliai sukasi ratu.Tik viena beda,kad didele dalis biudzeto nuseda labai neaiskiuose labirintuose.Tiesiog net patikrinti nera kaip.Bet eurosojuzo turtingieji netroksta uz lietuviskas zaliavas ir paslaugas moketi europietiskai ,todel lietuviski valdzios nieksai ir nedidina pilieciu pajamu.Juk padidinus pajamas vienu milijardu gyventojams,i biudzeta per metu laikotarpi sugrizta 75 procentai.Tai kur cia blogybe didinti pajamas??

        Thumb up 2 Thumb down 0

        • Mes, jeronimai, su Tamsta nesusišnekame – vienas apie batus, kitas aiškiname apie ratus. Bet tie jau to.
          Klausiate, kur čia blogybė didinti pajamas? O ar kas sako, kad tai blogybė? Bet žmonių pragyvenimo lygis nuo to tikrai negerės. Visiems vienu metu nepadidinsi. Nėra iš ko. Rusas taigi puola. Reikia ir tankų ir armiją išlaikyti, ir energetinių resursų už trigubas kainas įsigyti.
          Vienai socialinei grupei padidinsi, kitos bus nelaimingos. Ir vėl eilinis žmonių supriešinimas. Kiek jau tų pajamų padidinimų buvo ir kas tik jų simboliškai ir kam tik nedidino, bet ar gyvenimas kam nuo to pagerėjo? Prekių kainos visada santykinai lenkė vidutinę žmonių perkamąją galią. Juk esmė ne kiek tu turi piniginėje, o kiek už tuos, ką turi, gali įsigyti.
          Pragyvenimo lygį norint visiems vienu metu pagerinti, tėra vienintelė išeitis , tik per paslaugų ir prekių kainų sumažėjimą. O tai negali nulemti nei Prezidentė, nei Seimas, o tik pasiūlos konkurencija. Ir tam yra visos sąlygos, nes pas kaimynus visą tai įsigyti galima pigiau. Kas ir vyksta. Ir kai mūsų valstybės biudžetas ištuštės tiek, kad net per karišką amuniciją grobstyti iš jo nebebus ko ir prekybininkai pradės bankrutuoti, stengdamiesi išgyventi bus priversti pakeisti kainas į konkurencingas kaimynų atžvilgiu. Ir pragyvenimo lygis vienu metu pagerės visiems, ir tankams dar atliks iš surinkto biudžeto, ir ne tik savo, bet ir NATO bei JAV armijas išlaikyti. Juk tai kur kas svarbiau, nei kokie sukriošę pensininkai ar visąlaik nepatenkinti atlyginimais biudžetininkai.

          Thumb up 2 Thumb down 1

          • Kiek baba tau tas rusas moka,kad tu loji da loji puola da puola?
            Pas tave nėr komentarų be puolančio ruso…

            Thumb up 0 Thumb down 5

          • O tu bent apytikriai įsivaizduoji, kiek po ta priedanga „rusas puola“ bereikalingai ištratinama milijardų, kurie galėtų būti panaudoti žmonių gerovei ir valstybės klestėjimui?
            Bet kur tau tai suprasti…

            Thumb up 5 Thumb down 1

          • Nesunku. Bet nematau prasmės dar ir į kvailus klausimus atsakinėti.
            Su tokiais savo kvailais klausimais kreipkis į VBP informbiuro arba į psichiatrus.

            Thumb up 0 Thumb down 0

  4. Alia Anatolijus įsirašė….stampuoja pasakas vos ne kas dieną…..
    Prieš kurį tai laiką kitas pasakorius rašė,tas jau prisirašė…..

    Thumb up 1 Thumb down 9

  5. Jeigu rimtų kalbų “ekonomistai” neklauso, gal paklausys pasakų, čia jos su gilia potekste.

    Thumb up 9 Thumb down 0

  6. Autorius rašydamas turbūt turėjo tą pasakų reikšmę: “nesek man pasakų”, t.y. nekalbėk netiesos, nes kalbant apie pasakas, kurias sekame vaikams, tai jos visos su laiminga pabaiga :)

    Thumb up 7 Thumb down 0

  7. kas nors šiame fronte gali pasikeisti tik tada, kai prezidento rinkimus laimės ne bankų atstovas

    Thumb up 9 Thumb down 0



 
Video reportažas



Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Ar viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į MB? 1
Namų diagnostikos ekspertai. Kurie yra geriausi?
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Kviečia prisidėti prie gerumo akcijos 
Kviečiame prisijungti geros valios žmonių prisidėti prie gerumo akcijos. Labdaros akcija „Su Kalėdų...

Mėgstate egzotinius vaisius? Štai ką reikėtų žinoti apie ananasus 
Tikra tiesa, kad egzotinių vaisių mylėtojams rūpi į savo mitybos racioną įtraukti vis...

Grožio procedūra, kuri mažina net smulkiausias raukšleles 
Bėgant metams, galima labiau pastebėti, kad tam tikri veido bruožai pradeda po truputį...

Kaip pagyvinti tamsų vonios kambarį? 
Vonios kambario atmosfera turėtų būti šilta ir jauki, nes tai yra vieta, kur...

SOS pagalbos prašymas. Dalinkimės ir prisidėkime, kas galite, simboliškai 
SOS pagalbos prašymas. Dalinkimės ir prisidėkime, kas galite, simboliškai. Dėkojame už gerumą. Šiaulių...

Gydantys fleitos garsai 
Muzika turi gydančios galios. Teigiama, kad klasikinės muzikos klausymas padeda sumažinti suvalgomą maisto...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
EP narys A. Kubilius: „Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu“ (3)
Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius,...
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas (1)
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui (3)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (8)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (6)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (7)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (4)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (3)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
„Luminor“ bankas išplatino 300 mln. EUR vertės obligacijų emisiją
„Luminor“ bankas sėkmingai išplatino 300 mln. EUR vertės obligacijų emisiją....
Medicinos bankui – įspėjimas, bauda ir įpareigojimas
Lietuvos bankas praėjusių metų pabaigoje atliko tikslinį planinį UAB Medicinos...
Lietuvos bankas su rinkos dalyviais aptarė pinigų išgryninimo tinklo plėtros projekto pažangą
Lietuvos bankui šiemet birželį inicijavus memorandumo dėl grynųjų pinigų prieinamumo...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (10)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...