Šį sekmadienį daugelis Lietuvos gyventojų galėjo stebėti tikras riaušes, kurios vyko Minske. Gėdingai pralaimėjusi JAV pinigais remiama Baltarusijos opozicija (tarpininkaujant Lietuvai ir to labai neslepiant) nesugebėjo savo pralaimėjimo priimti civilizuotai. Buvo daužomi langai, galimai apgirtusių ar kitaip apsvaigusių „opozicionierių“. Baltarusijos ypatingos paskirties milicijos būrio pareigūnai buvo priversti vykdyti savo pareigą ir tikrai žiauriai nuslopino įsisiautėjusius chuliganus.

Į visą tai nedelsiant sureagavo ne tik Lietuvos politikai, bet ir save vadinančio „didžiausio ir nepriklausomo Lietuvos dienraščio apžvalgininkai, unisonu savo skystais balseliais pradėję klykti ir liesais kumšteliais pradėję grūmoti apie „Lukašenkos fašizmą“. „Šalin Lukašenką“ – tapo visų „progresyviais“ save vadinančių Lietuvos politikos apžvalgininkų straipsnių antraštėmis.

Žinoma, besaikis jėgos panaudojimas nedaro garbės jokiai Valstybei. Jokiam politikui. Žmogaus Teisių ir Laisvių pamynimas – taip pat. Tačiau įdomiausia tai, kad Minsko „demokratus“ palaiko tie, kurie dar prieš mėnesį klykė apie „nevaldomą Garliavos minią“ ir joje įžvelgė „grėsmę Valstybei“.

Pasirodo yra du „minių“ tipai – vienas, kurį galima įžeidinėti ir žeminti, kitas – neliečiamas ir šventas. Nesvarbu, kad viena minia tik meldėsi ir taikiai neleido galimai seksualiai išnaudotos mergaitės atiduoti jos motinai, kuri galimai ir dalyvavo tame išnaudojime, o kita minia elgėsi agresyviai ir chuliganiškai. Tas jau nebesvarbu. Mat vieną minią remia JAV, o kitą – kuri yra tik paprasta liaudis – „runkeliai„ , kalbant „metų stiliaus moters“ argo.

Keista, kad viena „ minia“ – ta , kuri parodė visą Lietuvos valdžios infantilumą, tapo tokia bjauri „lygiausiems“ Lietuvos piliečiams, o ta minia, kuri parodė savo infantilumą ir nebrandumą Minske – tokia artima. Mat dabar „lygiausi“ galės šaukti, kad Lietuvoje nėra taip blogai su Žmogaus Teisėmis ir Laisvėmis, bei pirštu savo rinkėjams ( mums, „buduliams“ ir „runkeliams“) rodys į Baltarusiją ir šauks chruščiovišku stiliumi: „o pas juos negrus karia!“.

Beje, valdžios apologetai šauks apie „Baltarusijos vadžios despotiškumą“, visiškai pamiršę, kaip praeitais metais Viešojo Saugumo Tarnybos pareigūnai lygiai taip žiauriai ir negailestingai pasenusiomis ir sukietėjusiomis guminėmis kulkomis išvaikė turgaus prekeivius, pamiršę apie tai , kad „ violetinės rėksnių minios“ aktyviausi veikėjai buvo nubausti piniginėmis baudomis už tai, kad sutrukdė vykdyti jau dabar nebegaliojantį Teismo sprendimą.

Lietuvai atkovojus Nepriklausomybę, tikėjau, kad bus atsisakyta dvigubų standartų politikos. Kad juoda – visada bus juoda, kad balta – visada bus balta . Bet netobulinama Laisvė linkusi išsigimti. Sintetinama Demokratija praranda savo dailų veidą ir tampa bjauria grimasa, priverstinė Tolerancija virsta į paranojinę tolerastiją. Galų gale dvigubus standartus sau leidžianti Valstybė virsta anekdotu ir praeitimi.

Kažkurioje TV laidoje ekonomistė dr. Aušra Maldeikienė liudijo, kaip 2010 m. sausio 16 d. protesto akcijos prie Seimo dalyvius galimai išprovokavo Seimo klerkai – iš saugaus atstumo ir už VST būrių nugaros rodę miniai nepadorius ženklus ir grimasas bei mobiliausias telefonais filmavę ir fotografavę protestuojančius „runkelius“ bei „budulius“ ir visa tai siuntinėję savo draugeliams. Kažkuris Seimo veikėjas tada laidoje pažadėjo „išsiaiškinti“. Aiškinasi iki šiol , manydamas , kad „pažadėjau – patiešėjau“.

Mane, kaip beviltišką optimistą, džiugina viena – jeigu mūsų „lygieji“ sugebėjo pasiklysti tarp dviejų pušų lygiame lauke – tarp Minsko „demokratų“ ir Garliavos „minios“, tai reiškia, kad tą jų paklydimą puikiai įvertins rinkėjai – „runkeliai“ , „buduliai“ ir kiti. „Minia“ gal ir nesugeba kalbėti ir rašyti įmantriai, savo mintis paversdama tarptautinių žodžių kakofonija. Bet tokia „minia“ turi kitą puikią savybę – ji jaučia. Jaučia, kur tiesa ir kur – gėris. Nes politikai, nesimokantys iš savos istorijos, pasmerkti tapti politikos užribiu.

Visada akcentuoju į tai , kad Lietuvos Partizanų vadovybė suprato, jog pagrindinis Lietuvos Laisvės netekimo faktorius buvo socialinė nelygybė ir dvigubų standartų taikymas. Mūsų gi politikai šito suvokti paprašiusiai nepajėgūs .

Vadimas Juška