Yanglingangas yra vienas iš 459 kaimų Kinijoje, vadinamų “vėžio kaimais”. Šiame kaime gyvena vos pora šimtų žmonių, tačiau per dešimtmetį užregistruota 11 mirčių nuo vėžio ir šiuo metu juo serga keliolika gyventojų. Vienas tragiškiausių atvejų šiame kaimelyje, kuomet vėžys pasiglemžė vos kelių mėnesių kūdikį. Valdžia nenoriai kalba apie „vėžio kaimelius“ ir vengia pripažinti, kokia yra tikroji sparčios industrializacijos kaina.
Su žurnalistais kalbėjęs mirusio kūdikio dėdė pasakojo, jog šiuo metu nuo vėžio miršta jo kaimynas, kita kaimynė mirė prieš porą metų, o praėjusiais metais vėžys pasiglemžė jaunos draugo žmonos gyvybę. Vėžio problemą šalyje ignoruoti vis sunkiau, per porą dešimtmečių vėžio atvejų skaičius išaugo 80 proc. O pranešimai apie naujus „vėžio kaimelius“ pasirodo maždaug kas mėnesį.
„Vėžio kaimeliai“ dažniausiai yra įsikūrę prie upių, stovinčių šalia chemikalų gamyklų arba atominių elektrinių. Kadaise upių vandens naudojimas kaimelių gyventojams nekėlė rūpesčių, tačiau dabar net ir išvalius vandenį aliuminio pudra jis vis tiek yra pavojingas sveikatai. Maždaug 70 proc. šalies upių ir ežerų yra užteršti.
Nors tokiuose kaimeliuose vėžys nėra vienintelė problema. Kaip žurnalistams teigė minėtas pašnekovas, jo kaime ligoti yra beveik visi. Bronchitu nuolatos serga jo motina, sūnėnui buvo nustatytas retas Evanso sindromas.
Tačiau kol kas Kinijos valdžia ignoruoja statistiką. Apklausti kelių kaimelių žmonės sako, jog vietinė valdžia nepriima jų skundų ir toliau tyli. Dar svarbiau, jog Kinijos aplinkosaugos ministras, pirmasis tokiu lygiu prabilęs apie problemą ir nusprendęs ją spręsti, gavo papeikimą. Politiniai veikėjai pasisako, jog vėžio atvejai yra tik medicinos objektas, todėl į ją neturėtų kištis aplinkosaugos ministras. Nepaisant to, jog taršos ir vėžio sąsajos yra pakankamai gerai ištirtos. „Vėžio kaimų“ temą viešumon kelia aktyvistai ir nevyriausybinės organizacijos.
Nors taršos ir vėžio atvejų ryšys atrodo akivaizdus, tačiau jį moksliškai įrodyti yra pakankamai sunku. Tuo ir gali naudotis Kinijos valdžia bei chemikalus naudojančios įmonės. Aktyvistė Wu Yixiu teigia, jog prireiks dar daug metų, kol bus neginčijamų įrodymų, kadangi kaimų populiacijos yra pernelyg mažos rinkti statistinius rodiklius apie susirgimus. Kiekvienas chemikalas gali sukelti skirtingo tipo vėžius, todėl reikia daugiau atvejų norint patikimų rezultatų.
Štai Hangzhou miestelyje gyvena 2000 gyventojų, čia per dvidešimt metų nuo vėžio mirė 60 gyventojų. Aktyvistai pradėjo tyrimus ir peticijas, tačiau valdžiai šis skaičius nepasirodė pakankamai didelis. Valdžios pasiuntiniai ištyrė vandenį, bet atsisakė publikuoti duomenis.
Kitas miestelis Dongxing yra paliktas kovoti su tarša vienui vienas. Šalia esanti Julongo chemikalų gamykla ypač pavojinga pakilus vėjui. Tuomet gyventojai turi dangstytis langus šlapiais rankšluosčiais arba miegodami užsidėti juos ant veido, norėdami sumažinti pavojingų chemikalų poveikį. Aktyvistai ir mokslininkai skaičiuoja, jog per dešimt metų Julongo gamykla gali būti atsakinga už 100 mirčių nuo vėžio. Tyrimai rodo, jog gamykla per metus į aplinką išmeta per 2000 tonų kancerogeninės medžiagos – chlorofenolo. Be to, gamykla yra vos už 300 nuo pradinės mokyklos.
Keturi miestelio gyventojai buvo pasiryžę iškelti šį atvejį viešumon ir kovoti už gamyklos uždarymą. Du iš jų pernai mirė per įvykusią autoavariją. Likę aktyvistai nuleido rankas. Aplinkosaugos biurai nepripažįsta, jog miestelio vėžio susirgimų statistika ypatinga.
Ekspertai teigia, jog provincijos tampa gausesnėmis ir turtingesnėmis, todėl gamyklos perkeliamos į dar atokesnes vietoves, kur gyvena menkai civilizuotos ir įtakos neturinčios bendruomenės, o žala gali išlikti nepastebėta. Tiesa, atsiranda ir tokių nuomonių, jog šie atvejai tėra vakarietiška propaganda, norint sukompromituoti Kiniją ir jos ekonominį pakylimą.
Parengta pagal užsienio spaudą.
