Bek Akinskij
Kaliningrado srities Slavsko rajono prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą vietinės mokyklos direktorei – ji kaltinama priėmusi mokytojauti Igorį Chatkovskį, teistą už terorizmą aštuoneriems metams laisvės atėmimo, nors šis neturėjo tinkamo pedagoginio išsilavinimo. Tuo tarpu mokyklos direktorė teigia, jog į darbą ji priėmė buvusį teroristą Rusijos FST atstovų nurodymu. Kilus skandalui, Igoris Chatkovskis iš Kaliningrado srities dingo ir atsirado… Minske.
Buvęs teroristas – mokytojas
Slavsko rajono Gastelovo kaimo vidurinėje mokykloje dirbo mokytoju Igoris Chatkovskis, teistas už terorizmą. Jis dalyvavo organizuojant sprogdinimus 1992 m. Baku mieste. Mokyklos direktorė Jelena Jermolenko prisipažino, kad ji priėmė į darbą J.Chatkovskį Kaliningrado srities FST (Federalinė saugumo tarnyba) atstovų nurodymu. Tačiau mokyklos direktorei iškelta baudžiamoji byla pagal Rusijos Federacijos BK straipsnį, kuriuo kaltinama už piktnaudžiavimą pareiginiais įpareigojimais, įvykdytą dėl savanaudiškų paskatų. Igoris Chatkovskis neturi specialaus vidurinio išsilavinimo, direktorė jį įformino kaip jauną specialistą su aukštuoju išsilavinimu, o tai iš principo yra neleistina.
Prokuratūra atliko tardymą pridengdama RF spec.tarnybą, todėl Jelena Jermolenko turėjo visišką teisę pareikšti: – Tegu pirma įrodo tai, kad aš kažkuo nusikaltau. Aš visada dirbau sąžiningai ir tokio elgesio su manimi aš neužsitarnavau”.
„Teroristai gimsta tarp Lubiankos sienų ir jiems vadovauja Rusijos FST“
Taip tvirtina buvęs FST pulkininkas Michailas Trepaškinas.
„1993-1994 metais aš dirbau Rusijos FST operatyviniu įgaliotiniu ypatingai svarbioms užduotims penktame skyriuje, kuris priklausė USB valdybai (Upravlenije Sobstvennoi bezopasnosti), paprasčiau – kontržvalgyba pačioje kontržvalgyboje. Aš gavau informaciją, kad Maskvoje veikia grupė, kuri, pagal operatyvinius duomenis, įvykdė teroristinius aktus Rusijos ir Sandraugos šalių teritorijoje. Šią informaciją aš nedelsdamas pateikiau asmeniškai FST minėtos USB valdybos viršininkui generolui Varlamovui, kuris įsakė man skubiai suformuoti operatyvinę grupę iš labiausiai patyrusių darbuotojų ir užkirsti kelią teroristų veiklai.
Varlamovas man pasakė pažodžiui taip: „Michailai, užduotys labai rimtos, jas būtina įvykdyti kiek galima greičiau. Teroristai žudo žmones. Tad tau, Michailai, tenka didžiulė atsakomybė. Aš sankcionuoju visas priemones šiam reikalui atlikti. Pirmyn!“
Aš tuoj pat sudariau operatyvinę grupę, į kurią buvo įtraukti patyrę valdybos karininkai, septintojo skyriaus (operatyvinio parengimo) darbuotojai Vladimiras Vitvinovas, Zaicevas, Druževskis ir kt. Per trumpą laiką mes išaiškinome visus teroristinės grupės narius, ir čia mūsų laukė siurprizas – teroristinė grupė veikė vadovaujama RF FKT Kovos su terorizmu valdybos vyresniųjų karininkų. Mes susidūrėme su „mūsų draugais, stovėjusiais vienoje gretoje“.
Apie tai aš pranešiau Varlamovui. Jis įsakė areštuoti teroristus, areštus vykdyti kartu su Rusijos vyriausiosios karinės prokuratūros tardytojais.
Tai teroristinei grupei vadovavo RF FKT UBT papulkininkis Simonianas. Grupėje buvo UBT papulkininkis V.V.Šebalinas, kuris vėliau dalyvavo Čečėnijos prezidento Dudajevo nužudymo operacijoje. Šebalinas sėdėjo viename kabinete Lubiankoje su Simonianu.
Savo darbo kabinete seife jie laikė trotilo sprogmenis ir lėtintuvus, kuriuos naudoja karinė žvalgyba priešininko užnugaryje karo metu. Sprogmenis ir lėtintuvus jie išduodavo teroristinių aktų vykdytojams numatytoms užduotims atlikti. Ryšiams su Simonianu ir Šebalinu palaikyti buvo skirtas Oganesianas (tai Armėnijos nacionalinio saugumo vyriausiosios valdybos specialių operacijų priešininko teritorijoje skyriaus veikiantis darbuotojas), kuris buvo įformintas RF FKT UBT agentūriniame aparate, beje, jį įformino UBT kadrų skyriaus viršininko Ovčinikovo (būsimasis Chocholkovo, Dudajevo nužudymo grupės vadovo pavaduotojas) ir vieno iš UBT skyriaus viršininkų Gropo (šiuo metu tarnauja Moldavijoje) nurodymu. Žinoma, to jie nebūtų galėję padaryti be spec.tarnybos aukščiausiosios vadovybės.
Ryšius su Oganesianu palaikydavo keletas tiesioginių teroristinių aktų vykdytojų, vienas iš jų – buvęs TSRS karinio jūrų laivyno žvalgas Igoris Chatkovskis, užverbuotas jų specialiai tiems tikslams.
Parengimo ir baudžiamosios bylos tyrimo metu buvo nustatyta, kad ta grupė 1992-1994 metais įvykdė sprogdinimus Baku metro, keleiviniuose traukiniuose Gudermese (žuvo 30 žmonių) ir Serbente (viename iš vagono tualetų sprogstamąjį užtaisą padėjo tiesiogiai pats Chatkovskis), sprogdinimus Kislovodske ir Mineraliniuose Vandenyse bei kituose Rusijos miestuose, taip pat atliko keletą užsakomųjų žmogžudysčių.
Susitikimus su smogikais Oganesianas rengdavo pagal gerąsias šnipų tradicijas – armėnų kapinėse Maskvoje, kur kaip slaptažodį naudodavo 25 rublių kupiūrą, perpjautą perpus.
Atlikdamas eilinę užduotį, Chatkovskis pagal Simoniano įsakymą išvyko į Baku, kur išžvalgė diversijos objektą, pasirinkęs juo dujų magistralę. Po to jis grįžo į Maskvą su dujų magistralės pagrindinių mazgų nuotraukomis ir apsigyveno viešbutyje „Izmailovo kompleksas“.
Sprogmenis ir MUV lėtintuvus šiam teroristiniam aktui atlikti jam perdavė asmeniškai Simonianas iš savo seifo Lubiankoje. Beje, Simonianas apgavo Chatkovskį: perduotas jam lėtintuvas buvo ne 2 valandoms, kaip buvo susitarta, o tik 50 minučių. Ir tada Chatkovskis suprato, kad sprogimo atveju žus ir jis –kad Simonianas nusprendė jį nužudyti, kad nereikėtų jam mokėti pinigų ir jis būtų pašalintas kaip įvykusių teroristinių aktų liudytojas.
Chatkovskis ėmė būgštauti dėl savo likimo ir jau po arešto bendradarbiavo su tardytojais, padėdamas jiems visiškai demaskuoti kitus grupės narius.
Tačiau kada tardymas ėmė sparčiai plėtotis ir buvo surasti bei paimti Kaliningrado ir Mineralinių vandenų sandėliuose nelegaliai laikomi ginklai bei sprogmenys, teroristų ratas iš FKT ėmė plėstis ir gijos vedė į RF FKT vadovybę, operatyvinis parengimas ir tardymas buvo užgniaužti.
FKT USV viršininką Varlamovą atleido iš pareigų, o į jo vietą paskyrė Patruševą, apie kurio nelabai gerus darbus jau buvo turima informacijos. 7-ojo skyriaus viršininką pulkininką Molčanovą (jo skyriuje tiesiogiai buvo ruošiami teroristai) pasiuntė tarnauti į Kamčiatką, o pats skyrius buvo išvaikytas naujojo USB viršininko Patruševo nurodymu.
Šebalinas, pajutęs pavojų ir nelaukdamas arešto, atbėgo į USB ir pasisiūlė dirbti slaptuoju agentu. Vitvinovas jį užverbavo, ir Šebalinas išdavė savo bendrabylius, taip pat papasakojo viską, ką žinojo ir nežinojo.
Vėliau FST vadovybė vėl jį pradės naudoti žudymams ir terorizmui (tokie žmonės Federalinėje saugumo tarnyboje vertinami kaip auksas).
Vieną iš teroristų – Petrosianą, neteisėtai paleido (nutraukė apsaugą) KGB generolas Duchaninas, perkeltas į GVP, pasikliaudamas jo pažadu „padėti tardymui“. Taip Petrosianas sėkmingai paliko RF teritoriją.
Keletą grupės narių vis dėlto teisė Tambove, uždarame teismo posėdyje, nes bijojo, kad Maskvoje gali pasigirsti griausmas, kaip ir Baku metro bei Gudermeso keleiviniame traukinyje, kur 30 žmonių buvo nužudyti Lubiankos sprogmenimis.
Teroristai buvo pripažinti kaltais, nes neteisėtai laikė sprogstamąsias medžiagas, ginklus ir šaudmenis, pažeidė geležinkelių tinklą. Tačiau teismas juos pripažino ne kaip teroristus, o kaip „diversantus“, nes baudžiamosios atsakomybės už įvykdytas diversijas straipsnis tuo metu buvo išbrauktas iš BK (tikriausiai specialiai jiems) ir teisti juos už tuos veiksmus buvo neįmanoma.
Baku metro sprogimas buvo įrodytas, tačiau tas nusikaltimas buvo įvykdytas „diversantų“ ne Rusijos teritorijoje ir nepaklūsta Rusijos teismo jurisdikcijai. 30 žmonių žūtis Gudermese keleiviniame traukinyje nebuvo jiems laikoma kaltinimu, nes tai įvyko Čečėnijos teritorijoje. Atlikti tardymą, teismo nuomone, Gudermese buvo neįmanoma, nes tai Čečėnija. Todėl nusikaltėliai buvo nuteisti po 4 metus laisvės atėmimo, o jų bendrininkai ir vadovai iš RF FST ir FKT patyrė tik nedidelę baimę.
Plataus atgarsio ši byla nesusilaukė nei Rusijos, nei užsienio informacijos priemonėse, nes FKT (Federalinė Kontržvalgybos tarnyba) šiai byla prirašė grifą „slaptai“ ir blokavo bet kokias publikacijas, suprasdama, kad sprogimas Baku metro ir 30 žmonių žūtis Gudermese yra skaudesnė, nei agento papulkininkio Vorobjovo autobuso susprogdinimas VDNX (Liaudies ūkio pasiekimų parodoje)“, – pasakojo Michailas Trepaškinas.
Paaiškinimas
Kada I.Chatkovskis gavo Simoniano kabinete sprogmenis, jam buvo pasakyta, kad sprogmuo po jo užtaiso sprogs praėjus vienai valandai. Chatkovskis padėjo sprogmenį, bet, nepraėjus pusvalandžiui, pasigirdo galingas sprogimas, dėl kurio vos jis pats nenukentėjo.
I.Chatkovskis, žinodamas, kaip susisprogdino pulkininkas Vorobjovas, grįžęs į Maskvą tuoj pat su oficialiu pareiškimu kreipėsi į Maskvos karinę prokuratūrą, reikalaudamas patraukti baudžiamojon atsakomybėn aukštus RF FKT pareigūnus už bandymą nužudyti ir stambios pinigų sumos, skirtos teroristiniams aktams Azerbaidžane ir Šiaurės Kaukaze, pasisavinimą.
Tačiau Maskvos karinė prokuratūra pranešė apie gautą I.Chatkovskio pareiškimą ir ėmė vilkinti šio fakto tyrimą.
Tuo metu Rusijos Federalinė kontržvalgybos tarnyba praneša Azerbaidžano spec.tarnybos vadovybei, jog yra gavusi agentūrinį pranešimą, kur nurodyta, kokius teroristinius aktus įvykdė I.Chatkovskis ir duoda tikslų jo adresą.
Operatyvinė grupė atvyksta į Maskvą ir pasiima iš patalo dar šiltą Chatkovskį ir veža jį į Baku.
Kol Chatkovskis sėdi arešto namuose ir yra tardomas, Maskvos karinė prokuratūra sparčiai sufalsifikuoja baudžiamąją bylą Simonianui ir jo pavaldiniams, perkvalifikuodama BK teroristinių aktų organizavimo straipsnį į šaudmenų (šovinių) laikymą.
Maskvos karinė prokuratūra nuslėpė visus Šiaurės Kaukaze įvykdytus teroristinius aktus, o žuvusieji tuose aktuose – jų sąžinės reikalas.
Tam, kad nuo Maskvos gyventojų ir informacijos priemonių būtų nuslėpti Rusijos spec.tarnybų nusikaltimai, ta baudžiamoji byla perduodama Tambovo srities teismui. Tambovo srities teismas teroristinių aktų organizatoriams suteikė amnestijos galimybes.
Asociacija „Kazys“ – teroristų rengimo centras
Rusijos ir Armėnijos teroristinės grupės įvykdė keletą sprogdinimų geležinkelių linijose, jungiančiose Azerbaidžaną su kitomis šalimis:
– 1991 m. gegužės 30 d. netoli Chasaviurto (Dagestanas) stoties susprogdintas keleivinis traukinys „Maskva-Baku“. Žuvo 11 žmonių, 22 sužeisti;
– 1991 m. liepos 31 d. netoli Temirtau (Dagestanas) stoties susprogdintas traukinys, važiavęs į Baku. Žuvo 16 ir sužeista 20 žmonių;
– 1992 m. sausio 8 d. susprogdintas jūrinis keltas „Krasnovodskas – Baku“. Žuvo 25 žmonės ir 88 sužeisti;
– 1993 m. vasario 28 d. netoli Gudermeso (Čečėnija) stoties susprogdintas traukinys „Kislovodskas – Baku“. Žuvo 11 ir sužeista 18 žmonių.
– 1994 m. vasario 1 d. Baku miesto geležinkelio stotyje susprogdintas keleivinis traukinys „Kislovodskas – Baku“. Žuvo 3 žmonės ir daugiau kaip 20 sužeistų.
– 1994 m. balandžio 13 d. stotyje „Dagestano žiburiai“ (RF) susprogdintas keleivinis traukinys „Maskva-Baku“. Žuvo 6 ir sužeisti 3 žmonės.
Reformavus Armėnijos KGB į Vyriausiąją nacionalinio saugumo valdybą (VNSV), o vėliau į MNE, buvo sukurtas specialus skyrius teroristiniams ir diversiniams aktams atlikti.
Piatigorsko mieste po asociacijos „Kazys“ priedanga buvo sukurtas centras, užsiimantis diversine-ardomąja veikla. Centro veiklai vadovavo kadriniai MHE karininkai, Armėnijos ir Rusijos FST, GRU ir SVR, kurie rengė ir vykdė teroristinius aktus.
Skiriamoji Piatigorsko centro ypatybė buvo ta, kad jo veikloje buvo akcentuojamas individualinis teroras – žudymas.
Centras yra susijęs su serija sprogimų geležinkeliuose, einančiuose iš Šiaurės Kaukazo į Azerbaidžaną, taip pat su žmogžudystėmis.
Armėnijos jėgos struktūrų sąsajas su teroristine veikla Azerbaidžane ir Šiaurės Kaukaze patvirtino daugelis I.Chatkovskio byloje esančių tardymo dokumentų.
1993 m. birželio 2 d. susprogdintas keleivinis vagonas, stovėjęs Baku geležinkelio stoties atsarginiame kelyje. Žuvusių ar sužeistų nebuvo. Už šį nusikaltimą Igoris Chatkovskis 1994 m. liepos 22 d. Azerbaidžano respublikos karinio teismo buvo nuteistas 8 metus kalėti.
Per tardymą Igoris Anatoljevičius Chatkovskis prisipažino, kad buvo užverbuotas AR GUNB kaip RF FKT agentas teroristinėms ir diversinėms operacijoms vykdyti Azerbaidžano teritorijoje.
Buvo nustatyta, kad I.Chatkovskio pasiuntimo į Azerbaidžaną operacijoje dalyvavo AR GUNB papulkininkis D.Oganesianas ir majoras A.A.Galojanas, Rusijos FKT vadovai V.V.Simonianas ir V.S.Petrosianas.
Tardymas dokumentuotai įrodė I.Chatkovskio įvykdytą 1993 m. birželį keleivinio vagono susprogdinimą Baku geležinkelio stotyje, 1993 m. gegužę prekinio traukinio Serbento miesto stotyje užminavimą, taip pat tiesioginį Armėnijos ir Rusijos spec.tarnybų organizacinį vaidmenį šiuose nusikaltimuose.
Pas akcijos organizatorius iš Rusijos buvo rastos sprogdinimo priemonės ir tardymo metu jie prisipažino atlikę tą veiklą. Tačiau tolesnis teisminis teroristinių aktų organizatorių nagrinėjimas, asmeniškai paprašius Armėnijos prezidentui L.Ter-Petrosianui, buvo perkeltas iš Maskvos į periferiją – į Tambovą.
Netrukus po teismo teroristų grupei vadovavęs papulkininkis Džajanas Oganesianas – Armėnijos VNSV diversinių operacijų skyriaus viršininkas ir jo pavaduotojas majoras Ašotas Galojanas, kaip ir kiti nusikaltimų organizatoriai, buvo paleisti ir rado prieglobstį Armėnijos teritorijoje.
Apie Armėnijos vadovybės valstybinę politiką ir jos sąsajas su tarptautiniu terorizmu kalba ir Anglijos teisėsaugos organų duomenys, esantys brolių Ucijevų nužudymo Londone byloje. Tardymas nustatė, kad čečėnų nužudymo operacijoje dalyvavo Armėnijos VNSV darbuotojai. Anglijos teisėjas Gotlandas teisme pareiškė: „Už čečėnų žudiko M.Martirosiano slepiasi organizatoriaus Sarkisiano, kuris yra Armėnijos Nacionalinio saugumo valdybos generolas, figūra“.
Pats žudikas Mkrtč Martirosianas taip pat yra Armėnijos spec.tarnybų kadrinis karininkas.
Kas jis – tas Igoris Chatkovskis?
Igoris Chatkovskis kameros draugams Nikolaizenui ir Lichačiovui pareiškė, kad iš pradžių į „žaidimą“ buvo įtrauktas Azerbaidžano spec.tarnybų.
Tuo tarpu taip ir lieka neaišku, už ką teroristui Igoriui Chatkovskiui asmeniškai pareiškė padėką Azerbaidžano prezidentas Alijevas ir už ką I.Chatkovskiui buvo suteiktas Baku mieste butas bei padovanota didelė suma pinigų.
Abasovas atvirai prisipažįsta, jog jis Karabache renka žvalgybinę informaciją, bet jam nėra žinoma, kad „įžymusis teroristas“ Igoris Anatolijevičius ypatingu prezidento Alijevo potvarkiu 1997 metų sausį buvo amnestuotas humanizmo motyvais.
Matote, kaip lengvai atleidžiama teroristui, azerbaidžaniečių tautai ir jos ekonomikai padariusiam didžiulę žalą.
Šitas epochos reikalas buvo užbaigtas be kokių nors paaiškinimų, kas vis dėlto Chatkovskis – ar armėnų šnipas, ar azerbaidžaniečių agentas, svarbiausias kaltinamasis ar byloje dalyvaujantis pagrindinis liudytojas?
Įdomiausia tai, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka priglobė teroristą Igorį Chatkovskį ir davė butą pačiame Minske.
Manęs tai nestebina, nes Baltarusijos prezidentas „Batka“ seniai bičiuliaujasi su Rusijos spec.tarnybomis: jau nuo 1994 metų Baltarusijos kagėbistai aktyviai dalyvavo rusų-čečėnų kare.
Pastarosiomis dienomis Minske įvyko teroristinis aktas. Kažin, ar su tuo nieko bendro neturi gerai mums žinomas teroristas Igoris Chatkovskis?
