Praėjusį spalį Gruzija žengė didelį žingsnį tvirtesnės demokratijos link, kuomet pakeisdama Konstitucijos nuostatas įtvirtino kitokį valdžių pasidalijimą. Tačiau praėjus šešiems mėnesiams po šios pataisos nėra vieningo atsakymo: ar toks pakeitimas atstatė demokratiškumą ir įstatymo viršenybę, ar sumažino demokratinius valdžios įsipareigojimus? Demokratijos paieškos vyksta toje pačioje B. Ivanišvilio ir M. Saakašvilio politinių žaidimų aikštelėje.
Paskutinio mėnesio įvykiai leidžia atsargiai džiaugtis Gruzijos demokratiškumu. Pirmuoju laikoma Europos Žmonių Partijos (EEP), esančios Europos Parlamente, laiškas dabartiniam ministrui pirmininkui Bidzinai Ivanišviliui, kuriame kritikuojamas užsitęsęs parlamento nariams, spaudimas vietinei valdžiai ir žiniasklaidos priemonėms. Įspėjama, jog tokiu elgesiu valstybė naikina savo viltis dėl europietiškos ateities. Pažymėtina, jog EEP yra tarptautinis partijų susivienijimas, kuriam priklauso ir Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio partija „Jungtinis nacionalinis judėjimas“, todėl kritika nėra stebėtina. Iš tiesų, sprendžiant Gruzijos problemas visuomet buvo stokojama objektyvumo.
Tačiau svarbiausias buvo B. Ivanišvilio atsakymas. Pirmiausiai premjerą užvaldė instinktas atsakyti puolimu pavadinant laišką gėdingu, o Europos Parlamento narius kvailiais, kurie gyvena M. Saakašvilio melais. Tačiau nuraminus aistras buvo nuspręsta atsakyti diplomatiškiau. B. Ivanišvilis primigtinai patvirtino, jog šalis remiasi demokratinėmis, Vakarų Europai artimomis vertybėmis. Be to, B. Ivanišvilis pakvietė jo kritikus prisidėti prie Gruzijos demokratiškumo puoselėjimo. Kvietimas buvo išklausytas – Europos Sąjunga paskyrė įgaliotinį, kuris dirbtų reformuojant teisinę Gruzijos sistemą.
Šveicarijos ambasadorius mano, jog tai buvo puikus Gruzijos ir Europos Sąjungos dialogo pavyzdys, kuriame nebuvo nereikalingo ambicingumo ir pasipūtimo. Ambasadorius tvirtina, kad šalyje dar niekada nebuvo tokio demokratijos lygio, koks yra dabar, ir tai yra B. Ivanišvilio nuopelnas, kuris siekia bendravimo su visuomene.
Kita optimizmo priežastis – parlamento darbas. Sumažėjus vieno asmens įtakai buvo pasiryžta priimti minėtą pataisą, kuri sumažino prezidento galias perduodant kai kurias iš jų vyriausybei. Be to, įvyko dar vienas šaliai nebūdingas dalykas. Jungtinio nacionalinio judėjimo narys Archilas Babokidze išdrįso paviešintį straipsnį, kuriame kritikuojamas tiek premjeras, tiek jo bendrapartietis prezidentas M. Saakašvilis.
Tačiau valstybei vis dar trūksta sąžiningų ir kompetentingų žmonių valdžioje. Premjeras B. Ivanišvilis kritikuodamas dabartinius seimūnus drįso pareikšti, jog dabartiniame parlamente nėra nė trijų narių, kurie galėtų jam padėti nuveikti kažką naudingo.
Visgi ne ir šio, B. Ivanišvili nuomone netikusio, parlamento pastangos priimti bendrus sprendimus yra keliančios susižavėjimą. Didysis išbandymas valstybei ir yra rasti kompromisus dviems barikadų pusėms – B. Ivanišvilio „Svajonių koalicija“ ir M. Saakašvilio „Jungtiniam nacionaliniam judėjimui“. Kompromiso radimas keičiant autokratiškumu pasižyminčią Konstituciją teikia vilties, jog parlamentas sugebės pertvarkyti ir kitas svarbias sritis – teismų sistemą, prisiekusiųjų teismus, savivaldą. Tačiau ir čia slypi grėsmė, jog iš esmės keičiant valstybę per daug galių įgaus viena lyderiaujanti partija. Kaip ir visuomet, tikrasis velnias slypi detalėse.
Parengta pagal užsienio spaudą.
