Daugiau nei 1000 privačių klientų laiko pinigus Vatikano banke, kurių indėlių vertė 300 milijonai eurų. Oficialios institucijos tvirtina, jog tai gali būti nelegalūs pinigai. Pasirodo, jog Vatikano bankai gali veikti panašiais principais kaip i Šveicarijos bankai, į kuriuos plaukia nusikaltėlių ir mokesčių slėpėjų pinigai. Gelbėjant Vatikano reputaciją siekiama panaikinti šias „nešvarias sąskaitas“. Tai dar vienas įrodymas, jog Europoje gali „nebelikti mokesčių“ prieglobsčių. Prie reikalavimų užkirsti kelią mokesčių slėpimui Vatikane prisidėjo ir Europos Sąjunga.
Neseniai naujasis banko valdytojas vokietis Ernst fon Freyberg tvirtino, jog banke nėra jokios netvarkos, kurios jis tikėjosi prieš pradėdamas eiti šias pareigas. Tačiau jau netrukus buvo pasamdyta 20 ekspertų iš JAV, kurie konstatavo, jog Vatikano banke yra daugybė nelegalių sąskaitų. Pagal įstatus pinigus Vatikano banke gali laikyti tik dvasininkai ir religinės katalikų bendruomenės. Pradėjus nagrinėti tikruosius sąskaitų šaltinius paaiškėjo, kad daugybė sąskaitų priklauso su Bažnyčia niekaip nesusijusiems žmonėms.
Vatikano bankas buvo įkurtas 1887 m. siekiant apsaugoti Bažnyčios turtą nuo godžios Italijos valdžios. Tiesa, tada jis vadinosi Labdaros Darbų Komisija. Per dešimtmečius institucija vėliau, pervadinta į Religinių Darbų Institutą, buvo susijusi net su keliais tamsiais sandoriais.
Taigi tai ne pirmas faktas verčiantis abejoti Vatikano banko švarumu. Prieš du dešimtmečius buvo kilęs skandalas paaiškėjus, jog Vatikano banke buvo „plaunami“ kyšiai skirti Italijos politikams. Dar anksčiau Vatikano bankas buvo vienas pagrindinių veikėjų prisidėjusių prie didžiausio Italijos banko Milano Banco Ambrosiano griūties, po kurios nusižudė ir pats banko valdytojas. Banko istorijoje taip pat būta tamprių sąsajų su mafija, kaltinimų manipuliuojant paskolų biržomis, ir užsiimant nelegaliomis milijardinėmis transakcijomis. Ar ne per daug skandalų šventojo sosto finansinei institucijai?
Ir tai dar ne viskas. Praėjusių metų pabaigoje buvęs banko valdytojas Ettore Gotti Tedeschi buvo kaltinamas prisidėjęs prie pinigų plovimo Vatikane. Įrodymų pritrūko ir E. G. Tedecshi išsisuko be jokių bausmių, tačiau tai sudrebino banko reputaciją. Be to, po neaiškaus E.G. Tedecshi pasitraukimo kilo įtarimų, jog būtent jis buvo tas žmogus, kuris norėjo įvesti banke tvarką ir pritaikyti vakarietiškus bankų standartus. Tačiau tai trukdė Vatikano viršūnėlėms, kurios galėjo sąmoningai sukurti skandalą apkaltinant jį patį. Dabar sklando gandai, jog jis buvo žmogus, kuriam kolegos pranašavo patekimą į istoriją už tai, jog jis sunaikins galingąją IOR.
Taigi Vatikano bankas niekuomet nepasižymėjo skaidrumu. Jis buvo diskretiškas ir saugojo savo duomenis nuo sekuliarios valdžios. Tačiau taip buvo iki 2010 m., kuomet Europos Sąjunga pradėjo daryti spaudimą neleidžiant tolesnio pinigų plovimo. Maža to, Europos Sąjunga pateikė įtarimus, jog Vatikanas gali saugoti pinigus priklausančius teroristinėms grupuotėms.
Vatikane nėra jokių mokesčių, be to, jis itin uždaras nuo išorinio pasaulio kaltintojų – tai viskas ko reikia mokesčius slepiantiems asmenims. Vatikanas tapo Kaimanų salų analogu Europoje. Tačiau dabartinis banko valdytojas jau išsiuntinėjo laiškus sąskaitų turėtojams pranešdamas, jog jiems teks išsiimti pinigus į šio banko. Taigi ieškoti kito prieglobsčio.
Tačiau su Katalikų Bažnyčia nesusiję banko klientai nėra vienintelė problema. Stulbinančias ir įtartinas transakcijas atlieka ir itin aukšti Bažnyčios dvasininkai. Monsinjoro Nunzio Scarano finansinė veikla buvo tokia akiplėšiška, jog įrodymai tiesiog badė akis ir dvasininkas pateko į pareigūnų rankas. Suimtasis monsinjoras į savo sąskaitą gavo 20 milijonų eurų dydžio įplaukas iš Šveicarijos. Beje, jis pats Vatikano banke turėjo net kelias sąskaitas ir buvo vadinamas „Donu 500” dėl savo pomėgio stambioms kupiūroms.
Nunzio Scarano dievagojasi nieko blogo nepadaręs, nors per kelis metus jo transakcijos viršijo 5 milijonus eurų. Pinigai būdavo gaunami iš Šveicarijos, vėliau pervedami į kitus mokesčių prieglobsčius. Po tyrimo kaltinimai krito ir banko darbuotojams, kurie buvo kritikuojami, jog neatkreipė dėmesio į tokio dydžio transakcijas. Tyrėjai teigia, jog bankas ir jo darbuotojai turi pakeisti savo veiklos principus ir netylėti kaip pelės po šluota.
Dabartinis valdytojas Ernstas fon Freybergas teigia: „Mums reikia naujo valdymo, jog pagreitintume reformų vykdymo procesus“. Jis pats tiki, jog jau atliko „valymo darbus“ ir tereikia užtikrinti, jog skandalai nebepasikartotų.
Savo žodį dėl banko ateities turi tarti ir popiežius. „Kai kurie sako, jog tai turi išlikti banku, kiti, jog tai turi būti pagalbos fondas, treti rekomenduoja jį tiesiog uždaryti. Nepriklausomai nuo to, ar tai bus fondu ar banku, jo veikla turi būti paremta skaidrumu ir atvirumu“, – kalbėjo pontifikas, neatskleisdamas tikrosios savo vizijos dėl banko ateities.
Jeigu visi gandai ir mitai apie „juodų pinigų“ svarbą Vatikanui yra tiesa, tuomet banko veiklos skaidrinimas bus šoku ne tik jo klientams, tačiau ir pačiai miniatiūrinei valstybei bei dvasininkams visame pasaulyje.
Parengta pagal Spiegel.de.
