Praėjusios savaitės konferencijoje B. Obama pripažino, jog santykiai su Rusija po V. Putino grįžimo į prezidento postą gerokai pasikeitė. Paskutiniame judviejų susitikime buvo pastebėta, jog B. Obamos kalbos metu V. Putinas savo krėsle sėdėjo pakumpęs ir suglebęs lyg nuobodžiautų, tad žurnalistai negalėjo nepasiteirauti JAV prezidento kaip jisai pats vertina akivaizdžiai nepagarbų V. Putino elgesį. B. Obama atsakė: „Aš žinau, jog žiniasklaida mėgsta susikoncentruoti į pašnekovo kūno kalbą, ir jisai tikrai buvo susikūprinęs, tarsi nuobodžiaujantis vaikas klasės gale“. Nors buvo paneigta, jog prasti yra ir abiejų prezidentų asmeniniai santykiai.
B. Obama patvirtino, jog santykiai su Rusija nepastovūs, o V. Putinas po perrinkimo naudoja gana nemalonią antiamerikietišką retoriką, tačiau nebuvo linkęs sureikšminti Rusijos vadovo kūno kalbos. Be to, nepaisant demonstratyvaus abejingumo susitikimas buvo laikomas sėkmingu – buvo susitarta dėl branduolinių galvučių mažinimo ir bendradarbiavimo Afganistane.
V. Putino povyza pakankamai neįprasta susitikimams, kuriuose valstybių vadovai paprastai stengiasi vienas kitam parodyti kuo didesnę pagarbą. Beje, tai ne vienintelis toks nutikimas. Keista V. Putino poza buvo užfiksuota ir konferencijoje dėl Šiaurės ir Pietų Korėjos, čia kalbant šalies Japonijos vadovui V. Putinas prie stalo sėdėjo ne tik pakumpęs, bet ir keverzodamas kažką savo užrašų lape. Kyla klausimas, ar toks elgesys yra apgalvotas ar tiesiog natūralus abejingumas.
Iš tiesų, pakankamai lengva pervertinti valstybės vadovo vaidmenis. Kad ir kokį abejingumą V. Putinas demonstruotų savo pašnekovams, valstybės turi pernelyg daug bendrų interesų, jog nerastų bendrų sprendimų. Be to, jo kaip ir daugumos kitų vadovų užsienio politika yra paremta naudos ir išlaidų apskaičiavimu, o ne simpatijomis ar antipatijomis, asmeninės pagarbos rodymu arba nerodymu.
Tikėtina, jog demonstratyvus abejingumas yra plano didinti rusų nacionalizmą dalis. Po perrinkimo V. Putino populiarumas šalyje gerokai sumažėjo, todėl jis pradėjo skintis sau kelią skatindamas nacionalizmą. Nacionalizmas keliamas rodant priešpriešą senajam savo varžovui – Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Manoma, jog draudimas amerikiečiams įsivaikinti rusų vaikus, taip pat buvo ne nuoširdus noras nuo kažko apsaugoti vaikus, o demonstravimas, kad yra priešinamasi tokiai galingai supervalstybei. Demonstratyvus erzinimas vyksta ir suteikus prieglobstį informacijos nutekintojui E. Snowdenui. Be to. V. Putinas kiek blogindamas santykius su JAV ne daug ką tepraranda. Rusija ir JAV šiuo metu turi pernelyg mažai tikrai rimtų bendrų interesų, kad eikvotų laiką ir energiją tarpusavio santykių gerinimui. Todėl santykių panaudojimas siekiant simpatijų Rusijoje nėra skausmingas tarptautinių santykių atžvilgiu.
Atrodo, jog B. Obama taip pat nesijaudina galįs pabloginti santykius su Rusija. Neseniai jis atšaukė savo vizitą į Rusiją – neva dėl taupymo ir laiko sumetimų. Taigi Rusijos vadovas turėjo pretekstą įsižeisti. Vizitų atšaukimas diplomatiniuose santykiuose pakankamai svarbus dalykas, tačiau B. Obama tiesiog suteikė prioritetą svarbesniems taškams, kuriuos turėjo aplankyti, ir taip pat pakankamai racionaliai apskaičiuoja galima naudą. Taigi manytina, jog šaltumas tarp V. Putino ir B. Obamos nėra grėsmingas augančio priešiškumo ženklas. Abi supervastybės šiuo metu tiesiog pernelyg mažai susidomėjusios viena kita ir galimu bendradarbiavimu. Skirtumas tas, jog B. Obama ir tokiais atvejais nėra linkęs demonstruoti nuobodulio.
Parengta pagal Washington Post.
