Švedijos teismas ketvirtadienį nuteisė vyrą už etninės neapykantos kurstymą, 2020 metais sudeginus Koraną, – tai pirmas kartas, kai šalies teismų sistema nagrinėjo kaltinimą dėl islamo šventosios knygos išniekinimo.
Apkaltinamasis nuosprendis paskelbtas po šių metų pradžioje kilusios Korano deginimų bangos, kuri sukėlė tarptautinį pasipiktinimą ir dėl kurios Švedija tapo „prioritetiniu taikiniu“, o šalies žvalgybos agentūra buvo priversta padidinti terorizmo pavojaus lygį.
Švedijos vyriausybė pasmerkė išniekinimus, tačiau nuosekliai rėmėsi šalies įstatymais, ginančiais saviraiškos laisvę.
Linčiopingo apygardos teismas centrinėje Švedijoje 27 metų vyrą pripažino kaltu dėl „agitacijos prieš etninę grupę“, sakydamas, kad jo veiksmai „buvo nukreipti prieš musulmonus, o ne prieš islamą kaip religiją“, ir „vargu ar galima teigti, kad jie skatino objektyvias ir atsakingas diskusijas“.
2020 metų rugsėjį vyras prie Linčiopingo katedros įrašė vaizdo klipą, kuriame matyti, kaip ant kepsninės deginamas Koranas ir kiaulienos gabalas, o po kepsnine esančiame ženkle užrašyta paniekinanti pastaba apie pranašą Mahometą.
Vyras vaizdo įrašą paskelbė socialinės žiniasklaidos platformose „Twitter“, dabar žinomoje kaip „X“, ir „YouTube“, o apdegintą Koraną ir kiaulieną padėjo prie Linčiopingo mečetės.
Vaizdo įraše buvo panaudota daina „Remove Kebab“, populiari tarp kraštutinių dešiniųjų grupių, kurioje raginama vykdyti religinį musulmonų valymą.
Teismas nurodė, kad „muzika smarkiai asocijuojasi su 2019 metų išpuoliu Naujojoje Zelandijoje, Kraistčerčo mieste, kai australas baltųjų viršenybės šalininkas dviejose mečetėse nužudė 51 žmogų.
Vyras savo kaltės nepripažino, teigdamas, kad jo veiksmai buvo islamo kaip religijos kritika. Tačiau teismas šį argumentą atmetė.
„Teismas mano, kad pasirinkta muzika tokio turinio filmui negali būti interpretuojama kaip nors kitaip nei grasinimas musulmonams su užuomina į jų tikėjimą“, – rašoma teismo pranešime.
„Filmo turinys ir jo paskelbimo forma yra tokie, kad akivaizdu, jog pagrindinis kaltinamojo tikslas negalėjo būti kitoks nei išreikšti grasinimus ir panieką“, – sakoma jame.
