Sausio 14 d. Sirijos ministrų kabinetas (Syrian Cabinet), Aukščiausia Karinė Vadovybė (Military High Command) ir Sirijos Prezidentas Assadas surengė susirinkimą, kad būtų imtasi atsargos priemonių į rengiamą pasikėsinimą nužudyti Sirijos Prezidentą.
Sirijos ir Irano žvalgybos tarnybos neseniai perdavė įspėjimus, kad “režimą siekiantys nuversti sąjungininkai”, vadovaujami JAV, apmokė ir dislokavo specialiąsias pajėgas ir Salafistų mirties dalinius, bandant įgyvendinti tą pačią Libijos strategiją, kuri po Libijos politinio lyderio Gaddafio nužudymo atvedė šalį į chaosą.
Planuojant visus galimus atvejus, prezidentas Assadas išleido savo paskutinius įsakymus, kurie būtų vykdomi, jei pasikėsinimas jį nužudyti būtų sėkmingas įvykdytas.
2012 gegužės mėnesį JAV prezidentas Barakas Obama tarptautinėje žiniasklaidoje paskelbė pareiškimą, sakydamas, kad JAV nesiekia nužudyti prezidento Assado. Tačiau tai nereiškia, kad JAV galėtų reikšti pretenzijas, jei Saudo Arabija, Kataras ar bet kuri Saudo Arabijos ar Kataro finansuojama teroristinė organizacija nužudytų Sirijos prezidentą Assadą.
Rusijos ir Sirijos žvalgybos tarnybos dar 2011 metais perspėjo, kad perimti interneto susirašinėjimai stipriai rodo, kad Saudo Arabijos Vidaus reikalų ministerija iš Saudo Arabijos į Siriją dislokavo Al-Qaedai priklausančią „Omaro Brigadą“. „Omaro Brigada” išgarsėjusi Al-Qaedos bombų ekspertais ir žudikų būriais, kuri taip pat yra atsakinga už daugelio JAV karių ir aukšto rango pareigūnų žūtį antro karo Irake metu, kuomet JAV okupavo Iraką.
2012 m. birželio ir liepos mėnesį po dviejų didelių nepavykusių teroristų mėginimų išsilaikyti Allepo mieste, kuriame būtų buvusi įkurta Sirijos laikinoji vyriausybė, pripažinta JAV ir NATO, galėjusi „teisėtai“ paprašyti užsienio karinės pagalbos, „Laisvoji Sirijos Armija“ buvo nugalėta Sirijos vyriasuybinių karinių pajėgų. Po to Saudo Arabija ir Kataras pradėjo finansuoti ir organizuoti masinį Salafistų ir Vahabistų teroristinių organizacijų antplūdį, kurios tęstų ardomąją veiklą Sirijoje. Deja, ši strategija taip pat žlugo.
Radikalūs Islamistų samdiniai ir kasdieniniai karo nusikaltimai savo prigimtimi pastūmėjo daugelį jėgų, kurios pradžioje ėmėsi ginklo prieš Sirijos vyriausybę, persigrupuoti į Sirijos vyriausybės, Sirijos kariuomenės ir Sirijos taikią opozicijos pusę.
Tarptautinės Krizės Grupė (ang. The International Crisis Group) nustatė, kad Saudo Arabijos remiamų radikalų buvimas Sirijoje sutelkė daugelį žmonių palaikyti Sirijos vyriausybę ir prezidentą Assadą, ir kad strategija – užtvindyti Siriją užsienio kovotojais – tikriausiai žlugs.
2012 gruodžio mėnesį išslaptinti Saudo Arabijos dokumentai atskleidė, kad Saudo Arabija savo samdiniais papildė Al-Qaedos kovotojų gretas, kurie bus dislokuojami Sirijoje. Slaptuose dokumentuose sudarytas kelių šimtų asmenų sąrašas, daugiausia Arabų ir Afrikos šalių tautybių, kurie buvo nuteisti mirties bausme ir kuriems buvo duotas pasirinkimas tarp mirties bausmės įvykdymo ir „karinių apmokymų“ „Šventajame Kare“ Sirijoje.
Po neseniai nepasisekusio mėginimo Kataro Doha mieste suvienyti patikimą karinę ir politinę opoziciją, mažėjant naujų verbuojamų samdinių kiekiui ir padidėjusiu poreikiu dislokuoti aukšto rango Al-Qaedos teroristų karininkus į Malį Afrikoje, Sirijos “režimą” siekianti nuversti opozicija vis labiau paklūsta tarptautiniams reikalavimams stabdyti terorizmo finansavimą ir imtis taikaus sprendimo būdo Sirijos kariniame konflikte. Tačiau 2012 metų pabaigoje Britanijos Ministras pirmininkas Davidas Cameronas vis tiek atkakakliai reikalavo “pakeisti režimą, nesvarbu kaip!“
Tad Sirijos prezidento nužudymo plano pasirinkimas atrodo vis labiau tikėtinas, Sirijos prezidento Assado nužudymo atveju galėtų būti pradėtas įgyvendinti „režimo pakeitimo“ planas ir užsienio karinė intervencija, kuri sukeltų atsaką iš Irano, Hezbollah ir galiausiai iš Rusijos.
Neseni pranešimai iš Irano ir Sirijos žvalgybos tarnybų rodo, kad “režimą siekiantis pakesiti aljansas” (JAV, Britanija, Prancūzija, Arabų šalys) dislokavo specialiąsias pajėgas ir specialiai apmokytų teroristų komandas, kurios dalyvauja koordinuotose atakose prieš Sirijos sostinę Damaską, kurie buvo apmokyti nužudyti Sirijos prezidentą Basharą Al-Assadą.
Po pasibaigusio Sirijos Ministrų kabineto, Aukščiausios Karinės Vadovybės ir prezidento Assado posėdžio Sirijos vyriausybė informavo Sirijos ir tarptautinę žiniasklaidą, kad buvo priimti planai nenumatytiems atvejams ir kad prezidentas Assadas išleido įsakymus, kurie būtų pradėti vykdyti pavykus jį nužudyti. Įsakymai ne tik apsaugo vyriausybės teisėtą perėmimą. Įsakymai nukreipti prieš strategiją nužudyti Sirijos prezidentą Assadą, kad būtų užkirstas kelias atvirai užsienio karinei intervencijai.
Taigi, jei būtų sėkmingai įvykdytas pasikėsinimas nužudyti Sirijos prezidentą Assadą, tuomet Sirijos karinės pajėgos pradėtų atakuoti teisėtus taikinius Izraelyje, Jordanijoje, Turkijoje (reminčioje terorizmą ir prisidengenčioje NATO 5 str.) ir bet kurioje kitoje šalyje, kuri aktyviai palaiko dabartinę agresiją prieš Siriją. Šios atakos sukeltų regioninius karus, kuriuose dalyvautų Iranas ir Hezbollah.
