2013 gegužės mėnesio antroje pusėje Sirijos armija toliau stūmėsi į priekį kovose kovoje prieš užsienio remiamus “sukilėlius”, nežiūrint to, kad Sirijoje karas tęsėsi jau daugiau kaip du metus. Per karą nuo užsienio remiamų terroristų ir banditų, pasivadinusių save “sukilėliais”, – samdinių, atvykusių iš 29 valstybių, siekiančių nuversti prezidentą Bashara Assada ir Sirijos vyriausybę, žuvo daug civilių ir Sirijos karinių ir saugumo pajėgų karių.
Sirijos armija sėkmingai pradėjo antrąją karinių operacijų stadiją, po sėkmingai baigtos pirmos karinės mūšio operacijos stadijos. Gegužės 21 dieną Sirijos karinės pajėgos nukovė „sukilėlių“ teroristinės grupės al-Nusra Fronto vyriausiąjį vadą Abu Omarą.
Sirijos vyriausybės vis didėjantį pranašumą kovojant prieš „sukilėlius“ ir „blogėjančią“ Sirijos opozicijos padėtį pripažino Britanijos ir Vokietijos žvalgybos tarnybos. Sirijos armija atstatė kontrolę daugumoje al-Qusayr miesto vietų, kuris yra strategiškai svarbus „sukilėliams“ tiekiant ginklus.
Britanijos žvalgybos tarnyba pažymėjo, kad Sirijos „režimo“ masinės karinės atakos yra „pavojingos“ būsimai Ženevos konferencijai Sirijos klausimu. Apie 30 proc. Aleppo mieste kariaujančios „sukilėlių“ Tawhid brigados narių perėjo į geriau apginkluotą su Al-Qaeda susijusią Jabhat al-Nusra (al-Nusra Fronto) brigadą, kuri taip pat skilo į dvi dalis: viena už susijungimą su al-Qaeda, kita – prieš.
Vokietijos užsienio žvalgybos tarnyba BND (Bundesnachrichtendienst), kuri mažiau nei prieš metus pranašavo greitą Sirijos prezidento Basharo Assado žlugimą, fundamentaliai pakeitė savo požiūrį į Sirijos karą ir dabar jau pripažino, kad Sirijos vyriausybinė kariuomenė daro didelę pažangą, dėl kurios „sukilėliai‘ atsidūrė „didelėje bėdoje“. BND vadovas Gerhardas Schindleris slaptame susirinkime apie tai informavo tam tikrus Vokietijos politikus. Tuo tarpu 2012 metų vasarą Schindleris informavo Vokietijos vyriausybės ir parlamento narius, kad „jis jaučia, jog Assado režimas galėtų subyrėti 2013 metų pradžioje“.
Po “Laisvosios Sirijos Armijos” (kuri priklauso Sirijos Opocizijos Koalicijai) karo pradžioje įgytų reikšmingų pranašumų dabar iniciatyvą perėmė Assado karinės pajėgos. Sirijos vyriausybinės pajėgos pradėjo kariauti pasirinktinį karą – apleido tas vietoves, kurias laikė mažiau svarbiomis. Valstybinės karinės paėjgos susikoncentravo perimant tuos miestus, kaip al-Qusayras Homsos provincijoje, kuris užtikrino sukilėlių ginklų tiekimą iš Libano. Tuo pat metu Sirijos vyriausybinės karinės pajėgos įvykdė restruktūrizaciją. Nuo 2011 kovo mėnesio pradžios Assado vyriausybinių pajėgų pagridinė grėsmė buvo ta, kad dauguma armijos karininkų korpusą sudarė daugiausia Alavitai (viena Islamo atšaka), lojalūs Assadui, tačiau daugelis eilinių karių buvo Sunitai, kaip ir daugelis sukilėlių. Dėl šios priežasties kovai prieš sukilėlius buvo dislokuoti tik patikimi kariai, kurie sudarė 1/3 Sirijos vyriausybinės kariuomenės. Lojalumo problema buvo išspręsta dviem būdais: pirmiausia buvo pasamdyti jauni žmonės iš Alavitų tarpo. Šie kariai buvo apmokyti Irane, pačioje Islamo Šiitų širdyje. Todėl Assado armija padidėjo iki 60 tūkst karių.
Taip pat Sirijos vyriausybė pradėjo priimti ir užsienio Šiitų kovotojus, daugiausia iš kaimyninio Libano Hezbullah partizanų ir pietinių Irako regiono.
Prie reikšmingų karinių laimėjimų Sirijos vyriausybei pasitikėjimo pridėjo ir 2013 gegužės 30 dieną iš Rusijos gauta pirmoji priešlėktuvinės gynybos raketų S-300 siunta. Ši sistema, kuri veikia 200 km spinduliu ir gali sunaikinti daugybinius taikinius, buvo reikšminga priemonė, atbaidanti NATO karinių oro pajegų intervenciją į Siriją, – tokią, kokia 2011 metais buvo Libijoje, kuomet NATO pajėgos nuvertė ir 2011 spalio pabaigoje ir nužudė Libijos vadovą Muammarą Gaddafį.
Šiuo metu Sirijos sukilėliai išgyvena ginklų trūkumą. Iki 2013 gegužės mėnesio pradžios ginklus sukilėliams, kuriuos Kroatijoje nupirkdavo turtingi Kataro Sunnitai, tiekė Jordanija. Tačiau nuo gegužės mėnesį Jordanija uždarė duris bijodama Sirijos vyriausybės keršto ir nutraukė ginklų tiekimą Sirijos Laisvosios Armijos ekstremistinėms grupės, tokioms kaip su al-Qaeda susijungusiai Jabhat al Nusra grupuotei ir Musulmonų Brolijai.
Taigi, Sirijos prezidentui Assadui įgijus reikšmingą persvarą kovoje su užsienio teroristais, kariaujančiais Sirijoje, 2013 gegužės 27 dieną ES šalių Britanijos ir Prancūzijos iniciatyva buvo panaikintas ginklų embargas Sirijai tam, kad galima būtų tiekti ginklus Sirijoje kariaujantiems teroristams, verčiant Sirijos prezidentą Assadą.
ES panaikino ginklų embargą Sirijai, kurio niekada realiai nebuvo laikomasi
2013 gegužės 27 dieną Europos Sąjungos užsienio ministrai priėmė sprendimą baigti vadinamąjį vienerių metų trukmės ginklų embargą Sirijai. Priimtas prieš metus ES ginklų embargas oficialiai baigėsi 2013 birželio 1 d.
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai priėmė sprendimą panaikinti ginklų embargą Sirijai, kuris realybėje niekada neegzistavo.
Nuo tada, kai 2011 metų pavasarį JAV pradėjo karą prieš Siriją, ginklai į Siriją buvo tiekiami laisvai. Vakarų Europos (ES) šalys nesutrukdė nelegaliai tiekiamiems ginklams patekti į Siriją kariaujantiems Mirties Daliniams, pasivadinusiems sukilėliais, kurie turėjo nuversti prezidentą Assadą ir vietoj jo pastatyti Vakarų ir JAV marionetinį prezidentą.
2013 kovo 24 dieną “The New York Times” detaliai paaiškino, kaip CŽV kartu su Turkija ir Persijos įlankos šalimis dalyvauja didelės apimties nelegalių ginklų operacijose gabenant ginklus iš Saudo Arabijos ir Kataro į Siriją:
“Nuo 2012 metų padžios Jordanijos, Saudo Arabijos ir Kataro karo transporto lėktuvų atliko daugiau kaip 160 reisų nelegaliai gabenant ginklus Sirijos sukilėliams į Turkijos ir Jordanijos oro uostus. Jungtinių Valstijų Centrinė Žvalgybos Valdyba padėjo Arabų šalių vyriausybėms užpirkti ginklų, tarp jų didelį kiekį ginklų iš Kroatijos ginklų sandėlių.
Stokholmo Tarptautinio Taikos Tyrimų instituto darbuotojo Hugho Griffitho, kuris stebi nelegalią ginklų prekybą, duomenimis, Sirijos sukilėliams vykdant slaptas logistines operacijas buvo nelegaliai nugabenta 3500 tonų ginklų. Iš Jordanijos ginklai nelegaliai buvo tiekiami Sirijos pietuose kariaujantiems teroristams, Amerikos vadinamiems “sukilėliais”.
Nuo balandžio 26 iki gegužės 4 d. naktimis Kataro Karinių Oro Pajėgų transporto lėktuvas C-17 šešis kartus leidosi Turkijoje Esenbogos oro uoste. 2012 rugpjūčio 8 d. Kataro karo transporto lėktuvai dar atliko 14 reisų. Visi šie lėktuvai skrido iš Katare Al Udeid oro uoste esančios Amerikos karinės logistikos bazės.”
Taigi, kur nusėdo šie nelegaliai dideliu mastu gabenti ginklai į Siriją? Kurie “sukilėliai” gavo ginklų, kurie ne?
2013 gegužės 8 d. „The Guardian” pripažino, kam pirmiausiai patenka nelegaliai gabenami ginklai į Siriją:
“Laisvosios Sirijos Armijos” ginklų trūkumas ir kiti ištekliai, palyginus su džihadistų Jabhat al-Nusra Frontu, yra pasikartojanti tema. Jei jūs kovojate al-Nusra Fronto brigadoje, ten visada yra paliktas ginklas jums, tačiau daugelis (Sirijos opozicijos) “Laisvosios Sirijos Armijos” brigadų savo kovotojams negali parūpinti net šovinių. Per kelis paskutinius mėnesius 3000 Laisvosios Sirijos Armijos vyrų perėjo į al-Nusra Frontą, daugelis dėl ginklų ir amunicijos trūkumo. Al-Nusra Fronto kovotojai retai kada susiduria su amunicijos trūkumu“.
Nežiūrint to, ar CŽV gabena ginklus tiesiogiai, ar netiesiogiai al-Nusra Frontui, tačiau neabejotina, kad šie ginklai patenka tiesiogiai į ekstremistinių Islamo ideologų al-Nursa Fronto kovotojų rankas,
Pavyzdžiui, kai “Economist” žurnalas 2013 gegužės 17 d. straipsnyje “Kas yra kas Sirijos mūšio lauke?” rašydamas apie pačias svarbiausias kovotojų grupes Sirijoje su apgailestavimu pažymėjo, kad tik viena ne islamiška sukilėlių grupė yra tik Kurdų gyvenamame regione, “Economist” pripažino, kad JAV remiama Sirijos sukilėlių Aukščiausia Karinė Vadovybė “turi mažą kontrrolę sausumos mūšiuose”.
2013 balandžio 27 d. “The New York Times” taip pat patvirtino, kad tarp Sirijos sukilėlių dominuoja Islamo ekstremistai: „Niekur sukilėlių kontrliuojamoje Sirijoje nėra pasaulietinių kovojančių pajėgų. Todėl mažuma pasaulietinių sukilėlių nevadovauja pilietiniam karui ir nebus valdžioje, jei būtų nuverstas Assadas.”
Karinio konflikto užbaigimas taikos derybomis – iliuzija
Už vykstantį karą Sirijoje yra atsakingos JAV, NATO šalys, Izraelis ir Arabų šalys.
Artėjant antroms Taikos deryboms Ženevoje karas Sirijoje nemažėja. Šios planuotos Taikos derybos yra apsimestinės. Kai Rusija deda pastangas tarpininkauti kariniame konflikte ir rasti taikų sprendimą, JAV teikia prioritetą konfliktams ir nestabilimui, siekdama pasaulinio dominavimo. Todėl karinio konflikto užbaigimas taikos derybos yra iliuzija. Visos ankstesnės taikos pastangos greitai žlugdavo.
Amerikos CŽV ir Britainijos MI5 slaptųjų tarnybų agentai ir Britanijos Specialiosios paskirties daliniai, kaip ir kitų Vakarų šalių specialiosios pajėgos, aktyviai padeda kariauti teroristams, pasivadinusiems “sukilėliais”. Savo ardomąją veiklą Sirijoje šie agentai jau vykdo nuo pat 2011 metų Sirijos karinio konflikto pradžios.
Su al-Qaeda susijungę teroristai, kurie Irake kariavo prieš JAV karius ir kurie 2011 metais padėjo NATO ajansui Libijoje nuversti Gaddafi, 2012 metų lapkričio mėnesį buvo permesti į Siriją kariauti prieš prezidentą Assadą.
Kataras per paskutinius du metus Sirijos teroristams pasivadinusiems “sukilėliais” jau išleido daugiau kaip 3 mlrd. dolerių.
Britanijos Užsienio Reikalų Ministras Williamas Hague taip vadinamą embargo užbaigimą įvardijo “teisingu sprendimu”. Jis dėjo visas pastangas, kad embargas būtų panaikintas. Jis netgi svarstė galimybę, kad Britanija galėtų viena tiekti ginklus “sukilėliams siekiant apsaugoti civilius”, jei nebūtų panaikintas ginklų embargas.
Deja, padidėjęs ginklų tiekimas į Siriją užtikrins daugiau mirčių ir naikinimo. Sutikti su ginklų embargo panaikinimu Sirijai ir leisti ginklus tiekti “teroristams” – tai JAV vyriausybės slaptos darbotvarkės vykdymas.
JAV senatorius slapta aplankė al-Qaedos al-Nusra Fronto teroristus Sirijoje
2013 gegužės 27 dieną po susitikimo su JAV kariais Turkijoje slapta į Siriją atskrido JAV senatorius Johnas McCainas, kuris susitiko su al-Nusra Fronto teroristų vadais, gaunčiais Izraelio paramą ir kariaujančiais verčiant prezidentą Assadą, kurie prašo JAV prezidento Obamos Sirijoje paskelbti ”neskraidymo zoną”.
McCainas paskelbė tokį pareiškimą, paaiškinantį jo poelgį: jo vakystės svajonė buvo “tapti tikru žydu, būti apipjaustytam ir auginti barzdą“ – Aš visada norėjau auginti barzdą, apsipjaustyti”.
Gegužės 28 dieną JAV senatoriaus Johno McCaino šeima išreiškė didelį susirūpinimą, kai gavo pranešimą, kai senasis 76 metų McCainas nuvyko į Siriją:
“Deja, …kai jis (McCeinas) išėjo iš Kapitolijaus (esančio Vašingtone), buvo visiškai dezorientuotas, tuomet vidurnaktį mums telefonu buvo pranešta, kad Johnas kirto Turkijos – Sirijos sieną ir jau atsidūrė Sirijoje, kur vyksta karas”, – sakė McCeino žmona Cindyja, kuri sužinojo, kad Sirijoje McCeinas sakė nerišlią, nesąmoningą kalbą vienai Sirijos sukilėlių grupei. “Todėl vienas iš mūsų šeimos narių turi nuvykti į Siriją ir parsivežti McCeiną namo. Mes turime susėsti ir kartu aptarti, kad jis rimtai nesusižeistų“, – sakė McCeino žmona.
Remiantis terorizmo ekspertu Danieliu Pipesu, McCainas yra aukščiausias Amerikos politikas kada nors atvirai reiškęs paramą al-Qaedai. ”Deja, tai nebuvo netikėta. Dabar Izraelis atvirai susijungė su al-Qaeda ir bombarduoja Sirija vykdydamas al-Qaedos operacijas.”
Kitas terorizmo ekspertas Stevenas Emersonas paaiškino, kad vis daugiau JAV Senatorių varžosi taprusavyje, kas labiau nusižemins ir atsiklaups prieš Izraelį.
Tuo tarpu McCaino kolega senatorius Lindsey Grahamas gegužės 22 dieną JAV Senato Užsienio reikalų komitete pristatė rezoliuciją (S. Res 65), leidžiančią JAV pradėti karą Sirijoje apsaugant al-Qaeda. Grahamas paaiškino:
“Al-Qaeda yra Izraelio padalinys, todėl Izraelis turi teisę pulti ką tik panorės”.
“Štai todėl McCaino tėvas paslėpė Izraelio nusikaltimus …Jei Izraelis ir al-Qaeda nori susprogdinti daugiau Amerikos dangoraižių, Jungtinės Valstijos turi jai padėti ir pasiūlyti visą savo pagalbą.”
2013 gegužės 30 dieną skubioms dviejų dienų konsultacijoms aptarti galimą karą prieš Siriją į JAV Baltuosius Rūmus išyko NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
Šiuo metu NATO pagrindinės okupacinės pajėgos yra sutelktos okupuotame Afganistane, iš kurio kariuomenės išvedimas turėtų prasidėti kitais 2014 metais. Todėl NATO negali pradėti sausumos karo Sirijoje. Oro antskryčių taktika, tokia, kokia buvo naudota Libijoje, Sirijoje netinka dėl kalnuotų vietovių. Todėl JAV prezidento Obamos spaudimu, ES užsienio reikalų ministrai panaikino ginklų embargą Sirijai, t.y. suteikė teisė atskiroms šalims apginkluoti Sirijos teroristus.
Vašingtone NATO generalinis sekretorius susitiko su JAV prezidentu Baracku Obama, JAV Valstijų sekretoriumi Johnu Kerriu ir Nacionalinio Saugumo Patarėju Tomu Donilonu.
NATO turi 6 “Patriot” tipo sparnuotųjų raketų įrenginius Turkijoje, tarp jų 2 priklausančius JAV pajėgoms netoli Turkijos Sirijos sienos. Tačiau NATO pajėgoms didelė kliūtis iškilo Rusijos Sirijai tiekiamos priešlėktuvinės gynybos S-300 ilgojo nuotolio raketos, kurios neleistų NATO aljansui įgyvendinti “neskraidymo zonos”, tokios, kokią NATO vykdė prieš Libiją 2011 metais. Nors birželio 3 dieną Rusijos prezidentas Putinas pareiškė, kad Sirija šių raketų dar negavo.
