Daugybė miestų visame pasaulyje siekia vadintis „išmaniaisiais miestais“. „Išmaniaisiais miestais“ skambiais šūkiais ketina tapti Amsterdamas, Barselona, Birmingamas, Dubajus, Helsinkis, San Diego, Stokholmas, Viena, Jokonoma. Tačiau būtent Ispanijos miestas Santanderas pirmasis pasiekė tokį tikslą. Tūkstančiai sensorinių jutiklių padeda gyventojams išvengti kamščių, skirsto vandenį parkuose ir reguliuoja šviestuvų ryškumą gatvėse. Pasaulio žiniasklaida su pavydu aptarinėja šiame palyginti nedideliame mieste įdiegtas inovacijas.
Sukurti „išmaniuosius miestus“ atrodo ambicingas tikslas ir miestų planuotojai stengiasi kuo tiksliau paaiškinti, koks visgi turėtų būti „išmanusis miestas“, tačiau kiekvienais metais besikeičiant jų vizijoms šie paaiškinimai tampa vis mažiau įtikinami. Nepaisant daugybės simpoziumų visame pasaulyje, galiausiai atrodo, jog apskritai nėra nutuokiama, kaip šį tikslą pasiekti.
Pagrindiniais principais dėl kurių sutaria visi – toks miestas diegia sensorines sistemas, kompiuterius ir išmaniuosius telefonus, tobulinančius infrastruktūrą. Naujas valdymo formas įgauna ir vietinė valdžia, atliekant administracinius procesus užtikrinamas didesnis nei bet kada anksčiau skaidrumas. Skaitmeninės technologijos turi sukurti švaresnį, ekologiškesnį ir malonesnė miestą, kartu užtikrinant ir ekonominį miesto klestėjimą.
Ir čia garsiuosius pasaulio miestus, siekiančius tapti „išmaniaisiais“, aplenkė mažai žinomas Santanderas. Senas Ispanijos uostas atsidūrė priešakyje visų kitų ir jau dabar yra pakankamai išmanus. Santanderas iki šiol buvo žinomas kaip prašmatni vieta, kurioje karaliai leisdavo vasaras. Nepaisant visą šalį apėmusios krizės miestas atkakliai diegė nemažai kainuojančias naujoves.
Meras Inigo de la Serna itin didžiuojasi savo valdomu miestu. „Jis yra ateitis“, – kalbėjo meras – „tai vienintelis būdas pakeisti nerimą keliančius dalykus, ir kiekvienas miestas turėtų daryti tą patį“. Meras pabrėžė, jog tai ne išeitis, o būtinybė. Į miestą plaukia smalsuoliai iš tokių firmų kai Google, IBM, Microsoft arba iš didžiųjų Rytų Azijos miestų, kuriuose greičiausiai prigyja išmaniosios technologijos. Visi jie pamatė miestą panašų į labaratorinį eksperimentą. 180 000 gyventojų turintis Santanderas nebuvo nei per didelis, nei per mažas tokiam eksperimentui.
Cantabrios universiteto profesorius Luiz Munoz gavo 9 milijonus eurų, jog sukurtų išmaniojo šį miesto prototipą. Didžiausią dalį pinigų jam skyrė Europos Sąjunga. L. Munoz mieste instaliavo per 10 000 sensorių, kurie buvo paslėpti mažose pilkose dėžutėse pritvirtintose prie gatvių šviestuvų, pastatų sienų ir stulpų. Kai kurie buvo įmontuoti netgi po asfaltu.
Centrinis kompiuteris gauna visus sensorių duomenis ir sudeda į vieną nuolat atnaujinamą miesto paveikslą. Mieste fiksuojama kone viskas. Realiu laiku fiksuojami kamščiai, avarijos, pavojinga išmetamųjų dujų koncentracija atskirose miesto vietose. Ženkliai patobulinta ir miesto apšvietimo sistema. Ankščiau meras I. de la Serna išsiųsdavo pareigūnus, jog jie apžiūrėtų kaip mieste veikia apšvietimas, ar visi šviestuvai dega. Dabar sistema rodo ne tik tai, tačiau gali pagal situaciją padidinti arba sumažinti gatvių šviestuvų ryškumą. Apšvietimas sumažinamas, jeigu gatvėje nieko nėra arba mėnulis yra pakankamai ryškus. Taip taupoma elektros energija. Optimizuojamas yra ir vandens tiekimas. O šiukšlių išvežėjams nebereikės važinėti tikrinant, kurie konteineriai jau pilni. Sensoriai informuos, kurie iš jų turi būti kuo ištuštinami.
Visi šie dalykai taupo miesto pinigus, tačiau jų nepakanka, jog miestas galėtų būti vadinamas išmaniuoju. Pagrindinis principas, jog šia informacija lengvai galėtų naudotis ir patys miestiečiai. Inigo De la Serna labai didžiuojasi išmaniųjų telefonų programėlė „Miesto pulsas“, kuri leidžia santanderiečiams naudotis visa šia informacija.
Viena programėlė gelbsti daugybėje situacijų. Laukdamas autobuso miestietis gali pamatyti tikslius laikus, kada turėtų būti kitas jam tinkantis autobusas. Užfiksuojant savo vietą kokiame nors miesto renginyje galima gauti informaciją apie visą renginio programą. Turistas priėjęs prie žymaus miesto fontano tos pačios programėlės pagalba gauna informaciją apie šio fontano atsiradimo istoriją.
Miestiečius nuolatos erzindavo keliuose esančios duobes, dėl kurių jie rašydavo laišką savivaldybei. Dabar tos pačios programėlės pagalba užtenka užfiksuoti ir nusiųsti pastebėtos duobės fotografiją. Programėlė fotografavimo metu pati nustato GPS duomenis. Užfiksavęs tokį ar panašų trūkumą žmogus gali stebėti kaip greitai padėtis yra ištaisoma. Meras teigia, jog žmonių pasitikėjimas skaitmeninėmis technologijomis sparčiai auga. Gerėdamasi tokiu Santandero pažangumu ir ryšių su gyventojais užmezgimu Vokietijos žiniasklaida įprastinį elektroniniu laiško savivaldybei išsiuntimą prilygina su beviltišku laiško butelyje išmetimu į jūrą.
Inigo De la Serna tikisi, jog netrukus tarp miesto ir gyventojų bus sukurti dar artimesni ryšiai. Dar viena planuojama programėlė „Ideas for All“ bus panaši į Facebook, tačiau ji skirta išskirtinai šio miesto gyventojams. Joje miestiečiai galės gauti dar daugiau informacijos, kuri anksčiau buvo konfidenciali arba sunkiai prieinama. Gyventojai galės susipažinti su duomenimis apie nekilnojamo turto mieste vertę, demografinius pokyčius realiu laiku. Santandero meras tikisi, jog duomenų „išlaisvinimas“ įkvėps programuotojus kurti naujas programėles, suteikiančias gyventojams dar daugiau galimybių.
Atrodo, jog projekto metu nebuvo jokio gyventojų pasipriešinimo. Kiek nerimavę, jog bus sekami, santanderiečiai dabar jau didžiuojasi esantys šio miesto dalimi. Ypač tuomet kai Ispaniją apėmė ekonominė krizė, Santanderas išties turi kuo didžiuotis. Novatoriškumo dvasia jau turi realios ekonominės naudos. Mieste bus statomas tarptautinės kompanijos Ferrioval „išmaniųjų miestų“ tyrimų centras. Tikėtinos, ir kitų stambių įmonių investicijos.
