San Francisko oro uoste įvykusi lėktuvo katastrofa nusinešė dvi gyvybes, o likusius 182 keleivius paliko sužeistais. Tokia statistika atsižvelgiant į įvykių eigą laikoma laiminga, tačiau nesiliaujama svarstyti, kas yra kaltas dėl nelaimės. San Franciske besileidžiantys pilotai teigė, jog jau kurį laiką nerimavo dėl sąlygų oro uoste. Svarbi oro uosto skrydžių sistemos dalis neveikė jau kelias savaites.Be to, buvo ir kitų nusileidimus sunkinančių aplinkybių.
Boeingas 777 nesėkmingai nusileido oro uoste. Pirmiausiai buvo atsitrenkta į pylimą saugojusį pakylimo taką nuo įlankos. Po smūgio lėktuvas vėl kiek pakilo į orą ir antrąkart rėžėsi į pakylimo taką. Smūgis buvo toks stiprus, jog lėktuvas neteko savo uodegos. Be uodegos pilotas nebegalėjo stabilizuoti lėktuvo, be to, buvo netekęs dalies važiuoklės. Stebėtina, jog smūgio metu žuvo vos du keleiviai, o kiti spėjo išsilaipinti iki užsiliepsnojant Boeingui.
Nusileidimo saugumo sistema šiame oro uostė neveikė dėl kelias savaites trunkančių renovacijos darbų. Jungtinių Valstijų Transporto Saugumo tarnybos vadovė Deborah Hersman patvirtino, jog bus tiriama, ar prie nelaimės prisidėjo sistemos neveikimas. Tuo tarpu Federalinė Administracijos Asociacijos atstovai patikino, kad pilotai buvo perspėti dėl sistemos neveikimo ir ji nėra būdina saugiam nusileidimui.
Visgi Vokietijos oro linijų pilotas ne kartą leidęsis būtent šiame oro uoste ir paprašęs išlikti anonimu nepanoro tylėti, jis pareiškė: „Stabilus nusileidimas San Francisko oro uoste tapo praktiškai nebeįmanomas“. Būtent jis žurnalistams teigė, jog tai buvo tik laiko klausimas, kada įvyks tokia nelaimė.
Kol kas dar negalima tiksliai pasakyti nelaimės priežasčių. Tačiau žinomos aplinkybės sutampa su nestabilaus nusileidimo požymiais, apie kurį kalbėjo anoniminis pilotas. Lėktuvas leidimąsi pradėjo pernelyg dideliame aukštyje ir tuomet pernelyg greitai pradėjo mažinti aukštį. Teigiama, jog sistema būtų įspėjusi pilotą dėl netinkamo nusileidimo. Pilotas taip pat pabrėžė, jog esant tokioms sąlygoms, joks kitas pilotas nebūtų lėktuvo nuleidęs geriau.
San Francisko oro uostas ir prieš įvykį buvo vertinamas prastai. Dėl to kaltas ne tik nusileidimo sistemos išjungimas. Pilotai besileidžiantys šiame oro uoste buvo prašomi leistis kuo statesne trajektorija ir išnaudoti kuo trumpesnę nusileidimo tako atkarpą siekiant sumažinti triukšmą oro uosto aplinkoje. Įvykių dėl tokių nusileidimo reikalavimų buvo ir anksčiau. Lufthansos lėktuvas vos prieš tris savaites nutraukė nusileidimą ir apskritai Luthansos nutrauktų skrydžių statistika didžiausia būtent San Francisko oro uoste. Dėl to Vokietijos aviacijos tarnybos parengė specialias rekomendacijas dėl leidimosi šiame oro uoste.
Paminėtina ir dar viena geografinė aplinkybė. Garsus pilotas Chesley Sullenberger teigė, jog nusileidimas San Franciske yra iššūkis bet kokiams pilotui, kadangi vandens telkinys yra pernelyg arti jo, o pilotui tampa sunku orientuotis kokiam aukštyje jis yra. Vandens paviršius neturi orientyrų, kuriais būtų galima optiškai nustatyti nusileidimui tinkamą aukštį.
Avariją patyrusiam pilotui tai buvo pirmasis nusileidimas San Franciske, todėl tikėtina, jog jam trūko patirties leidžiantis prie vandenyno. Veikianti nusileidimo sistema veikiausiai būtų galėjusi padėti patirties stokojančiam pilotui. Tiesa, patirties buvo stokojama ir valdant šį Boeingo modelį. Pilotas iki avarijos prie Boeingo 777 buvo sėdėjęs tik 43 val.
Parengta pagal Spiegel.de.
