Žymus Ukrainos žmogaus teisių gynėjas, žurnalistas, vienas iš pirmojo nepriklausomo radijo „Hromadske Radio” įkūrėjas Maksimas Butkevičius, dabar tarnaujantis Ukrainos ginkluotosiose pajėgose, pateko į Rusijos okupantų nelaisvę.
Tarp birželio 21 d. ir 24 d. Rusijos kariuomenė paėmė Maksimą ir 13 jo būrio karių į nelaisvę Luhansko srityje. Maksimo motina Jevgenija sako, kad apie sūnaus likimą sužinojo iš birželio pabaigoje žiniasklaidoje paskelbtų rusų propagandinių vaizdo įrašų. Nuo to laiko sūnus su ja nesusisiekė. Kur jis yra dabar ir kokios būklės – motina nežino. Maksimas vadovavo būriui žmonių, kurie, kaip ir jis pats, prasidėjus plataus masto invazijai, stojo į kariuomenės gretas ginti tėvynės.
Pastaruosius dvidešimt metų M. Butkevičius buvo vienas aktyviausių tolerancijos Ukrainoje gynėjų ir kovotojų prieš visų formų diskriminaciją. Jis vienas iš projekto „Be sienų”, kuriuo siekiama padėti prieglobsčio prašytojams ir vidaus migrantams Ukrainoje, įkūrėjų bei koordinatorių. Ši iniciatyva yra viena pirmųjų organizacijų Ukrainoje, skatinančių antirasistinį požiūrį ir kovojančių su neapykantos kalbos vartojimu žiniasklaidoje bei viešajame diskurse. Jis aktyviai kovojo su rasizmu, ksenofobija, kraštutiniu dešiniuoju ekstremizmu ir įvairiomis diskriminacijos formomis Ukrainos visuomenėje, rengė daugybę mokymų, skirtų visuomenės ir žurnalistų sąmoningumui didinti.
M. Butkevičius – Žmogaus teisių centro ZMINA ir „Hromadske Radio”, kuriame 2013 ir 2014 m. dirbo žurnalistu, steigėjas. Taip pat bendradarbiavo su BBC World Service ir keliais Ukrainos nacionaliniais televizijos kanalais. Maksimas Butkevičius buvo aktyvus Maidano dalyvis. Vėliau grįžo prie nuolatinės žmogaus teisių gynimo veiklos, teikė pagalbą perkeltiesiems asmenims, pabėgėliams, protestavo prieš diskriminaciją ir dalyvavo švietimo projektuose.
M.Butkevičius – ryškus visuomeninio gyvenimo Kijeve veikėjas: dėstė kaip kviestinis lektorius Nacionaliniame Kijevo universitete-Mohylos akademijoje, buvo „Amnesty International” Ukrainos valdybos narys, taip pat Ukrainos vidaus reikalų ministerijos Visuomeninės tarybos narys, dalyvavo organizuojant tarptautinį žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalį „Docudays UA”.
„Jo vaikystės svajonė buvo tapti kosmonautu ir pamatyti mūsų planetą iš viršaus, be valstybių sienų ir susiskaldymo; sveikatos problemos ir politiniai pokyčiai sutrukdė, tačiau vietoj to Maksas „kosmosą” atrado pačioje žmonijoje, „tuose, kurie vadovaujasi ne sienomis ir tautybe, o teisingumu, solidarumu ir gailestingumu”. Jis iškilo kaip žymus anarchistas ir antifašistas, aktyviai dalyvavęs įvairiose 1990-ųjų kairiųjų iniciatyvose. Pirmuosiuose moksleivių protestuose jis dalyvavo būdamas 10 klasės mokinys, 1990 m. „Revoliucijos ant granito” metu savo mokykloje įkūrė nesmurtinio streiko komitetą, o vėliau savo aktyvizmą tęsė studijuodamas Kijevo nacionalinio universiteto Filosofijos fakultete (vėliau taip pat studijavo taikomąją antropologiją Sasekso universitete)“, – savo Facebook paskyroje rašo Denisas Pilaš.
Denisui antrina ir ilgametė Maksimo bičiulė, žmogaus teisių gynėja Ganna Dovbakh, kuri šiuo metu gyvena ir dirbaVilniuje. Ji sako, jog tai – ypatingai sąžiningas, principingas, idealų siekiantis žmogus, kuris svajojo apie horizontaliais santykiais pagrįstą Ukrainos visuomenę. Jai sunku patikėti Maksimui metamais kaltinimais, esą jis – fašistas.
„Maksimas Butkevičius artimas mano mokyklos draugas ir sielos brolis, pateko į nelaisvę kartu su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniu, kuriame tarnavo. Maksimas – vienas iš aistringiausių ir labiausiai nenuolaidžiaujančių mano pažįstamų žmogaus teisių gynėjų bei antifašistų, kuris aktyviai kovojo už pažeidžiamų grupių teises, buvo tarptautinis žurnalistas, laisvosios žiniasklaidos aktyvistas ir žmogaus teisių ekspertas. Noriu tikėti, kad bendromis pastangomis mums pavyks sugrąžinti jį namo“, – sako Ganna Dovbakh.
O štai ką 2022 m. kovo pradžioje socialiniame tinkle „Facebook” rašė pats Maksimas: „Deja, savo veiklą padedant pabėgėliams, humanitarinę ir žmogaus teisių gynimo veiklą turiu pristabdyti. Manau, kad iš nuotraukos galite suprasti, kodėl […]. Būna akimirkų, kai reikia būti pasiruošusiam ginti tai, kas svarbu – aš tuo tvirtai tikiu. O visa kita – po pergalės”.
Ukrainos žmogaus teisių gynėjų bendruomenė, Maksimo draugai ir kolegos prašo Europos ir tarptautinės bendruomenės pagalbos, kad žmogaus teisių gynėjai ir tarptautinių organizacijų atstovai galėtų susisiekti su Ukrainos karo belaisviais ir patektų į jų kalinimo vietas bei būtų suteiktos visos Ženevos konvencijoje numatytas garantijos. Be tarptautinio tarpininkavimo nėra galimybės gauti informacijos apie Maksimo Butkevičiaus ir kitų jo būrio karo belaisvių būklę, buvimo vietą ar kalinimo sąlygas, o juo labiau – grąžinti juos namo.
#freeMaksymButkevych
