Rusija dabar ypač jaučia realią karo grėsmę ir jos dvelksmą gali patirti 2010-2012 metais, nes Rusijos branduolinis skydas tuo metu atsidurs giliausiame nuosmukyje. O JAV praktiškai bus įsisavinusi naujausias ginkluotės sistemas:
– išskleis strateginę kosminė grupuotę ir nacionalinę priešraketinės gynybos sistemą, ginkluotas pajėgas aprūpins naujos kartos povandeniniais laivais, lėktuvais, tankais ir raketomis;
– išskleis 10000 sparnuotų raketų ( prieš Jugoslaviją buvo panaudota 1000 vienetų.)
– sukurs nedidelio galingumo branduolinius užtaisus naikinti požeminėms vadavietėms ir raketų šachtoms;
– galės panaudoti hafnio bombas, kurių sprogimo metu paskleistas spinduliavimas naikina gyvybę, tačiau vietovės neužteršia nuklidais;
– galės panaudoti įvairaus tipo „ne mirtiną“, o psichotropinio veikimo ginklą;
– įvaldys naują karinių pajėgų išskleidimo sistemą- nuolatinę ginkluotojų pajėgų mobilizaciją, pasirengimą kiekvienu momentu veikti be išankstinio pasiruošimo. Laikas tarp politinio sprendimo pradėti karą ir kovinių veiksmų pradžios sutrumpės iki kelių valandų;
JAV karinis biudžetas didesnis negu Rusijos, Kinijos, Indijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos kartu paėmus. JAV perginklavimo programa orientuotą į stambaus mąsto karinius veiksmus. Jeigu programa „Vientisa perspektyva -2010“ nebus realizuota realiame kariniame konflikte, po kelių metų ji neteks prasmės (nes ateityje neužtikrins kiekybinės ir kokybinės persvaros „ visų potencialių priešų“ atžvilgiu). Hipotetiškai galima teigti, kad JAV antrojo dešimtmečio pradžioje ruošiasi smogti potencialiam priešui arba keliems priešams iš karto. Tikėtina, šis smūgis bus skirtas Rusijai. O apsiginti ji nesugebės.
Būtent 2012 metais Rusijos branduolinis potencialas, lyginant su 1991 metais, sumažės 600 kartų. Tarybiniais laikais, paleidus 300 raketų „Satana“, JAV priešraketinė gynybą būtų gaudžiusi 3000 tikrųjų ir 12000 tariamų branduolinių galvučių, todėl neišvengiamai būtų pakrikę 15000 objektų ir galingų generatorių skleidžiamų trukdžių erdvėje. Raketos „Satana“ galėjo įveikti ir sunaikinti visas priešraketinės gynybos sistemas ir išvalyti erdvę dar 1200 strateginės paskirties raketoms.
Ką gali priešpastatyti Rusija 2012 metais?
Analizė rodo – nieko. Pagal dabartinius gamybos tempus, 2012 metais Rusija turės 100-120 raketų „Topol-M“ šachtų ir mobilių vienetų. Jeigu 2010-2012 metais JAV smogs pirmoji, tai, panaudojusi labai tikslias sparnuotąsias raketas su nedidelio galingumo, bet gilaus prasiskverbimo branduolinėmis galvutėmis, sugebės užtikrintai, su penkeriopa garantija, sunaikinti visus požeminio ir mobilaus bazavimo „Topolius“ ir vadavietes. Iki šiol neprilygstamų S-300, „TORų“, liko labai mažai ir jie nesugebės atremti smūgių. Jeigu ir bus paleistos kelios raketos, tai pakilimo momentu jas sunaikins budinčios ore priešo sparnuotosios raketos ir nepilotuojami lėktuvai, dešimtimis sklandantieji 20 kilometrų aukštyje virš raketinių pulkų dislokacijos vietos.
Šių lėktuvų numušti nėra kuo. Kosminėje erdvėje raketas tykos dešimtys palydovų –naikintojų su branduoliniu užtaisu. Tiesa, JAV teritoriją gali pasiekti Rusijos strateginės aviacijos ir laivyno branduolinės raketos. Tačiau, akivaizdu, visa turima Rusijos strateginė aviacija, galinti nešti branduolinį užtaisą, bus sunaikinta jau pirmosiomis operacijos valandomis. Vienas amerikiečių povandeninis laivas, tyliai priplaukęs prie Naujosios žemės, sparnuotomis raketomis gali sunaikinti visą rusų strateginę aviaciją su branduoline ginkluote. Tas pats atsitiks ir branduoliniam laivynui, nes visi laivai gali būti sunaikinti net ne pirmąją karo valandą, o per pirmąsias penkias minutes.
2012 metais amerikiečių priešraketinės gynybos sistema sugebės sunaikinti 70 proc. Rusijos paleistų raketų. O Rusija 2010-2012 metais galės paleisti tik 4-5 branduolinius užtaisus į JAV teritoriją ir sunaikinti vos kelis milijonus amerikiečių ( o tai dar labiau sutelktų JAV liaudį ir suteiktų vyriausybei pretekstą sugriežtinti politinį režimą). O tai jau ta kaina, kurią Pasaulio Vyriausybė pasiryžusi užmokėti už 30 proc. pasaulinių žaliavų išteklių, glūdinčių Rusijoje.
Apie tai, kad būtent Rusija bus pasirinkta amerikiečių agresijos taikiniu, galima spręsti iš JAV žvalgybos kryptingo aktyvumo. CŽV 60 proc. biudžeto lėšų skiria finansuoti žvalgybai prieš Rusiją. Kasmet JAV žvalgybinė aviacija atlieka beveik 1000 skrydžių palei Rusijos sieną, ir šimtus kartų pažeidė valstybės sieną.
Amerika negali vėl sutikti su Rusijos atgimimu
O tai reiškia, bus karas – karas dėl 30 proc. gamtos išteklių. Rusija pati karo niekada nepradės, tačiau ar ji atsikirs į agresiją?
Rusija pagal ekonominį potencialą pusantro karto atsilieka nuo Indijos, du kartus nuo Brazilijos, nuo Kinijos ir Italijos – tris kartus, Anglijos ir Prancūzijos – 4 kartus, Vokietijos – 6 kartus, Japonijos -11 kartų, nuo JAV – 25 kartus.
Valstybės galią atskleidžia ekonomikos politinės mobilizacijos potencialas( valstybės išlaidų dalis bendro visuomenės produkto struktūroje.). Jeigu BVP struktūroje valstybės išlaidų dalis: JAV sudarė -32,8 proc., Japonijoje- 36,9 proc., Vokietijoje – 46,9 proc., Prancūzijoje – 54,3 proc, Anglijoje – 40,2 proc., tai Rusijoje – 19,8 proc. Taigi Rusijoje šis rodiklis yra du-tris kartus mažesnis, lyginant su Vakarais ir Japonija.
Kokia padėtis buvo prieš 24 metus?
JAV ekonominis potencialas 1985 metais buvo vertinamas 4 trilijonais dolerių, esant tam pačiam 32,8 proc. ekonomikos politinės mobilizacijos laipsniui, o TSRS ekonominis potencialas – beveik 1,5 trilijono, bet valstybinė ekonomikos mobilizacija siekė 70 proc. Dviejų supervalstybių galias piniginiu ekvivalentu būtų galima palyginti tokiais skaičiais: JAV – 1500 milijardų prieš TSRS -1000 milijardų dolerių ekonominį potencialą. Ekstrapoliuojant šį metodą į dabartį, galima teigti, kad XXI amžiaus pradžioje JAV valstybė 35-38 kartus galingesnė negu Rusija.
Esant tokiam jėgų santykiui, negali būti jokios kalbos apie Rusijos bandymus varžytis su JAV karinėje, ekonominėje ar tarptautinių santykių sferoje. Prisiminkime, TSRS, atsilikdama nuo JAV, santykinai nedaug, tik trečdaliu ( kažkokiais 500 milijardų į metus), pralaimėjo Šaltąjį karą. Dvi super valstybės, norėdamos tarptautinėje sferoje išlaikyti jėgų balansą, privalėjo išleisti beveik vienodą lėšų kiekį ( būtent, po 300 milijardų dolerių per metus). Tačiau TSRS išlaidos, siekiant jos užsibrėžtų užsienio politikos tikslų, ilgą laiką viršijo maksimalų saugumo sistemos slenkstį ( tai yra 20 proc. valstybės biudžeto), o JAV niekada šio slenksčio neperžengdavo. Išdava – Amerika laimėjo ginklavimosi varžybas.
Rusija šiuo metu įprasta ginkluote negali apginti savo nepriklausomybės. Jeigu lyginsime gynybos išlaidas skaičiuojant vienam kariui, tai JAV skiriama 190000 dolerių, Anglijoje – 170000, Vokietijoje- 94000, Turkijoje- 12700, Ukrainoje -1550, Rusijoje – 3800 dolerių per metus (arba 50 kartų mažiau negu JAV).
Rusijos laivyno potencialas
Pagal kovines galimybes Rusijos laivynas atsiliko nuo užsienio valstybių: Baltijos jūroje – nuo švedų laivyno- du kartus, suomių – du kartus, vokiečių – keturis kartus, Juodojoje jūroje – nuo turkų laivyno -3 kartus, JAV – 20 kartų, Anglijos – 70 kartus, Prancūzijos – 6 kartus. Admirolų duomenimis, 2015 metais Rusijoje liks 60 povandeninių laivų ir 1 – 2 klasės laivų ( po 15 kiekvienam laivynui), beveik visi seno pavyzdžio. O tuo metu JAV laivyne bus jau 300 tos pačios klasės laivų. Be to, JAV karinio laivyno finansavimui skiria 25 kartus daugiau lėšų negu Rusija.
Aviacijos potencialas
Rusijos ir JAV naujų tipų lėktuvų santykis maždaug lygintinas kaip 1 su 10. Per pastaruosius dešimt metų Rusija armija negavo nė vieno naujo tipo lėktuvo. Rusijos aerodromų tinklas, lyginant su tarybiniais laikais, sumažėjo du kartus. Rusijos aviacijos nusidėvėjimas pasiekė kritinę 60 proc. ribą. 2010 metais Rusija turės 2000 lėktuvų ir 600 malūnsparnių. Praktikuojantis rusų lakūnas per metus skraido 10-30 valandų, o Šiaurės aljanso lakūnai skraido 180 valandų per metus. Pagal tarptautinius skrydžių saugumo reikalavimus minimalus lakūnų skraidymo laikas turėtų būti ne mažesnis kaip 60 valandų per metus.
Rusijos kosminės pajėgos
Rusijos kosmines pajėgas sudaro beveik 50 palydovų, tačiau dauguma jų išsėmė visus savo resursus. JAV interesais aplink žemę sukasi 500 palydovų.
Rusijos armija, lyginant su tarybiniais laikais, sumažėjo daugiau kaip tris kartus, tačiau žymiai padaugėjo generolų.
Rusijos armijos šaulių dalinių 30 proc. ginklų turi išnaudotą resursą ir turi būti pakeisti. Kai kurių tipų ginklų (kulkosvaidžių, snaiperių šautuvų) nusidėvėjimas siekia 50 proc. Dar liūdnesnė šaudmenų atsargų būklė. Jų Rusijos armija turi 2-4 dienų didelio mąsto mūšiams. Rusija prie vakarinių sienų išskleidė 4 divizijas ir 5 brigadas. Tolimuosiuose Rytuose JAV ir Japonija turi išskleidusios 15 divizijų, o Rusija – nė vienos. Užbaikalės karinėje apygardoje Rusija išskleidė vieną diviziją prieš Kinijos 109.
Baltijos šalyse Šiaurės aljansas planuoja įkurti 30 karinių bazių. Aljanso smogiamoji aviacija iš Estijos gali pasiekti Maskvą per 20 minučių. Jų kelyje nėra vieningos priešlėktuvinės gynybos sistemos. O 1987 metais šiuos lėktuvus pasitiktų 4500 tarybinių lėktuvų, 600 Varšuvos sutarties lėktuvų ir 2500 zenitinių ir raketinių kompleksų.
Šiandieną 600 kilometrų atkarpoje aljanso aviaciją turėtų pasitikti 800 lėktuvų, iš kurių tik 200 pakils į orą, o dar mažiau galės dalyvauti oro mūšyje. O zenitiniai ir raketiniai daliniai juos pasitiks tik Maskvos prieigose. O taip toli aljanso lėktuvams nereikės skristi, nes jie paleis sparnuotąsias raketas, pasiekę Rževo ir Viazmos liniją. Specialistų žodžiais, jeigu aljanso lėktuvai skris skutamuoju skrydžiu 100-300 metrų aukštyje, tai praktiškai jų nepasieks nė vienas rusų lėktuvas, nė viena zenitinė raketa.
Iš Uzbekistano ir Kirgizijos karinių bazių aljanso lėktuvai turi unikalią galimybę pasiekti Novosibirską, Jekaterinburgą, Samarą.
Todėl pagrįstai kyla ne retorinio pobūdžio klausimas, o kas iš tikro įvyks pasaulyje 2010-2012 metais?
Ką apie tai mano skaitytojai?
Pagal užsienio spaudą parengė Aleksas Fominavičius
2009-01-20