Olga Pitirimova
Pokalbių mobiliuoju telefonu klausymas – 800 dolerių, plėšikų užpuolimas – nuo 5 tūkst. dolerių, žmogžudystė – nuo 10 tūkst. dolerių, pagrobimas – nuo 20 tūkst. dolerių. Be kitų, teikiamos ir apsaugos paslaugos.
Maskvoje, vieno Kusineno gatvėje esančio namo prieigoje buvo aptiktas buvusio banko “Rosinbank” viceprezidento, penkiasdešimtmečio Sergejaus Prosniakovo lavonas. Nusikaltimo aplinkybės kėlė įtarimą, kad tai užsakyta žmogžudystė. Tirdami nusikaltimą operatyviniai darbuotojai išsiaiškino, kad žudikai keletą dienų stebėjo auką, domėjosi jos gyvenimo būdu, įpročiais, transporto maršrutais ir t.t. Galiausiai, patykoję vyro tarpuvartėje, nusikaltėliai jam suknežino galvą metaliniu virbu.
Po trijų mėnesių Maskvos sekliai išsiaiškino žudikus ir juos sulaikė. Paaiškėjo, kad tai buvo trys sostinės privačios apsaugos tarnybos (PAT) “Vitiaz-Sport” apsaugininkai. Šis įvykis – vienas iš paskutiniųjų nusikaltimų, kuriuos įvykdė PAT darbuotojai. Yra ir daugiau pavyzdžių. Prisiminsime kad ir plačiai nuskambėjusią bylą JUKOS saugos tarnybos apsaugininko Aleksejaus Pičugino, apkaltinto tuo, kad 1998 metų lapkričio mėnesį nužudė sutuoktinius Gorinychus ir kėsinosi į Maskvos merijos visuomenių ryšių valdybos viršininkės Kostinos gyvybę, bylą.
Mūsų korespondentas pabandė išaiškinti, kodėl galimi tokie incidentai. Pažymėtina, kad Detektyvų ir apsaugininkų veiklos rėmimo asociacijos “Svarog” vadovai, į kuriuos mes pirmiausiai kreipėmės prašydami pakomentuoti minėtus pavyzdžius, atsisakė kalbėti, remdamiesi tuo, kad “vilkolakių visur yra” ir apie tai beprasmiška rašyti. Gal ir taip, tačiau toks problemos traktavimas vargu ar priimtinas paprastiems žmonėms, kurie po tokių įvykių visus privačius apsaugininkus ima laikyti užkietėjusiais nusikaltėliais.
Žiupsnelis statistikos: pasak milicijos statistikos, Rusijoje šiuo metu dirba apie 18 tūkstančių privačių apsaugos ir sekimo struktūrų. Palyginti su praėjusiais metais, jų skaičius išaugo beveik 1,2 karto.
Sveikas – tinkamas
Pagal Rusijos įstatymą “apie privačią detektyvinę ir apsauginę veiklą” šiandien kiekvienas pageidaujantis gali įsteigti privačią saugos firmą. Tam tikslui licencijų ir leidimų sistemai reikia pateikti reikiamų dokumentų paketą ir būtinas medicinines pažymas. Kadangi dabar šalyje vyksta aktyvus “antibiurokratinis” vajus, iš esmės supaprastinta naujų įmonių registravimo ir atitinkamų dokumentų įforminimo tvarka. Pavyzdžiui, apsaugininku gali dirbti fiziškai ir protiškai sveikas, anksčiau neteistas, o taip pat specialiai parengtas ir turintis atitinkamą apsaugininko pažymėjimą žmogus. Tarnybos steigėjams jokių reikalavimų išvis nekeliama, todėl tikruoju privačios apsaugos tarnybos šeimininku gali būti bet kas, kad ir recidyvistas.
Žiupsnelis informacijos: pasak Vidaus reikalų ministerijos statistikos, 18 tūkstančių Rusijos PAT per metus tenka ne daugiau 10-15 sunkių nusikaltimų, susijusių su betarpišku apsaugininkų dalyvavimu.
Kokia kriminalo kaina?
Praėjusio amžiaus galutiniame dešimtmetyje Pamaskvio Puškino mieste kilo stambus skandalas, susijęs su muitinės terminalo SP “Molkom” apsaugininkais. 1994 metais Puškino miesto Vidaus reikalų valdybos bazėje buvo sukurtas specialus padalinys terminalui saugoti, kuris buvo visiškai finansuojamas iš firmos lėšų. Šią naujovę inicijavo buvęs terminalo vadovas ponas Molkovas, tuo metu užėmęs 24 vietą tarp pačių turtingiausių posovietinių valstybių žmonių. “Molkom” apsaugininkais dirbo 40 žmonių. Belieka tik spėlioti, kodėl buvo sukurtas toks galingas saugos padalinys. Vieno eilinio patikrinimo metu “Molkom” teritorijoje ir pačiose apsaugininkų patalpose buvo aptikta didžiulis kiekis niekur neregistruotų ginklų. Tarp jų 53 “šturmo” automatai, 200 gramų trotilo ir 20 pompinių šautuvų.
Mūsų korespondentui pavyko prašnekinti vieną iš sostinės PAT vadovų, jį užtikrinus, kad bus išsaugotas jo anonimiškumas. Pasak jo, visos PAT yra keturių tipų: vienos tiktai saugo objektus ir patruliuoja; kitos teikia plataus asortimento paslaugas, tarp kurių ir nelegalios (operatyvinė veikla, lobistinė veikla, susijusi su kurios nors baudžiamosios bylos tyrimu milicijoje ir prokuratūroje); trečios – tai saugumo tarnybos, kurių funkcijos tos pačios kaip kitų, tik dirbama vienam klientui; galiausiai ketvirtas tipas – faktiškai legalizuotos kriminalinės struktūros. Apsauga – anaiptol ne pagrindinis jų veiklos tikslas. Pastarosios organizacijos verčiasi tiesiogine kriminaline veika, pradedant plėšikų antpuoliais ir baigiant užsakytomis žmogžudystėmis.
Vien Maskvos teritorijoje 5 procentus visų privačių apsaugos tarnybų sudaro legalios kriminalinės struktūros. Jų bendradarbiams svarbiausia – galimybė turėti ginklą. Dažniausiai tokie darbuotojai nesitenkina vienu ginklu. Registruotas ginklas laikomas dėkle ir yra daugiau paradinis. Antrasis nelegalus pistoletas slepiamas po pažastimi. Nusikalstant būtent juo naudojamasi.
Kadangi banditų struktūra yra legali, pastarieji gali į valias kelti savo “kvalifikaciją” muštynių treniruotėse ir šaudykloje. Be to, jiems atsiveria galimybė teikti legalias “stogo” paslaugas, kurios pagrindžiamos dokumentais, laikantis visų būtinų reikalavimų. Beje, tokius dalykus išmanantys žmonės mano, kad firmos, besiverčiančios informacijos ir konsultavimo paslaugomis, suteiktas “stogas” patikimesnis. Firmai šiam tikslui nereikia licencijos, o teisėtvarkos organai jos atžvilgiu lojalūs, ji nebuvo nepavaldi jokioms inspekcijoms.
Štai keli privačių apsaugos tarnybų teikiamų nelegalių paslaugų įkainiai:
Išaiškinti, kam priklauso automobilio numeris – 50 dolerių;
mobilaus telefono numerio savininko nustatymas – 100 dolerių;
mobilaus telefono sąskaitos detalizavimas – 200 dolerių;
mobiliojo telefono pasiklausymo su teismo sankcija – 300 dolerių per dieną, be sankcijos – 800 dolerių;
surinkti dokumentus baudžiamajai bylai – nuo 1000 dolerių;
būti bylos lobistais – nuo 1500 iki 4000 dolerių;
plėšikų antpuolis – nuo 5 iki 40 tūkstančių dolerių;
žmogžudystė – nuo 10 tūkstančių dolerių;
žmogaus pagrobimas – nuo 20 tūkstančių dolerių.
Pastaba: Maskvos miesto valstybinės Vidaus reikalų valdybos licencijų ir leidimų sistemos duomenimis, sostinėje veikia 3188 privačios saugos tarnybos, 406 saugumo tarnybos, 30 detektyvų agentūrų ir 5 apsaugos ir sekimo asociacijos, kuriose dirba apie 150 tūkstančių licencijas turinčių darbuotojų.
Klientas visada teisus?
Pasak Apsaugos ir sekimo struktūrų vadovų koordinavimo centro pirmininko Igorio Gološčapovo, šiandien tiesiog neapsimoka kurti saugos firmą, kurios veiklos kryptis – kriminalinė veika. Dabar visiems, kurie užsiima saugos veikla, būtina asmeniškai registruotis, o netrukus privačių saugos struktūrų darbuotojai turbūt privalės duoti pirštų antspaudus.
Bet visko tiksliai numatyti negalima. PAT darbo stilius pirmiausia priklauso nuo jų vadovų nuotaikos ir kompetencijos. Pavyzdžiui, buvusius “kagėbėšnikus” labiausiai traukia informacijos analizė. Tie, kurie anksčiau padirbėjo “karštuose taškuose”, linkę taikyti ryžtingesnius veiklos metodus.
Minėto I.Gološčapovo nuomone, apsaugininkus į kriminalinę veiką dažnai įtraukia pats klientas. Kartais visų gerbiamas ir materialiai apsirūpinęs “globotinis” iš privačios saugos tarnybos vadovo reikalauja, švelniai kalbant, nekorektiškų darbo metodų. Pirmiausiai tai pasakytina apie apsaugininkų įvėlimą į konfliktines situacijas, pavyzdžiui, skolų “išmušinėjimą”.
Neretai klientas saugos firmai kelia ultimatumą: arba jūs išspręsite mano problemą bet kokiu įmanomu būdu, ar aš pereisiu į kitą PAT. Tokiu atveju tik nuo saugos firmos vadovo priklauso, ką jis darys, kad išlaikytų klientą ir išsaugotų gaunamą pelną.
Beje, taikomi ir pusiau legalūs oponento “psichologinio spaudimo” metodai. Pavyzdžiui, verslininkui primygtinai rekomenduojama vykstant į susitikimą su konkurentu pasirūpinti, kad jį lydėtų kuo daugiau apsaugininkų (tam tikslui atrenkami ypač įspūdingų gabaritų žmonės). Į skolas įklimpusiam žmogėnui galima skambinti naktimis, užuominomis grasinti ir t.t.
Būna ir taip, kad vadinamosios “pusiau legalios” poveikio priemonės virsta nelegaliomis. Mūsų korespondento duomenimis, panašūs dalykai vyko privačioje saugos tarnyboje “Mangust Servis”, kuri priklauso sostinės kompanijai “Renova”, vadovaujamai Viktoro Vekselbergo. Kad užčiauptų burną Maskvos juristo Olego Ukraženkos, kuris gynė apgautų indėlininkų teises, privačios saugos tarnybos darbuotojai, pasak juristo, jį ne tik sumušę, bet ir atvirai grasinę nužudyti.
Taip pat, pavyzdžiui, internete yra skelbiami saugos tarnybų “juodieji sąrašai”. Tai ne kas kita, kaip nusikalstamų grupių tarpusavio kovos atspindys. Kiekvienas privačios saugos tarnybos vadovas turi savo grynai asmeniškus kriterijus, kuriais vadovaudamasis į minėtus sąrašus gali įtraukti kokią nors konkuruojančią kompaniją.
Kriminalinės paieškos “darbuotojai įsitikinę, kad “Vitiaz-Sporta” žudikai 2003 metais sostinės Pietų apygardos teritorijoje nužudė du verslininkus. Anot seklių, sulaikius minėtos saugos tarnybos apsaugininkus, tyrimo operatyvinės grupės darbuotojus pradėta “spausti”, tačiau operatyvininkai pasiryžę šią bylą užbaigti.
kompromat.ru
