„Saudo Arabijos ir Irano santykių krizė dar labiau destabilizuoja ir taip chaose bei kraujyje paskendusį Artimųjų Rytų regioną. Galima sakyti, kad šių dviejų šalių konfliktas priartėjo prie tiesioginio karo kilimo grėsmės, nes trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, Jemene ir Sirijoje, abi valstybės jau kariauja bei remia skirtingas puses“, – dėmesį į esamą situaciją Artimuosiuose Rytuose atkreipia politologas Mindaugas Puidokas, pažymėdamas, kad tokie patys veiksmai vyko ir per konfliktus Irake, Libane, Bachreine.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo instituto docento dr. M. Puidoko teigimu, Lietuvoje apie tai žinoma labai mažai.
Dauguma islamo šalių ir jų gyventojų priklauso skirtingoms religinėms kryptims ir yra sunitai arba šiitai. Skirtumai tarp šių islamo tikėjimo krypčių menki, bet Saudo Arabija, Kataras, Turkija ir dauguma kitų Artimųjų Rytų šalių yra sunitiškos ir nuo seno nori suvienyti visą Arabų pasaulį pagal sunitų religinę srovę.
„Norint tai įgyvendinti, reikia pakeisti situaciją Irane ir Irake, kur daugumą sudaro šiitai, ir atvesti sunitus į valdžią Sirijoje. Išskyrus Iraną, kuriame yra sąlyginai ramu, Irake ir Sirijoje vyraujanti sumaištis ir karas su DAESH įgalina siekti šių tikslų.
Trumpas pastebėjimas – prieš karą Sirijoje ir Irake sunitai ir šiitai gyveno draugiškai. Sirijos visuomenė buvo viena iš labiausiai išsilavinusių Artimuosiuose Rytuose, kartu su Turkija ir Iranu. Prie nesutarimų labai prisideda ir aštri konkurencija naftos gavybos srityje bei kova tarp konkuruojančių dujotiekių“, – kalbėjo politologas.
Saudo Arabijoje įsigalėjusi radikaliausia islamo kryptis
„Siekiant visiškai suprasti esamą situaciją ir jos sudėtingumą, norėčiau trumpai papasakoti, kokia šalis yra Saudo Arabija“, – suskubo paaiškinti M. Puidokas.
Antroji pagal dydį arabų pasaulio valstybė – labai didelė Artimųjų Rytų problema, nes Saudo Arabijoje ne tik daug naftos, bet ir įsigalėjusi radikaliausia ideologinė islamo kryptis – vahabizmas arba salafizmas. Vahabizmas yra religinė politinė srovė, iš viduramžių kylantis karingas ir radikalus islamas, skatinantis ekstremizmą ir karą ne tik su kitatikiais, bet ir su pačiais musulmonais.
Vahabizmas stipriai atitinka ISIS teroristų ideologiją, o jai atstovaujantys turtingi Saudo Arabijos asmenys milijoninėmis sumomis finansuoja DAESH arba vadinamosios Islamo valstybės teroristus.
„Per Jungtines Tautas dabar siekiama užkirsti kelią šio teroristų tinklo finansavimui, nes be pinigų ilgai pakariauti 21-ame amžiuje būtų sudėtinga“, – pažymi KTU dirbantis politologas.
Jo nuomone, baisiausia tai, jog vahabizmo sąsaja su tikruoju islamu – labai menka. Korane nėra nei vienos eilutės, kuri leistų žudyti. Teroristų lyderiai moka manipuliuoti visuomenės nuomone ir laisvai interpretuoja Koraną sau naudinga linkme.
Saudo Arabijoje galioja teisės sistema, kuri yra beveik identiška DAESH „Islamo valstybės“ sistemai, nes taiko tokias pat brutalias bausmes už tuos pačius nusižengimus ir kasmet įvykdo gausybę mirties bausmių. Remiantis prieinamais duomenis, Saudo Arabijoje kas antrą dieną nukirsdinamas žmogus.
Krizė kilo po šiitų dvasininko egzekucijos
Irano ir Saudo Arabijos santykių krizė kilo po naujausios masinės 47 kalinių egzekucijos. Dauguma iš jų buvo šiitų protestuotojai prieš vyriausybės politiką, o ne teroristai. Tarp jų buvo ir žymiausias šiitų mažumos dvasininkas Šeichas Nimras Al-Nimras, apkaltintas terorizmo skatinimu, nors savo pasisakymais jis visada ragino naudoti tik taikias kovos už politines teises priemones.
Šiitai Saudo Arabijoje yra mažuma, bet Iranas – galingiausia šiitiška musulmonų pasaulio šalis, tad nesutarimai yra seni. „Jau minėjau, kad vyksta labai žiaurus karas Jemeno valstybėje, kuriame Iranas remia šiitų sukilėlius, o Saudo Arabija sunitų vyriausybės pajėgas bei vykdo bombardavimus su kariniais lėktuvais per kuriuos žūsta daugybė civilių žmonių, griaunama visa šalies infrastruktūra“, – kalbėjo M. Puidokas.
Kova tarp abiejų šalių tampa vis nuožmesnė, o Irano vangios pastangos apsaugoti Saudo Arabijos ambasadą sostinėje ir konsulatą Mešhede nuo protestuotojų puolimo buvo įvertintos kaip tyčinis agresyvus veiksmas, išsakant diplomatinį nepritarimą dvasininkui Šeichui Nimrui Al-Nimrui įvykdytai mirties bausmei.
Nepritarimą šiam nuosprendžiui išreiškė šiitiškos šalys Iranas ir Irakas, nes įtakingas šiitų dvasininkas buvo politinis Arabų Pavasario revoliucijos kalinys, o ne teroristas. Įvykdytos egzekucijos nepalaikė net ir galingiausia sunitų šalis Turkija, tačiau Saudo Arabija vis tiek griebėsi drastiško diplomatinio atsako – diplomatinių santykių nutraukimo.
Politologo teigimu, diplomatinėje praktikoje įprasta, kad sekantis žingsnis gali būti karo paskelbimas. „JAV valstybės departamentas jau dabar ėmėsi tarpininkauti, ramina kilusią įtampą. Drįsčiau prognozuoti, kad Saudo Arabijai pradėti tiesioginį karą su Iranu nebus leista. Vis tik tiesioginė šių dviejų šalių kova dėl įtakos kitose Artimųjų Rytų šalyse dar labiau išaugs, o tiesioginio susidūrimo pavojus taip pat didėja“, – apibendrino M. Puidokas.
