Paslaptingiausias pasaulyje Etnos ugnikalnis spaudosi lava dažniau nei bet kada per pastaruosius metus. Mokslininkai tuo tarpu svarsto, kokia galėtų būti šio aktyvumo priežastis. Net ir būdamas labiausiai ištirtas ugnikalnis pasaulyje jis išlieka paslaptimi.
Etna šelsta ir triukšmauja, lavos fantanai, kai kurie aukštesni už Eifelio bokštą, iškyla kas porą savaičių ir bėgdami šlaitais subėga į ugnikalnio slėnius. Iš viso suskaičiuojama 13 prasiveržimų nuo Vasario. 3,329 kilometrų aukščio kalnas stūkso šalia Sicilijos miesto – Katanijos. UNESCO ketina įtraukti šį paslaptingą gamtos darinį į saugomų objektų sąrašą. Tai iš tiesų, labiausiai tyrinėjamas ugnikalnis apraizgytas įvairiais sensoriais. Kas dieną šie sensoriai užfiksuoja kelis gigabaitus duomenų – apie magnetinį lauką, seisminius parametrus, GPS altimetrus.
Tačiau ir šie sensoriai nepadeda perprasti maištingosios Etnos. “Išsiveržimai pastarąją savaitę buvo neįprastai galingi ir staigūs” – teigė Vokietijos vulkanologas Borisas Behncke, kuris stebi ugnikalnį su keliais šimtais kolegų iš Italijos Geofizikos ir Vulkanologijos instituto. “Lavų išsiveržimai pasitaikydavo ir praeityje, tačiau tikrai ne tokiu intensyvumu”. Pastebima, jog padaugėjo ir kartu išsiveržiančių pelenų. Po išsiveržimų pelenų randama ant automobilių, kurie stovi 50 km spinduliu nuo Etnos.
B. Behncke nepasiduoda su Etnos paslaptimi. Dienomis jis nenustoja žiūrėti į Etnos išsiveržimų trajektorijos žemėlapius, naktimis keliauja prie ugnikalnio šlaitų. Ugnikalnis yra pirmas dalykas, kurį jis pamato atsikėlęs ryte pro savo langą. Kadaise manyta, jog Etnos požemiuose gyvena dievas kalvis Vulkanas, kuris kaldamas geležį sukelia išsiveržimus. Tačiau net ir šiuolaikinis mokslas nesugeba atsakyti visų klausimų. Etna praktiškai yra tame taške, kur susiduria Afrikos ir Europos techtoninės plokštės. Per susidarantį plyšį mažai klampi lava kyla aukštyn iš magmos rezervuaro, slypinčio maždaug 30 kilometrų gylyje.
Študharto geofizikas Rolfas Schickas teigia, jog lava kyla nevienodai, o šiurkšlėmis, lyg požemyje veiktų hydraulinė pompa, būtent tai daro Etną tokią nenuspėjamą. R. Schickas savo karjeros pradžioje 1972 m. tapo tikra vulkanologijos žvaigžde, kuomet atrado netikėtų faktų apie Etną. Naudodamas seisminius sensorius vulkanologas nustatė Etnos pulsavimo ritmą – 72 tvinksniai per minutę, šis rodiklis mistiškai panašus į žmogaus širdies plakimą.
Tyrinėtojas praleido 40 metų keliaudamas į Siciliją. Visą gyvenimą jis tikėjo, jog mokslininkams pagaliau pavyks nuspėti Etnos išsiveržimus, tačiau dabar jis nebėra toks tikras. Vienos kelionės metu jis nuvyko į Nikolisi, Sicilijos miestą sunaikintą vieno išsiveržimo metu. Būdamas miestelyje jis pajuto po savimi plakančią magmos širdį. Magma buvo vos už 400 metrų po žeme ir jos protrūkis tuo metu atrodė visai tikėtinas. Tačiau nieko nenutiko. Etna lyginama su slėgyje esančiu šampano buteliu. Šiuo metu ugnikalnis kas dieną išmeta keliasdešimt tūkstančių tonų garų ir 50 000 tonų anglies dioksido.
Mokslininkai nuspėja, jog po kelių mėnesių ar metų turėtų įvykti katastrofiškas Etnos proveržis, kokio nebuvo jau porą tūkstančių metų. Tūkstančius metų gyvuojančiai Etnai tai bus įprasta, tačiau visomenei – ne. Net ir būdama geriau informuota šiandieninė, aplink Etną įsikūrusi, visuomenė ir pati Italija sunkiau nei kadaise išgyventų evakuaciją.
Parengta pagal Spiegel.de
