Tirdami Izraelio oficialiai paskelbtą versiją, jog Libaną užgriuvusios niokojančios karo bangos tikslas – išlaisvinti du arabų teroristų organizacijos „Hezbullah“ į nelaisvę paimtus žydų karius, aplankėme dvi arabų ir žydų šeimas, kurių sūnūs, kariavę vienoje ar kitoje pusėje, dabar yra nelaisvėje.
Ghalia Baroud aptikome Gazos ruožo Džabalijos pabėgėlių stovyklos mažame barake. Jo sienos buvo nukabinėtos Izraelyje kalinčio sūnaus Ibrahimo nuotraukomis, vieną kurių ji ir mums tučtuojau parodė. Iš nuotraukos į mus žvelgiantis jaunas barzdotas vaikinas Izraelyje kali jau nuo 1986 metų ir dar nežinia kiek kalės, nes jis buvo karinio tribunolo teisiamas, ir bausmės terminas motinai neaiškus. Už grotų jis pakliuvo būdamas vos 21 metų, o dabar jam jau 31-eri. Ibrahimo motina Ghalia neneigia, kad sūnus kovojo su izraeliečiais, tačiau jį vadina rezistentu. Paklausta apie Giladą Šalitą, Izraelio karį, kuris nuo birželio 25 dienos buvo Palestinos autonomijos karių belaisvis, o dabar greičiausiai išvežtas į Jordaniją, arabė motina su atjauta teištarė: „Žydai myli savo vaikus taip pat, kaip ir mes“.
Izraelio Hilos miestelyje, kuriame gyvena nelaisvėje esančio Gilado tėvai, mūsų dėmesį tučtuojau patraukė lozungas: „Giladai! Laukiame tavęs sugrįžtant!“ Mus pasitikęs belaisvio kario tėvas Noamas, augalotas vyras ežiuku apkirptais plaukais ir mėlynomis akimis, neslepia savo pasipiktinimo teroristų iš organizacijos „Hezbullah“ veiksmais. Bet ne mažiau jis susikrimtęs ir dėl vadinamosios sūnaus „vadavimo“ operacijos. „Dėl jos kenčia tūkstančiai palestiniečių ir libaniečių“, – tėvas neslepia apmaudo dėl beprasmiško karo, jau pareikalavusio iš arabų bemaž pustrečio šimto aukų, pusė kurių – vaikai. Yra ir nukentėjusių taikių Izraelio gyventojų, nes kartkartėmis šalyje sprogsta arabų raketos.
Gilado tėvai tetrokšta vieno – vėl pamatyti ir apkabinti sūnų. Tačiau tuo pačiu metu abi aplankytos karo belaisvių šeimos supranta, kad niekas iš nelaisvės nepaleidžiamas veltui, belaisviais nuo seno keičiamasi. Bent arabams keisti tikrai yra kuo. Maždaug 9 tūkstančiai arabų teroristų ar tokiais Izraelio karinių tribunolų (dėl jų nepaprastai “spartaus“ darbo šios institucijos pramintos „Kengūrų teismais“) palaikytų žmonių dabar įkalinti Izraelyje. Iš pradžių arabų derybininkai Izraelio kolegoms iškėlė nerealias mainų sąlygas: du į nelaisvę paimtus žydų karius buvo siūloma iškeisti į 1000 įkalintų arabų. Vėliau arabų derybininkai, pasitarę su savo valdžia, pateikė labiau priimtinus siūlymus: už du žydų karius mainais pareikalavo 18 įkalintų arabų moterų bei merginų ir mažos grupelės kalinių vyrų, kurie, kaip minėtas Ibrahimas, jau labai seniai už grotų. Tačiau Izraelio vidaus reikalų ministras Ronis Bar-Onas šį pasiūlymą atmetė. Tai nustebino netgi Gilado Šalito tėvus. „Netikiu, kad arabai paleis Giladą šiaip sau, nieko už jį negavę“, – ironiškai apstebėjo jo tėvas Noamas Šalitas.
Dabar, kada karo veiksmai Libane Izraelio vis labiau eskaluojami, du žydų į nelaisvę paimti kariai, kurie buvo dingstis pradėti karo veiksmus, žiniasklaidos rečiau minimi. Karo tikslu tapo nebe jų išlaisvinimas, o „prevenciniai“ smūgiai „Hezbullah“ teroristams. Tačiau pastarieji ne iš kelmo spirti, yra gerai išnagrinėję vietoves, moka maskuotis ir slėptis. Todėl tokios „prevencijos“ aukomis pirmiausiai ir toliau bus arabų vaikai ir apskritai taikūs gyventojai. Jų kraujas šaukiasi keršto, ir niekad nestokos „teroristų“, netekusių tėvų, vaikų ar artimųjų. Vien ginklai tokio teroro nenuslopins.
Pagal žurnalistų Christopher Allbritton ir Phil Zabriskie publikacijas JAV žurnale „Time“
