B. Obama daugelyje Europos Sąjungos šalių yra laikomas geru draugu iš už Atlanto, tačiau ar tikrai jis yra europiečių draugas? Atskleista Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės šnipinėjimo programa sukėlė pagrįstų abejonių. Europa perspėjama saugotis prezidento B. Obamos ir jo valstybės visagalybės.
Netrukus Vokietijoje antrąkart bus pasitiktas 44-tas JAV prezidentas – pirmasis juodaodis šiame poste, intelektualus liberalas ir Nobelio taikos premijos prezidentas, tačiau neaišku ar Vokietijai jis yra sąjungininkas ar konkurentas. Šnipinėjimų programos atskleidimas patvirtino tai, apie ką dažnai kalbėdavo įvairūs IT specialistai ir sąmokslo teorijų šalininkai – mes nuolatos esame stebimi. Ir būtent amerikiečiai yra tie, kurie tai daro. Tačiau jeigu B. Obama yra Europos draugas tuomet nėra reikalo pernelyg jaudintis dėl šio šnipinėjimo.
Nemalonu, jog per ilgai lauktą antrą prezidento vizitą prezidentas turės būti kamantinėjamas apie dalykus, kurie griauna tarpusavio pasitikėjimą. Angela Merkel patikino, jog vizito metu ji klausinės B. Obamos apie sekimo sistemą, kuri vykdoma Nacionalinės Saugumo Agentūros. Berlyno užsienio reikalų ministras Peteris Friedrichas tuo tarpu išsiuntė oficialų raštą su 16 klausimų skirtą JAV ambasadai apie tai, kaip veikia ši sistema.
Gana švelni Vokietijos pozicija paaiškinama paprastai. Pragmatiniu požiūriu JAV yra vienintelė visiškai nepriklausoma pasaulio valstybė, tuo tarpu visos kitos priklausomos nuo savo priešų ir sąjungininkų. Daugelis nori būti JAV sąjungininkais, todėl kenčia vienokias ar kitokias šalies viešpatavimo išraiškas. Bent jau taip savo politikų nuosaikumą aiškina patys vokiečiai.
Vokiečiai norėtų tikėti, kad jų vyriausybė apsaugos piliečius nuo JAV šnipinėjimo. Tačiau vietoj to užsienio ministras paskelbė, jog šalis yra dėkinga už bendradarbiavimą su JAV saugumo tarnybomis. Tiesa, pats net nesistengė paslėpti, jog nelabai nusimano apie sekimo sistemą ir viską ką žino pats perskaitė spaudoje. Saugumo tarnybų vadovas Hans-George Maassen pareiškė, jog apskritai nieko negirdėjo apie tokią sekimo programą. Teisingumo ministrė taip pat nustebo išgirdusi apie sistemą, tačiau pripažino, jog naujiena yra kelianti nerimą. Stipriausios ES valstybės gyventojai buvo šokiruoti, jog pagrindinės tarnybos nesugeba apsaugoti jų teisių ir apskritai atrodo lyg atsidūrę tamsoje.
Kitas užsienio reikalų ministro P. Friedricho pareiškimas taip pat buvo keistas: „Aš neturiu pagrindo abejoti, jog JAV gerbia žmonių teises ir įstatymus“. Vokietijos žurnalistai klausia, ar šalies valdžia tikrai tiki, jog besinaudodama sekimo duomenimis ši supervalstybė tikrai gerbs Europos gyventojų teises?
Koks tikrasis Nacionalinės Saugumo Agentūros tikslas? Jis nėra aiškiai įvardijamas. Kad ir koks būtų tikslas, kiekvienas stebimas žmogus tampa nebe laisvu žmogumi ir neturėtų būti pateisinamas. JAV elgesiu piktinasi net tie, kurie anksčiau pateisindavo kankinimus Abu Graibo ar Guantanamo kalėjimuose. Žmonės, kurie mano, jog šis JAV žiaurumas niekaip nesusijęs su jais, skatinami persvarstyti savo įsitikinimus bei suprasti ryšį tarp žmonių kalėjimuose negerbimo ir kitų pasaulio gyventojų teisių negerbimo. Teigiama, jog elgesys panašus į totalitarinį rėžimą, tačiau jo veikimo laukas platesnis nei įprastai – visas pasaulis.
Europa, ko gero, išlieka vienintelis geopolitinis darinys galintis pažaboti JAV visagalybę ir sugriauti amerikiečių svajonę dar labiau kontroliuoti pasaulį. Vienas iš siūlomų būdų – pačiai sukurti sistemą, kuri būtų atspari JAV sekimui, tačiau Frankfurto laikraščio žurnalistas Frankas Schirrmacheris teigė, jog tam reikėtų lėšų prilygstančių mėnulio apgyvendinimui.
Paprastesnis būdas įpareigoti laikytis įstatymų. Europos Komisija turi tokias galimybes ir jos leidžiama duomenų apsaugos direktyva yra geriausias įrankis. Galbūt JAV saugumo tarnybos turės galimybę savivaliauti ir toliau. Tačiau tokios JAV milžinės kaip Google, Facebook ar Apple turės taikstytis su įstatymais prieš tęsdamos pelnimasi iš pusės milijardo Europos gyventojų. Pažeisdamos direktyvą įmonės turės mokėti baudas, kurios galės siekti iki 2 proc. metinio visos įmonės pelno. Tai dideli pinigai ir kalba, kurią geriausiai supranta pati JAV. Manoma, jog uždėjus IT milžinėms apynasrį, jos paspaus atsitraukti ir savo vyriausybę.
Parengta pagal Spiegel.de
