„Wikileaks“ įkūrėjas Jullianas Assange atrodo atsidūręs visiškoje aklavietėje. Nors Ekvadoras ir suteikė politinį prieglobstį, tačiau ši situacija veikiausiai be išeities. Ilgametis Didžiosios Britanijos diplomatas ir dabartinis Nepriklausomų Diplomatų grupės Londone direktorius Paul Whiteney išdėstė savo mintis, kuo galėtų baigtis J. Assange slapstymasis ambasadoje.
P. Whiteney teigė, jog be ambasadoje teikiamų patogumų, „Wikileaks“ įkūrėjui Ekvadoro ambasada ir teikiamas prieglobstis, iš esmės, lygiai toks pats kalėjimas. Buvęs diplomatas atmetė bet kokią galimybę, jog galėtų J. Assangui pavykti iš Ekvadoro ambasados nusigauti į patį Ekvadorą. Vos peržengęs ambasados durų slenkstį jis turėtų būti suimtas. Kategoriškai paneigta ir galimybė pabėgti slapta.
Tam trukdo ir prasta Ekvadoro ambasados padėtis. Tai nėra visą pastatą užimanti, aptverta ambasada, kuri turėtų požeminę mašinų stovėjimo aikštelę. Transporto priemonės taip pat turi diplomatinį imunitetą, tad turint požeminę aikštelę, atsirastų galimybė pabėgti. Šiuo atveju, apsauga prie Ekvadoro ambasados pernelyg didelė, kad jis galėtų pasiekti automobilį. Be to, išlipti reikėtų ir prieš lipant į lėktuvą, tai vėlgi būtų pernelyg pavojinga.
Net ir atlikus tokį bondiadą primenantį J. Assange pervežimą, Ekvadoro lėktuvas, užtikrinantis tokią pačią neliečiamybę, šiomis aplinkybėmis negautų leidimo nusileisti ant Didžiosios Britanijos žemės. Taigi visose šio sudėtingo scenarijaus vietose atsiranda kliūtys, kurias įveikti, atrodo, tiesiog neįmanoma. Abejojama, kad D. Britanija praras budrumą ir bent kiek atlaidžiau saugos J. Assange, nes toks pabėgimas užtrauktų didelę gėda visai valstybei. Būtent laukti ir neprarasti budrumo yra svarbiausia D. Britanijos užduotis, kad ir kiek metų truktų ši istorija.
Ši istorija tikrai gali užsitęsti metų metus. Nors tokia situacija vargintų ir patį „Wikileaks“ įkūrėją, ir Ekvadoro ambasados darbuotojus. Neabejojama, jog ambasados darbuotojai suteikia geriausias įmanomas gyvenimo sąlygas ir veikiausiai daro tai gana noriai, kadangi daugeliui Ekvadoro gyventojų akyse J. Assange tapo didvyriu, atsikleidusiu JAV paslaptis. Toks jis yra ir kitų šio regiono šalių žmonėms. Visoms regiono šalims, kurios tebevadina JAV imperija, būtų buvusi garbė suteikti prieglobstį J. Assange, tad Ekvadoro pasiryžimas suteikti prieglobstį visai nestebina.
Vienybę šiuo klausimu jos atvirai pareiškė ir įspėdamos sankcionuoti D. Britaniją, jei ši pasinaudos 1987 m. nutarimu esant tam tikromis aplinkybėmis nepaisyti diplomatinio neliečiamumo. P. Whiteney mano, jog D. Britanija jau pasigailėjo paminėjusi apie tokią galimybę. Diplomatinio neliečiamumo pažeidimas tikrai neatneštų garbės šiai šaliai, diplomatinių ryšių nutraukimas su ALBA šalimis būtų pernelyg didelė kaina. Juolab, nei vienas 1987 m. nutarimo punktas netinka šiai situacijai – J. Assange nekelia realios grėsmės visuomenei, valstybės ar miesto saugumui. Tačiau jeigu J. Assange visgi pavyktų kažkokiais būdais patekti į Ekvadorą, pirmasis D. Britanijos žingsnis tikriausiai būtų savo diplomatų atšaukimas iš šios šalies.
Vis dėlto, P. Whiteney yra linkęs manyti, jog J. Assange anksčiau, ar vėliau pasiduos pats. Nors kai kurių analitikų nuomone toks žingsnis reikštų, kad J. Assange bus perkeltas į JAV ir niekada nebeišvys dienos šviesos.
Ilgiausias gyvenimo ambasadoje atvejis žinomas Vengrijoje. Čia antikomunistas Jozsefas Mindszentis JAV ambasadoje gyveno net 15 metų, t.y. nuo 1956 iki 1971 m., kol galiausiai sutiko būti ištremtas į Austriją.
Pagal užsienio žiniasklaidą parengė Vaida Paciūnaitė
