Mažiau kovų nereiškia mažiau streso – taip kalbama apie Jungtinių Amerikos Valstijų karius ir jų gyvenimą šaliai traukiantis iš karo zonų. Pentagonas paskalbė, jog praėjusias metais beveik kas dieną nusižudė po vieną aktyvų karį. Manoma, jog šie skaičiai tik augs.
Praėjusiais metais buvo užfiksuotos 349 savižudybės. Tai net 16 proc. daugiau nei už praeitais metais, ir 7 proc. daugiau negu buvo prognozuota. Paskutinių metų skaičiai buvo patys didžiausi, kokie tik buvo nuo 2001 m., kuomet Pentagonas pradėjo skaičiuoti savižudybes tarp karių. Dar vienas iškalbingas faktas – skaičius viršija Afganistane žuvusių karių skaičių, kuris praeitais metais siekė 295. Taigi psichinis poveikis yra pavojingesnis už teroristų veiksmus.
Gynybos sekretorius Leonas Panetta susirūpino padėtimi vadindamas ją epidemija. Specialiai šiai problemai sukurta ir TAPS programa (aut.past. Tragedy Assistance program for survivors). Programos vykdymui vadovauja Kim Ruocco, kurios vyras 2005 m. po grįžimo iš misijos pasitraukė iš gyvenimo. „Dabar kai mes mažiname savo karių skaičių ir jie grįžta namo, štai tada jie susiduria su tikrąją pavojaus zona, kuomet turi grįžti atgal į savo šeimas, bendruomenes ir rasti gyvenimo tikslą“, – kalbėjo K. Ruocco.
Garsiai nuskambėjo 29 m. Christopherio Nguyeno atvejis, kuomet paaiškėjo, jog vyras kreipėsi į savo buvusią tarnybą dėl pagalbos. Ta pati K. Ruocco kalbėjo: „Tai kariuomenės atsakomybė padėti šiems vyrams ir moterims, jie turi padėti jiems grįžti atgal į gyvenimą“.
Kariškių savižudybes tiriantis Jutos universiteto mokytoja Davidas Ruddas išskiria dvi savižudžių kariškių grupes – grįžusių iš Irako ar Afganistano, kurie kenčia adaptacijos problemas bei turi sunkių traumų, ir niekad nevykusius kariauti, kurie jaučia nepriteklių ar turi kitų asmeninių problemų. Mokslininkas mano, jog skaičiai tik augs. Tai jis sieja su numatomu kariuomenės biudžeto sumažinimu. Visgi Pentagonas guodžiasi ir šalį ramina tuo, jog lyginant su bendru šalies savižudybių vidurkiu, kariškių savižudybių vidurkis yra netgi mažesnis.
Nors niekas nedrįsta neigti, jog tai nėra JAV karybos problema. Jauni, sveiki vyrai turintys šeimas neturėtų trauktis iš gyvenimo. Todėl Pentagonas daro išsamią kiekvienos savižudybės analizę. Surinkta 2011 m. medžiaga byloja, jog labiausiai į savižudybę linkę vyresni nei 25 metų baltieji, turintys mažesnį nei koledžo išsilavinimą. Didžioji dalis jų buvo vedę ir turintys šeimas. Dauguma savižudybių buvo įvykdytos šaunamaisiais ginklais, tačiau dažniausiai naudojant asmeninių, o ne tarnybinius ginklus. 65 proc. iš jų buvo žinomi kaip turintys psichologinių sutrikimų, dažniausiai sergantys depresija.
Savo nuomonę išreiškė ir du iš tarnybos pasitraukę generolai Peteris W. Chiarelli ir Dennis J. Reimeris. Jie patvirtino, jog svarbiausias dalykas, kurį suprato savo karjeros metu, jog netiksli ginklų, streso ir alkoholio kombinacija gali aptemdyti protą ir privesti prie visiškai iracionalių veiksmų.
Parengta pagal užsienio spaudą.
