Nesugebėjimas susitvarkyti su Kremliaus manipuliacijomis arba Kijevo politiniai skaičiavimai kainavo prekybos sutartį su Ukraina. Lapkričio 29 dieną Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius prezidentas Vilniuje turėjo pasirašyti 900 puslapių sutartį su Europos Sąjunga, tačiau bent jau kol kas atidėjo šią datą. Sutartis turėjo atverti svarbias prekybos galimybes abiems pusėms. Manoma, jog to priežastis neseniai įvykęs susitikimas su Vladimiru Putinu. Teigiama, jog po E. Snowdeno priglaudimo ir susitarimo dėl Sirijos tai laikomasi trečiąją Rusijos pergale prieš Vakarus.
V. Putinas atrodo priėmė ryžtingą sprendimą ir susitiko su V. Janukovičium tuomet, kai atrodė, jog jis jau susitaikė su Ukrainos linkimu į ES pusę. Susitikimas buvo toks slaptas, jog pradžioje netgi buvo neigiama apie susitikimą. Galbūt atnaujinta sąjunga su Rusija nėra ilgalaikė. Žinoma, jog tai „sužadėtuvės“ iš meilės, o tik iš patogumo.
Kova dėl Ukrainos prasidėjo prieš keturis metus. Tuomet Europos Sąjunga pasiūlė šiai valstybei vadinamąją Rytų partnerystę kartu su kitomis postsovietinėmis valstybėmis – Armėnija, Azerbaidžanu, Gruzija, Moldova, Baltarusija. ES pasiūlė bendradarbiavimą, laisvą rinką ir finansinę paramą, jei valstybės vykdys demokratines reformas. ES pareigūnai su entuziazmu kalbėjo apie į Rytus nešamą demokratijos šviesą. Buvo numatomi ir tokie elementai – bevizis rėžimas, mažesni mokesčių tarifai, diegiamos ES normos. Vienintelis dalykas, kurio nesiūlė ES buvo pati narystė.
Tikrasis ES tikslas, nors ir neišreiškiamas, buvo Rusijos įtakos mažinimas Rytų Europoje. Rusijai tapo garbės reikalu neprarasti Ukrainos kontroliavimo, kuri šimtmečius buvo Rusijos užkariautų teritorijų branduoliu. Pačios Ukrainos pavadinimas reiškia „Pasienio valstybė“, o Kijevas laikomas visų Rusijos miestų motina.
Taigi Ukraina toliau lieka Rusijos kontrolėje ir malonėje. Dėl to kaltinami ES aukščiausi pareigūnai ir lyderiai. Dėl Ukrainos prisiviliojimo nieko nepadarė nei Europos Komisijos prezidentas Jose Manuel Barosso, nei Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Europos Komisijos užsienio reikalų ministre Elmar Brok teigė: „Janukovičius iki paskutinės minutės laikėsi atviras visas galimybes, jog galėtų gauti geriausią pasiūlymą“. Buvęs Lenkijos premjeras Aleksandras Kvasnievskis Ukrainos sprendimą nulėmė „beprecedentinis Rusijos spaudimas“. Tiesa, oficiali priežastis yra nesusitarimas apie Julija Tymošenko. ES reikalavo paleisti šią du metus kalinamą politikę. Nors nemažai kitų reikalavimų V. Janukovičius jau buvo įgyvendinęs – modernizavo saugumo sistemą, panaikino kliūtis laisvai prekyvai, paleido kelis kitus politinius kalinius.
Manoma, jog Rusija Ukrainai pasiūlė kelis milijardus subsidijų, atlaidumo skoloms ir neapmokestinamą importą. Europos Sąjunga taip pat pasiūlė milijardo vertės paskolą, tačiau V. Janukovičius pasirinko Putino milijardus. Labiausiai Briuselį žeidžianti priežastis, jog pasiūlyta kaina netenkino V. Janukovičius. E. Brok kalbėjo: „Jei Janukovičius nenorėjo susitarimo, tai tiesiog nenorėjo“.
Rytuose Europos Sąjunga įklimpo jau kurį laiką. Viltys anksčiau jau žlugo dėl Baltarusijos, Armėnija taip pat atšaukė planus dėl partneriavimo. Tačiau į Ukrainą buvo dedamos didelės viltys, kadangi ji neseniai jau buvo patyrusi ką reiškia būti Rusijos malonėje, ir ką gali šis supykdytas žvėris.
Rusija siūlo Eurazijos Sąjungą ir kai Ukraina įstos į ją, ji daugiau nebegalės žengti į jokias laisvos rinkos bendrijas be Maskvos leidimo. Tai bus tikra politinė santuoka. Tuo tarpu „rytų partnerystė“ būtų leidusi Ukrainai jungtis ir į kitas sąjungas.
Nepaisant vykdytų reformų Ukrainai nepavyko įgyvendinti ES vilčių. Formalūs pokyčiai demokratėjimo link neužtikrino žmogaus teisių ir saugumo valstybėje. Bent taip teigia tarptautiniai stebėtojai. Galbūt europiečiai klaidingai įtikėjo, jog Ukraina automatiškai taps vakarietiška.
Tačiau vertėtų pagalvoti ir apie valstybės gyventojus. Argi ne pusė Ukrainos gyventojų nenorėtų suartėjimo su ES? Argi ukrainiečiai labiau norėtų būti emigrantais Rusijoje nei ES? Tikėjimas, jog Ukraina suks į Vakarus padidino ir V. Janukovičiaus populiarumą. O 2015 m. rinkimai jam itin svarbūs. Kita vertus, Rusija artimoje perspektyvoje atrodo saugesnis variantas. Nauda kurią atneš ES gali būti ne tokia staigi, jog gyventojai pajustų ją iki rinkimų. Pirmiausiai jie pajustų Rusijos kerštą nutraukus dujų tiekimą ir kitas sankcijas.
Parengta pagal Spiegel.de.
