- Evakuacinis ženklas (sxc.hu)
Taifūnas pavadintas Haiyanas smogė Filipinų salynui. 800 000 gyventojų turėjo persikelti į evakuacijos centrus bažnyčiose, mokyklose, kituose viešuosiuose pastatuose. Ši katastrofa priminė, jog kartais kad ir kiek besiruoštum, gamtos stichija būna tiesiog per didelė, jog išvengtum pasekmių. Nors buvo organizuojama masinė evakuacija, tačiau ji laikoma ne itin pavykusia.
Kol kas skaičiuojama, jog žuvo 10 000 žmonių, kurie buvo nuplauti į Ramųjį vandenyną kartu su namų skeveldromis ir kitomis šiukšlėmis. Tačiau prireiks dar bent kelių dienų ar net savaičių, kol galutinai bus žinomas žuvusiųjų skaičius. Jis gali gerokai išaugti.
Nelaimė buvo prognozuota. Prognozės numatė, jog tai bus didžiausias užfiksuotas šiose teritorijose taifūnas. Iš netvirtų namelių netoli pakrantės žmonės buvo evakuojami į tvirtesnius pastatus miesto gilumoje. Panaši taktika buvo pasiteisinusi prieš kelis metus, kuomet galingas ciklonas Phialin smogė rytiniams Indijos krantams. Tuomet žuvo vos 25 žmonės. Tokią taktiką naudojo ir Vietnamas, kuriam Haiyanas taifūnas smogė keliomis dienomis anksčiau nei Filipinams. Šioje šalyje buvo evakuota 600 000 gyventojų, žuvusiųjų skaičius nežymus.
Tačiau Filipinų valdžia nenumanė, jog skaudžiausiai bus smogiama Leyte salos sostinei Taklobanui. Čia bangos aukštis siekė 6 metrus. Be to, ne visi žmonės sutiko evakuotis ir ignoravo valdžios raginimus. Jie bijojo palikti savo namelius be priežiūros ir sumokėjo didelę kainą. Kol mirtį nešanti banga nuvilnijo per pakrantes, miestuose siautėjo 250 km per valandą greitį siekiantis vėjas. Beveik visiškai sugriauta ir Samaro provincija, kurioje gyveno apie 40 000 žmonių. 35 000 gyventojų turintis miestas 85 proc. yra paniręs po vandeniu.
Filipinai per metus susiduria su maždaug 20 taifūnų. Valstybėje, kurią sudaro 7000 salų ir mažai vietos, kuriose būtų galima saugiai evakuoti žmones, nebent jie būtų gabenami į gilyn į salas, tačiau miestai dažniausiai išsidėstę pakrantėse.
Nelaimė taip pat atskleidė ir politines silpnybes. Centrinė Filipinų valdžia yra silpna ir savivaldybės turi didelę autonomiją sprendžiant vietines problemas, todėl centrinė valdžia nesugebėjo tinkamai koordinuoti situacijos. Ji yra priešingybė Vietnamui, kuris yra skurdus, tankiai apgyvendintas, tačiau centralizuotas. Komunistų partija vietinei valdžiai išsiuntė aiškias žinutes, kuriose nurodė, jog prognozė negali būti ignoruojama. Taip pat ir geografiškai Vietnamas patogesnis evakuacijai, nes yra vientisas. Tuo tarpu Filipinų archipelagas su tūkstančiais salų tam itin neparankus.
„Dabar ne metas teisti“, – kalbėjo prezidento patarėjas Alemandras, – „Nacionalinė valdžia ir vietinė valdžia turi dirbti išvien, o ne kritikuoti viena kitą, rodydama, jog kažkuri yra geresnė“.
Net ir turint pačias geriausias priemones ir galingą valdžią ne visuomet galima apsisaugoti nuo galingos ir nenuspėjamos gamtos. Tai įrodo 2011 m. Japoniją nusiaubęs cunamis, o vėliau ir branduolinė nelaimė. Taigi ne tik tokios skurdžios šalys kaip Filipinai nemoka apsisaugoti ar nesugeba organizuoti evakuacijos. 2005 m. prieš pasirodant uraganui Katrina daug amerikiečių taip pat atsisakė palikti savo namus.
Filipinų Raudonojo Kryžiaus vadovė Gwendolyn Pang teigia, jog Haiyanas buvo triskart galingesnis už Katriną. Ji tvirtina, kad žmonėms reikia edukacinių kampanijų, kaip apsisaugoti nuo tokių stichijų ir elgtis evakuacijos metu. Dabartiniai gyventojai, ypač provincijose mano, kad yra matę šimtus taifūnų ir cunamių, todėl gana aplaidžiai žiūri į valdžios raginimus. Tačiau jie nežino, jog vieną dieną gali pasirodyti cunamis sugriausiantis viską aplinkui.
Kitas Filipinų Raudonojo kryžiaus atstovas Richardas Gordonas teigė, jog padėtis šalyje ir pagalba žmonėms yra visiška betvarkė. Humanitarinės pagalbos vadovė Jane Cocking tvirtina, jog situacija beviltiška, ištisos pakrantės yra po vandeniu. Jungtinių Tautų skaičiavimais viso žalą gali būti patyrę 9,8 milijonai žmonių.
Parengta pagal The Huffington Post ir BBC.
