JAV Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV) Džordžo Bušo administracija įjungė žalią šviesą “informaciniam karui” prieš keletą valstybių Vidurio Rytuose, tarp kurių – Iranas, Libanas ir Sirija, pranešė “The Raw Story”. Remiantis esamais ir buvusiais CŽV pareigūnais, pranešama, kad Bušo administracija vadovauja slaptoms operacijoms prieš Vidurio Rytų valstybes per Gynybos departamentą, kurio Kongresas nekontroliuoja.
Šią “The Raw Story” paskelbtą informaciją taip pat papildė ABC News, pranešdamas, kad JAV prezidentas Bušas pasirašė įsakymą, leidžiantį CŽV pradėti “nelegalias” slaptas operacijas prieš Irano Islamo Respubliką.
Pasak ABC News šaltinių iš CŽV, per pastaruosius dvejus metus buvo mažiausiai du kiti prezidentiniai įsakymai, įpareigoję CŽV vykdyti “atvirą-slaptą” informacinį karą prieš Iraną, kaip pagrindinę priemonę tikslui pasiekti naudojant išteklius ir lėšas “tarp JAV ir Prancūzijos”.
“Tai propagandos operacija”, pasakė ABC News buvęs CŽV pareigūnas, kuris dėl suprantamų priežasčių pareikalavo būti neįvardintas. “Be to, tai nėra naujiena”, – pridūrė jis, paaiškindamas, kad kampanija vyksta jau ilgą laiką ir yra palaikoma bei finansuojama Kongreso.
Juodajai propagandai prieš Iraną JAV Kongresas skyrė apie 50 mln. JAV dol. (apie 120 mln. litų), kurie buvo pervesti į “Democracy Fund” ir “Broadcasting Board of Governors”.
“The Raw Story”, remdamasis CŽV pareigūnais, pranešė, kad buvo ne kelios, o keliolika slaptų operacijų Irane, Sirijoje ir Libane, įskaitant ir pasipriešinimo grupes, pvz., Libano Hezbollah, kurios taip pat yra CŽV “juodosios informacijos” operacijų taikinys.
“The Raw Story” šaltiniai iš CŽV teigia, kad JAV nusitaikė į Iraną su “demokratijos” žinia, ir agentūra remia anti-iranietiškas grupes.
Pasak leidinio šaltinių, tokios operacijos visiškai apribotos iki informacinio karo, nepažymint, koks mechanizmas yra naudojamas skleisti propagandą – ar tai daroma per naujienų agentūras, asmenis ar organizacijas.
Vienas buvęs CŽV pareigūnas teigė, jog ši CŽV programa stengiasi nustatyti potencialius sąjungininkus ir panaudoti juos su jau egzistuojančiomis, gerai žinomomis grupėmis, kad būtų išeliminuota dezinformacijos galimybė.
Nepaisant “juodosios informacijos” kampanijos, Pentagonas, norėdamas destabilizuoti padėtį Irane, vykdo žymiai agresyvesnes slaptas operacijas. Pažymėdami, kad tokios operacijos yra kur kas rizikingesnės negu CŽV veiksmai, CŽV pareigūnai teigia, jog tokios operacijos buvo pradėtos iš karto po invazijos į Iraką 2003 metais. “Kadangi tokios operacijos gali būti laikomos kaip karinės kampanijos dalis, jos Kongrese kaip CŽV veikla nėra tvirtinamos”, – leidiniui sakė šaltiniai.
Šis slaptas agresinis karas buvo patvirtintas Nacionalinėje Saugumo Taryboje, o jį vykdo JAV Gynybos departamentas.
“The Raw Story” taip pat paskelbė vieną iš “juodųjų” operacijų, kurios buvo pradėtos vykdyti 2003 metais, kada JAV Gynybos departamentas pradėjo dirbti su teroristais ir disidentų grupėmis, kad būtų nuversta aukščiausia Irano valdžia, tam panaudojant tradicinius žvalgybos kanalus. Viena iš tokių grupių buvo teroristų organizacija, žinoma kaip Mujahedeen-e Khalq (MEK), kuri buvo naudojama informacijos surinkimui. Šios grupės veiklai vadovavo CŽV.
Pasak šaltinių, MEK grupuotė veikė dviejuose pietiniuose Irano regionuose, įskaitant Shia regioną, kur per seriją atakų 2006 metais buvo nužudyta ir sužeista šimtai žmonių.
“The Raw Story” interviu davę CŽV pareigūnai išreiškė didelį susirūpinimą dėl to, kad Pentagonas kreipia per mažai dėmesio į slaptas operacijas. Keletas pareigūnų įsitikinę, jog tam, kad būtų išvengta Kongreso dėmesio, tokie nelegalūs veiksmai yra vykdomi po “tradicinių karinių veiksmų” priedanga.
CŽV slapti veiksmai turi būti patvirtinti raštišku prezidento sprendimu, kurį paskui dar turi patvirtinti Kongresas. Tačiau tokioms slaptoms operacijoms, kurios, pvz., yra vykdomos prieš Iraną, Libaną ar Siriją, tam, kad apie jas nesužinotų Kongresas, reikalinga priedanga.
Pasak “The Raw Story”, CŽV taip pat leista spausti Iraną ekonomiškai. “CŽV buvo duotas leidimas daryti Iranui ekonominį spaudimą, tačiau nebuvo pasakyta, kas tas “spaudimas” gali būti”, – teigė šaltiniai.
Žvalgybos darbuotojų teigimu, Irano ekonominis spaudimas daugiausia nukreiptas į Irano naftos ekonomiką, darant spaudimą iš Vašingtono naftos bendrovėms, finansinėms institucijoms ir tarptautinėms investicinėms bendrovėms boikotuoti Teheraną, grasinant išmesti iš egzistuojančių energetinių projektų. Egzistuoja ir kitų Irano spaudimo formų, kaip, pvz., perimti laivų vilkstines ir konfiskuoti įrengimus.
Pagal užsienio spaudą parengė Vėtra Radavičiūtė
“Karštas komentaras”
