Federalinis teismas nustatė, jog B. Obamos administracija pažeidė įstatymus, kuomet tiesė gręžinius skalūninių arba gamtinių dujų išgavimui plėšymo būdu deramai neįvertinus rizikos. Buvo konstatuota, jog administracija visiškai ignoravo aplinkosauginius reikalavimus. Plėšymas yra hidrauliniu principu paremtas dujų išgavimo būdas, kuomet į požemius pumpuojamas vanduo su chemikalais suskaldo uolienas ir leidžia veržtis dujoms.
Aplinkosaugininkų grupė nustatė, jog Jungtinių Amerikos Valstijų Žemės Valdymo Biuras nusižengė įstatymams pradėdamas ruoštis gavybos darbams neatlikus jokio rizikos vertinimo tyrimo. Šis įvykis laikomas didele aplinkosaugininkų ir kartu gamtos pergalę prieš JAV biurokratus ir dujų magnatus. Tuo pačiu tai buvo pirmas teismo pasisakymas dėl valstijų administracinių įstaigų veiklos skalūnų dujų gavybos atžvilgiu.
Aplinkosaugininkas Brendanas Cummingsas kalbėdamas su žurnalistais buvo ypač patenkintas šiuo įvykiu. „Klimato kaitos eroje federalinei valdžiai neturėtų būti leista naudoti valstybės žemes pavojingoms iškastinio kuro gamybos formoms“, – kalbėjo jis. Remiantis teismo sprendimu, naftos gavyba bus sustabdyta 2500 akrų Kalifornijos plote, kuriame nuo 2011 m. buvo planuota pradėti darbus. Plotas yra Monterėjaus Skalūnų Kloduose, kur gali kauptis net 65 proc. visų valstijos skalūnų dujų.
Aplinkosaugininkai buvo sunerimę, jog plėšymas užnuodys sausros ir žemės drebėjimų varginamos Kalifornijos gruntinius vandenis. Vandens ir Maisto stebėjimų organizatorė Brenda Norton teigė, jog iki šiol Kalifornijoje nėra jokio naftos ir dujų kasybos reglamentavimo. Įmonės stato savo gręžinius visai arti gruntinio vandens išteklių nepagalvodamos apie galimą katastrofą. Šio metodo metu naudojama tūkstančiai tonų chemikalų, tarp kurių yra ir kancerogeninių medžiagų.
Yra duomenų, jog ir dabartiniai gavybos darbai plėšymo būdu jau kenkia Kalifornijos gyventojams. Pavyzdžiui, vienos apklausos metu paaiškėjo, kad netoli Marcellus skalūninių dujų telkinio esančioje gyvenvietėje 70 proc. gyventojų jaučia gerklės dirginimą ir net 80 proc. pastebėjo padažnėjusias sinuso problemas. Taigi galima manyti, jog dalis chemikalų vis dėlto pasiekia vandenis. Daug pasaulio valstybių jau uždraudė hidraulinį plėšymą – Vokietija netrukus taps viena iš jų.
Tačiau JAV valdžia buvo nusprendusi ignoruoti potencialias grėsmes. Dujų gavybos kompanijos vis dar tikisi, jog metodas bus patvirtintas saugus ir jie galės tęsti darbus. Sprendimą priėmęs teisėjas Grewalas pabrėžė, jog nei jis , nei kitas teismas negali įvertinti paties metodo saugumo, o tik įvertinti faktą, jog nėra paisoma aplinkosauginių reikalavimų įvertinant riziką.
Plėšymas yra neleistinas dėl dviejų priežasčių – minėtų chemikalų ir milžiniškų vandens sąnaudų. Vidutiniškai vienas gręžinys reikalauja 400 sunkvežimių, vežiojančių vandenį iš telkinio į gręžimo vietą. Viso vienam dujų išgavimo periodui reikia 1-8 milijonų galonų vandens. Vanduo maišomas su smėliu ir chemikalais norint gauti plėšymui reikalingą skystį. Viename gręžinyje sunaudojama 40000 galonų chemikalų.
Viso naudojama apie 600 skirtingų chemikalų rūšių, tarp kurių yra kancerogenų ir toksinų. Viename gręžinyje skalūninės dujos hidrauliniu būdu plėšomos maždaug 18 kartų. Tai reiškia, jog viso dėl šio metodo pasaulyje turėtų būti sunaudojama 72 trilijonų tonų vandens ir 360 milijardų tonų chemikalų.
Taip pat yra duomenų, jog vandenyse netoli gręžinių metano koncentracija padidėja 17 kartų, nors įmonės tvirtina, jog jokio poveikio gruntiniams vandenims nėra. Viso jau buvo užfiksuota 1000 atvejų dėl apsinuodijimo vandeniu aplinkiniuose regionuose. Galiausiai visi chemikalai pasiekia ir atmosferą.
