Šnipinėjimo skandalas vis dar nepamirštamas nei Europoje, nei už Atlanto. JAV tarnybų įžūlumas šnipinėjant net aukščiausius Europos pareigūnus įšaldė draugiškus santykius. Tačiau tuo pačiu metu Amerikos satyrikas Jonas Stewartas šaiposi iš europiečių: „Taigi jūs, draugužiai, esate nusiminę, kad mes jus šnipinėjam? Tačiau aš turiu jums vieną klausimą: Ar jūs esate su mumis susitikę? Kišimasis į jūsų reikalus dėl nacionalinio saugumo yra mūsų reikalas“. Iš tiesų, tai tema kuria kalba abi pusės, tačiau tarpusavyje jos atrodo vengiančios nuspręsti, kas ir kiek kaltas šioje situacijoje.
Tačiau šią savaitę Vokietijos žinybos delegacija, atstovaudama visos Europos interesus, pagaliau keliauja į JAV. Bus ieškoma atsakymų į klausimus, apraizgiusius šį vasarą prasidėjusį skandalą. Pagrindiniai klausimai yra šie: Ką apie šnipinėjimą žinojo Barackas Obama? Ar gali ši transatlantinė pasitikėjimo krizė būti ištaisyta? Kas JAV veiksmuose pasikeis po šio skandalo?
Nors paskutinis klausimas jau beveik atsakymas. Veikiausiai nepasikeis niekas. Savaitgalį Kongresas pareiškė palaikymą Nacionalinio Saugumo Agentūros veiksmams, ir beveik nubraukė visas Baltųjų rūmų pastangas nuolankiai atgauti pasitikėjimą. Rūmų Žvalgybos komiteto atstovas Mike Rogersas teigė, jog NSA veiksmų vertinimas patvirtino, jog tai buvo „legitimūs veiksmai nacionalinio saugumo vardan“.
Rumų subkomiteto žvalgybai ir kovai su terorizmu atstovas Peteris Kingas teigė, jog prezidentas turi nustoti atsiprašinėti ir būti besiginančiojo pozicijoje. Niujorko Respublikonas pridūrė, kad NSA išgelbėjo tūkstančius gyvybių ne tik Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau ir Prancūzijoje, Vokietijoje bei kitose Europos valstybėse. Jo žiniomis, Vokietijoje galėjo būti panašaus masto ataka kaip Rugsėjo 11 dienos išpuolis. Tačiau sunku įvertinti šnipinėjimo naudą, kuomet tų aktų tiesiog nebuvo.
NSA šioje situacijoje yra mažiausiai atgailaujanti. NSA vadovas Keithas Alexanderis kalbėjo: „Ar aš nustosiu tai daryti? Tai yra politikos sprendimai, juos daro politikai, tačiau niekas nenorėtų, jog mes nustotume saugoti valstybę nuo terorizmo, priešiškų valstybių ir kibernetinių atakų“.
New York Times redaktorius pasakė: „Sąjungininkai ne visuomet yra draugai. Pastarasis dirbo Georgui W. Bushui, kurio valdymo laikais, Vokietijos žiniasklaidos duomenis, buvo pradėta klausytis Angelos Merkel telefono. Jo manymu, be šnipinėjimo Amerika negalėtų atlikti vaidmens, kurį dabar atlieka Vakarų pasaulio labui. „Toks gyvenimas ir tarptautinė politika. Vokietijos kanclerė Angela Merkel tai žino labai gerai“, – kalbėjo jis.
Nors tarp demokratų yra ir kitaip kalbančių. Pavyzdžiui, demokratų senatorė Jeanne Shaheen teigia, jog JAV ir Europos santykiams padaryta sunkiai ištaisoma žala ir amerikiečiai turi įdėti daug pastangų, kad juos atkurtų. „Aš manau, kad mes patys turime klausti kam, iš tiesų, skirta ta programa“, – kalbėjo senatorė. Taigi ne visi JAV politikai yra jaustis nebaudžiamais ir nepriklausomai nuo to, ką apie juos mano Europa.
Kitas svarbus klausimas – kiek kovoje su terorizmu sprendžia paslaptingoji NSA? Ar B. Obama žinojo, kad yra pasiklausoma A. Merkel telefono? Šį savaitgalį Wall Streeto laikraštis paskelbė, jog NSA nutraukė A. Merkel šnipinėjimą po to, kai Baltieji rūmai sužinojo apie šią operaciją. Remiantis laikraščio duomenimis, NSA viso sekė 35 pasaulio lyderių telefono pokalbius. Nutrauktos buvo tik kai kurios šnipinėjimo operacijos. Veikiausiai lyderių, kurių valstybės yra JAV sąjungininkės.
Tačiau net jei B. Obama nežinojo apie ES lyderių šnipinėjimą skandalas dėl to neatrodo geriau. Prezidentas, kuris nežino, ką daro jo šalies žvalgyba atrodo silpnas, o pačios žvalgybos sistema – dar labiau gąsdinanti. To teigianti nežinojusi ir valstybės sekretorė Hillary Clinton. Taigi kas stovi už šių sprendimų? Ar tai tiesiog NSA vadovas ar kiti asmenys?
Bet kokius atveju Baltieji Rūmai atrodo kiek kompromituoti. Skelbiama, kad pradėti keli tyrimai dėl NSA piktnaudžiavimo savo galiomis, tačiau tyrimai nėra detalizuojami.
Parengta pagal Spiegel.de.
