Pasaulio ekonomistų akys daugiausiai krypsta į sunkiai iš krizės besivaduojančią Europą, o ypač į skausmingiausius jos pūlinius Pietuose. Dėmesį kausto ir JAV pasiryžimas kovoti su skolomis. Visi jie nukreipė dėmesį nuo kitos ant pavojaus slenksčio atsidūrusios šalies – Japonijos, kurios padėtis gali būti dar blogesnė negu Graikijos. Be to, akivaizdu, jog šios galingos šalies bankrotas pasaulį paveiktų kur kas labiau nei Graikijos. Tiek ekonomistams, tiek patiems japonams metas pripažinti, jog ši geru pavyzdžiu laikyta valstybė susidūrė su didžiausiais sunkumais nuo II pasaulinio karo pabaigos. Grėsmės priežastis ta pati – skolos.
Japoniją, trečia pagal pajėgumą ekonomiką, galima laikyti vartotojiškumo meka. Visgi šalis jau ilgą laiką gyvena nebeatleistino skolinimosi pagrindu, būtent dėl to vis dar sunku pastebėti realų Japonijos nuosmukį. Šalis iš pažiūros atrodo esanti ta pati klestinti ir inovatyvi ekonomika.
Dabartinė valstybės skola sudaro 11 trilijonų eurų. Šis skaičius 230 proc. viršija kasmetį BVP. Palyginimui, Graikijos skola sudaro 163 proc. BVP, tai reiškia, jog Japonijos skolos lygis yra kur kas aukštesnis. Net ir JAV, kuri yra laikoma skolinimosi galiūnė skolos lygis skaičiuojant BVP ne toks aukštas – 90 proc.
Atrodo, jog ši ekonominis pokario stebuklas turėtų pasimokyti iš Europos, kuri yra dažnai pašiepiama dėl nesėkmingos kovos su krize. Net ir išgirtosios Japonijos istorija byloja, jog per prie du dešimtmečius susidūrusi su ekonomine krize, kuomet Japonija turėjo perimti bankus ir draudimo kompanijas Iš dalies, tai buvo artėjančios grėsmės priežastis.
Būtent perimdama bankus valstybė įklimpo į skolas, nuo tada ekonomikos augimas buvo mažas, o surenkami mokesčiai negalėjo padengti net pusės valstybės patirtų išlaidų. Taip Japonija į pateko į užburtą paskolų sūkurį. Ekonomikos augimas buvo paremtas skolinimusi, kuris sukėlė iliuziją apie klestinčią ekonomiką. Didžiausia paradoksas, jog net turėdama milžiniškas skolas Japonija atrodo neketina vargintis jas išsimokėdama. Skirtingai nei Europos valstybės, kurios verčiasi per galvas mąstydamos kaip sumokėti kreditoriams, Japonija skiria vos 0,75 proc. biudžeto skolų išsimokėjimui. Sprendžiant iš to, jog valstybė vis dar atrodo klestinti, skolų nemokėjimas galbūt ir atrodo teisingas žingsnis, tačiau, kiek ilgai tai gali trukti?
Viena iš tokio nemokėjimo priežasčių – valstybė skolinasi ne iš užsienio kreditorių, o iš pačių obligacijas perkančių japonų. Kita priežastis – begalinis pasitikėjimas savo ekonomika. Tačiau net ir skolinantis iš savo gyventojų sistema nebepajėgi atsilaikyti. Apie tai įspėja ir vietiniai mokslininkai, nebegalintis tylėti matydami valdžios trumparegiškumą. Apskaičiuota, jog net jei visi šalies gyventojai investuotų visus savo pinigus į valstybes obligacijas, jų užtektų vos dvylikai metų.
Nors Japonija nenoriai grąžina skolas, tačiau bent jau stengiasi gaivinti ekonomiką kitais būdais. Vienas iš veiksmų – pigių pinigų paleidimas į rinką. Visgi apgailestaujama, jog šio žingsnio poveikis minimalus. Pinigai užstringa bankinėse sistemose, vietoj toj, jog cirkuliuotų realioje ekonomikoje. Naujasis Japonijos ministras norėtų dar agresyvesnės kovos su galima krize. Jis nori pradėti 90 milijardų vertės programą, kurios metu būtų išleista dar daugiau pinigų.
Kai kurie ekonomistai baiminasi, jog labiau už realią finansinę krizę Japoniją ir pasaulį paveiks psichologiniai dalykai. Užtenka pirmųjų signalų, jog Japonija turi rimtų bėdų ir iš jos masiškai pradės trauktis investuotojai. Tai vadinamasis „drugelio efektas“. Jena yra svarbus pasaulio monetarinės sistemos pinigas, todėl valiutų rinkoje kaip mat prasidėtų sumaištis.
Japonija atrodo tolima ir su Europa mažai susijusi rinka, tačiau globaliame pasaulyje efektas netruktų pasiekti viso pasaulio pakraščius. Pirmiausiai tokia krizė smogų taip pat skolose skendinčiai JAV, kuri yra artimiausia Japonijos partnerė ir investuotoja. Kad Japonija netaptų „Rytų Graikija“ svarbiausias žingsnis, kuris turi būti padarytas artimiausi metu – savo problemų suvokimas. Šalis turi suprasti, jog vien stimuliuodama savo ekonomiką pinigų spausdinimu neišvengs prasiskolinimo problemų. Skolų grąžinimas, nors ir skausmingas, tačiau yra vis būtinesnis.
