Šią savaitę Vokietiją, Čekiją, Austriją bei Vengriją užplūdo potvyniai, su kuriais kovojama jau kelias dienas. Europos Sąjunga paskelbė, jog pagalbos fondas nepasiruošęs tokio masto nelaimėms ir šiuo metu yra išeikvotas. Tai reiškia, jog centrinei Europai su gamtos stichija teks grumtis savo lėšomis.
Europos Sąjunga buvo greita pažadėti humanitarinę pagalbą Vokietijai ir kitoms centrinės Europos valstybėms. Tačiau po poros dienų Europos Biudžeto komisaras Janušas Levandovskis pripažino, jog pažadai buvo neapgalvoti. Solidarumo fondas yra tuščias.
„Katastrofų mastas šiose valstybėse toli gražu nėra atlygintinas“, – pripažino J. Levandovskis, bei pridūrė – „2013 m. tai yra neįmanoma”. Dėl to Europa negali prisidėti ir prie pagalbos, kurios prašo Sirija. Jungtinės Tautos paskelbė, jog Sirijai reikia 3 milijardų eurų. „Tai yra didelės pastangos (dedamos Europos), bet ne tokio dydžio, kokių tikisi Jungtinės tautos“, – taip pat kalbėjo Europos biudžeto komisaras.
Solidarumo fondo ištuštėjimas yra tiesioginė ES biudžeto mažinimo, o tiksliau nesutarimų dėl mažinimo, pasekmė. Valstybės narės vis dar negali susitarti dėl bendrijos biudžeto 2014-2020 metams. Nors fondo dydis nėra tiesioginis diskusijų objektas, tačiau Europos Komisija paprašė valstybių narių papildomai prisidėti prie ištuštėjusio fondo 11,2 miljardais eurų. Valstybės sutiko prisidėti 7,3 milijardais eurų su sąlyga, jog Europos Parlamentas nebus toks griežtas derybose dėl biudžeto ateinantiems septyneriems metams. Komprosisas atrodė netrukus įsigaliosiąs, tačiau paskutinę akimirką Europos Parlamentas atmetė idėją.
Iki potvynių nelaimės Europos lyderiai galvojo, jog Solidarumo fondo pildymas yra nereikšmingos išlaidos. D. Britanijos dienraštis Telegraph išspausdino nežinimo diplomato žodžius: „Didžioji Britanija ir kitos valstybės mano, jog šis biudžeto pildymo reikalavimas yra neteisingas. Tuo metu, kai valstybės priima sunkius sprendimus dėl valstybės išlaidų mažinimo, Komisija siūlo nepriimtinus pasiūlymus, kurie išpūstų ES biudžetą“. Atrodo, diplomatas nenumatė, jog gamtos stichijos žemyną gali užklupti ir kriziniu laikotarpiu.
Pats J. Levandoviskis iškėlė idėją, jog pagalba ir atlyginimas aukas galėtų pasiekti kitais metais, nors nebuvo patenkintas tai sakydamas. „Kaip mes paaiškinsime tai potvynio aukoms… taip pat ir su atsisakymu padėti Sirijai, kad ES nori padėti, tačiau pagalba juos pasieks vėliau dėl pernelyg griežtų biudžeto skirstymo taisyklių?“, – kalbėjo komisaras.
Europą užklupęs potvyniai yra smarkiausi nuo 2002 m. Nėra tikslių duomenų, kokia materialinė žala padaryta, tačiau akivaizdu, jog tai bus milijardinės sumos. Taip pat skaičiuojama keliolika žūčių. Vokietija jau paskelbė, jog ne tik atstatys viešąją nuosavybę, tačiau ir skirs materialinę pagalbą potvynio aukoms, kuri sieks apie 150 milijonų eurų.
Parengta pagal užsienio spaudą.
