Šiandien, 2014 m. kovo 13 d., Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Rezoliucijoje pažymima, kad Krymas yra neatsiejama Ukrainos dalis ir griežtai smerkiama Rusijos agresija bei invazija, kurios Rusija pažeidė pagrindines tarptautines normas ir įsipareigojimus. EP pareiškia, kad savavališkai pasiskelbusios ir neteisėtos Krymo valdžios rengiamas referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos pažeidžia Ukrainos ir Krymo konstitucijas, ir bus laikomas neteisėtu.
Europos Parlamentas ragina ES ir visas šalis nares su Rusija kalbėti vienu balsu, pritaria ligšioliniams ES vadovų sprendimams dėl pagrindinių derybų su Rusija sustabdymo, bei pažymi, kad Rusijai neatsitraukiant, ES turėtų imtis tolimesnių priemonių, įskaitant ginklų embargą, vizų ribojimą, turto įšaldymą, teisės aktų dėl pinigų plovimo taikymą ne tik asmenims, bet ir įmonėms.
„Europos Sąjunga kritikuojama dėl vangios ir neryžtingos reakcijos į Rusijos ataką prieš Ukrainą. Išties, ne visos ES šalys narės adekvačiai suvokia ties kokia riba esame atsidūrę – Putino Rusijos veiksmai ne tik primena prieš kelis dešimtmečius vykusias istorijos katastrofas, bet ir ardo visus pamatinius šiuolaikinio pasaulio principus. Mūsų įspėjimai apie per didelę ES šalių priklausomybę, pirmiausia – energetinę, šiomis dienomis įgauna labai rimtą turinį, ir labai svarbu, kad Europos Parlamentas tai pripažįsta. Šiandien priimta EP rezoliucija primena, kad atoveiksmis turi būti atitinkantis veiksmą“, – pažymi EP priimtos rezoliucijos bendraautorė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. Morkūnaitė, kalbėjusi EP plenariniame posėdyje, pabrėžė, kad metas atsibusti tiems, kurie kūrė modernizacijos politiką su Rusija. „Putino Rusija yra visiškai neprognozuojama tarptautinės teisės pažeidėja, laužanti susitarimus ir įsipareigojimus“, – teigė EP narė. R. Morkūnaitė sakė, kad propagandos, kuria Rusijos valdžia naudojasi kaip karo priemone, įkaitais tampa patys Rusijos žmonės, priversti gyventi Antrojo pasaulinio karo nuotaikomis. Ji taip pat atkreipė dėmesį į milžinišką spaudimą, kurį patiria Krymo totoriai, ištikimi Ukrainos vientisumui. Anot EP narės, šiurpą kelia žinios, kad jų namai ženklinami taip, kaip 1944 metais prieš masinę deportaciją į Gulagus, nemažai jų jau priversti trauktis iš Krymo.
„Reikalingos sankcijos tiems, kurie veikia prieš Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenumą. O tie, kurie tęsia prekybą karinėmis technologijomis privalo susimąstyti, ar neveikia prieš pačius save ir savo sąjungininkus“, – plenarinės sesijos metu dėmesį atkreipė europarlamentarė.
Rezoliucijos tekstą bendrai parengė penkios didžiausios Europos Parlamento politinės grupės. Ji patvirtinta balsų dauguma. Ši rezoliucija bus perduota ne tik ES institucijoms, bet ir Rusijos Federacijos Prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.
